Švenčionėlių Kazanės Dievo Motinos ikonos cerkvė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigacija, paiešką
Coa Illustration Cross Russian 2.svg
Švenčionėlių Kazanės Dievo Motinos ikonos cerkvė
Švenčionėlių Kazanės Dievo Motinos ikonos cerkvė.jpg
Religija Krikščionys → Stačiatikiai
Regionas Švenčionių stačiatikių dekanatas
Statybinė medžiaga medis
Pastatyta apie 1880 m.

Švenčionėlių Kazanės Dievo Motinos ikonos cerkvė
55°09′29″N 26°00′00″E / 55.158°N 26.000°E / 55.158; 26.000 (Švenčionėlių Kazanės Dievo Motinos ikonos cerkvė)
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė: Vėliava Švenčionių rajono savivaldybė
Seniūnija: Švenčionėlių seniūnija
Gyvenvietė: Švenčionėliai
Adresas Vilniaus gatvė

Žiūrėti didesniame žemėlapyje

Švenčionėlių Kazanės Dievo ikonos cerkvė – filijinė cerkvė priklausiusi Švenčionių Švč. Trejybės stačiatikių parapijai. Cerkvė neišliko, nugriauta.

Istorija[taisyti]

Švenčionėliuose gyvena įvairių tautybių ir religinių bendruomenių žmonės. Nutiesus Sankt Peterburgo – Varšuvos geležinkelį, beveik visų didesnių stočių gyvenvietėse, geležinkelį aptarnaujančiam personalui ir jų šeimų nariams buvo pastatytos cerkvės.

Apie 1880 m. Švenčionėliuose (Naujieji Švenčionys), buvo pastatyta medinė Kazanės Dievo Motinos ikonos filijinė stačiatikių cerkvė, priklausiusi Švenčionių Švč. Trejybės stačiatikių parapijai. Švenčionėliai tuo metu buvo carinės Rusijos sudėtyje, o iki 1915 m. stačiatikybė buvo valstybinė religija. Apie 1980 m. cerkvės bokštai buvo nugriauti, pati cerkvė išardyta. Ikonostaso ikonos buvo perduotos Švenčionių Švč. Trejybės cerkvei. Kaip atminimas, buvusios cerkvės vietoje, pastatytas didelis medinis kryžius.

Architektūra[taisyti]

Švenčionėlių Kazanės Dievo Motinos ikonos filijinė cerkvė buvo medinė, stačiakampio formos, aukšta, dvibokštė, liaudies architektūros formų. Cerkvės bokštai buvo aukšti, juos dengė vienodos formos stogeliai. Abu bokštai nebuvo vienodi, nes bokštų langai buvo skirtingi, tiek kiekiu, tiek forma. Bokštų viršūnes puošė dideli kupolai su stačiatikiškais kryžiais virš jų. Cerkvės vidų puošė ikonostasas. Apkūrenama buvo dviem krosnimis.

Personalo namai[taisyti]

Kitoje kelio pusėje buvo pastatytas didelis, medinis gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais cerkvę aptarnaujančiam personalui: dvasininkui, psalmių giedotojai, sargui ir valytojai, kuri kūreno patalpas, prižiūrėjo žvakes, šlavė kiemą. Gyvenamasis namas išliko, jame gyvena keturios šeimos.

Stačiatikių Politajevkos kapinės[taisyti]

Stačiatikiai Švenčionėliuose turi atskiras kapines, vadinamas Politajevka, kurios yra miesto pietinėje dalyje prie Šundžio upelio. Žemė, kurioje yra stačiatikių kapinės, priklausė karininkui Politajevui, kuris tuo metu turėjo apie 50 ha. Švenčionėliuose, pastačius geležinkelio stotį, karininkas Politajevas netoli Šundžio upelio pastatė dvarelį, kuris vėliau apsukrumu nemokamai atiteko kitiems šeimininkams. Politajevui mirus, jis buvo palaidotas jam priklausiusioje žemėje - labai gražioje vietoje. Tikėtina, kad tai buvo pirmasis palaidojimas stačiatikių kapinėse. Po jo šioje vietoje ėmė laidotis ir kiti stačiatikiai.

Šaltiniai[taisyti]

qr code


Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 103% (+3001-88=2913 wiki spaudos ženklai).
Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys

Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Spausdinti/eksportuoti