Švenčionys
Kitos reikšmės – Švenčionys (reikšmės).
Švenčionys | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
![]() | ||||||||||||||||
![]() | ||||||||||||||||
Koordinatės: | ||||||||||||||||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
Respublika: | ||||||||||||||||
Apskritis: | ![]() | |||||||||||||||
Savivaldybė: | ![]() | |||||||||||||||
Seniūnija: | Švenčionių seniūnija | |||||||||||||||
Gyventojų: | 4 448 (2021 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Istoriniai pavadinimai | ||||||||||||||||
Pašto kodas: | LT-18001 | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
![]() |
ŠvenčionysVikiteka |
Švenčionys – miestas rytų Lietuvoje, Vilniaus apskrityje, 84 km į šiaurės rytus nuo Vilniaus, 5 km nuo Lietuvos pasienio su Baltarusija. Švenčionių rajono savivaldybės centras ir Švenčionių seniūnijos centras.
![]() |
![]()
|
![]() |
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS |
![]() |
![]() |
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI |
![]() |
![]() |
Kinoteatras, socialinių paslaugų centras, globos namai. |
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS |
![]() |
SUSISIEKIMAS |
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS |
Geografija[taisyti]
Nuo Švenčionių keliai veda į Vilnių, Švenčionėlius, Ignaliną, Adutiškį, Lentupį. Apylinkėse plyti Švenčionių aukštuma. Miestas įsikūręs ypatingoje vietoje – giloko (30–40 m) seno sausaslėnio dugne, kuriame tebesrūva menkas, čia pat prasidedantis Kūnos aukštupys. Senslėnio posūkyje yra miesto centras su aikšte, senesnėmis gatvėmis ir pastatais. Aplinkui kyla šlaitai, stūkso aukštumos. Miestas nuo tų šlaitų pasirodo staigiai – iš tolo jo nė iš vienos pusės nematyti. Kito tokio panašaus senslėnio be didesnės upės, o su miestu Lietuvoje nėra.
|
Istorija[taisyti]
Švenčionių kraštas nuo seno buvo Nalšios žemės širdis. XIII a. metraščiuose minima istorinė aukštaičių genties žemė Nalšia, kuri kartu su kitomis aukštaičių genties Deltuvos, Lietuvos žemėmis sudarė Lietuvos kunigaikštystę, kuri buvo dabartinės Lietuvos užuomazga. Manoma, kad jau XIII a. Švenčionys galėjo būti valsčiaus centras. Pagal senumą miestas apytikriai toks kaip ir Vilnius. Jo atsiradimas siejamas su legenda. Esa čia buvusi senovės baltų nalšėnų ar lietuvių šventvietė: vieni mano, kad tai giria, kiti – kad kalnas, ežeras.
Ldk Vytauto Didžiojo laikais Švenčionyse buvo kunigaikščio Švenčionių dvaras. XV a. Švenčionyse ir jo apylinkėse Vytautas įkurdino totorius, kurių palikuonys buvo sumanūs amatininkai, todėl miestas buvo vienas iš viduramžių amatų centrų. Vytautas 1414 m. pastatydino Švenčionių bažnyčią. 1486 m. Švenčionys jau vadinami miesteliu. XVI a. vystėsi amatai, buvo audimo, pakinktų, odos dirbtuvės. 1494 m. minimas valsčius. 1724 m. gavo teisę rengti 3 prekymečius ir 1 savaitinį turgų.
1800 ar 1802 m. Švenčionys gavo miesto teises. 1812 m. liepos mėnesį pro miestą pravažiavo Napoleonas Bonapartas su savo kariuomene. 1831 m. sukilimo metu miestą buvo užėmę sukilėliai. Miesto vardas minimas Levo Tolstojaus romane „Karas ir taika“. 1920–1939 m. miestą buvo okupavusi Lenkija, tada atiteko Baltarusijos TSR, o 1940 m. rugpjūčio 3 d. grįžo Lietuvai. 1941–1943 m. čia buvo getas.
Švenčionių miestą garsina „Švenčionių vaistažolių fabrikas“ (vienintelis Lietuvoje), kuris įkurtas 1883 m. 1928 m. mieste atsirado antras vaistažolių fabrikas. 1933 m. prie miesto prijungtas Ligumy (Podligumy) kaimas.
1946 m. rugpjūčio 3 d. Švenčionys tapo apskrities pavaldumo miestu. Dėl savo nuošalios padėties, nelabai palankių gamtinių sąlygų Švenčionys neišaugo į stambesnį pramonės centrą. Sovietmečiu veikė „Žeimenos“ siuvimo fabrikas, vaistažolių perdirbimo fabrikas.
1992 m. patvirtintas Švenčionių herbas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
---|---|---|---|
XIII–XV a. | Švenčionių valsčiaus centras | ? | |
1795–1843 m. | ? | Užnerio apskrities centras | |
1843–1915 m. | ? | Švenčionių apskrities centras | Vilniaus gubernija |
1915–1922 m. | ? | ||
1922–1939 m. | Švenčionių valsčiaus centras | Vilniaus vaivadija | |
1939–1940 m. | ? | Baltarusijos TSR | |
1941–1950 m. | Švenčionių apskrities centras | ||
1950–1953 m. | rajoninio pavaldumo miestas, Švenčionių apylinkės centras | Švenčionių rajono centras | Vilniaus sritis |
1953–1994 m. | |||
1995–2013 m. | Švenčionių miesto seniūnija ir Švenčionių seniūnijos centras | Švenčionių rajono savivaldybės centras | Vilniaus apskritis |
2013– | Švenčionių seniūnijos centras |
Pavadinimo kilmė[taisyti]
Senovėje gyvenvietė vadinosi Šventėnais. Miesto vardo kilmė neaiški. Galima būtų manyti, kad jis kilęs nuo ežero Šventas vardo, arba netoli šio ežeryno buvusios upelės Šventės (dabar nežinoma). Tačiau ežeras yra už keliolikos kilometrų į šiaurę nuo miesto, kas yra gana didelis atstumas vardų daryboje. Kita vertus, miesto pavadinimas gali būti tiesiog kilęs nuo pavardės Švenčionis daugiskaitos, nors šioji pavardė apylinkėse dabar nėra aptinkama. Ši pavardė greičiausiai yra kilusi nuo Kaišiadorių ar Jiezno krašto, kadangi ji dažniausiai yra aptinkama būtent ten, o be to, netoli nuo šių miestų yra keletas ežerų vardu Švenčius. Tačiau tariant, kad miesto vardo kilmė yra asmenvardinė, reikėtų daryti prielaidą, kad tas asmuo ar jo šeima atkako iš tų laikų mastu tolimo krašto.[6]
Taip pat manoma, kad miesto vardą galėjo lemti tai, kad čia pagonybės laikais buvusios šventosios girios.[7]
Gyventojai[taisyti]
Demografinė raida tarp 1867 m. ir 2021 m. | ||||||
1867 m.[3] | 1900 m. | 1931 m.[8] | 1941 m. | 1970 m.sur. | ||
---|---|---|---|---|---|---|
5 994 | 6 322 | 5 742 | 5 900 | 4 617 | ||
1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m. | ||
5 284 | 6 469 | 5 684 | 4 963 | 4 448 | ||
|
Žymūs žmonės[taisyti]
- Švenčionyse palaidoti knygnešiai Mykolas Padleckas, Mykolas Vaiškūnas ir Stanislovas Vaiškūnas.
- Zigmas Žemaitis (1884–1969), matematikas, Lietuvos aukštojo mokslo veikėjas.
- Pranciškus Žvirko (1895–1932), lenkų lakūnas, tarptautinių aviatorių varžybų nugalėtojas.
Miestų partnerystė[taisyti]
Sportas[taisyti]
- FK Kūna Švenčionys (futbolas)
Šaltiniai[taisyti]
- ↑ Švenčionys. Vietovės.lt. Video YouTube.
- ↑ Свенцяны. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 29 (57) : Сахар — Семь мудрецов. С.-Петербургъ, 1900., 98 psl. (rus.){{#subobject:Švenčionys (Свенцяны, ESBE) |Straipsnis=Švenčionys |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Свенцяны |Žodyno tomas=Т. 29 (57) |Žodyno puslapis= 98 psl. }}
- ↑ 3,0 3,1 Свенцяны. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 512 psl. (rus.)
- ↑ Švenčionys SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Švenčionys loadmap.net
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 221–223 psl.
- ↑ Algimantas Semaška. „Pasižvalgymai po Lietuvą“. (trečias papildytas ir atnaujintas leidimas) // Vilnius, „Algimantas“, 2005. 540 psl.
- ↑ Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, t. 1, Warszawa 1938.
- Švenčionys. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. II (L–Ž). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. – 982 psl.
- Švenčionys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. - 233 psl.
- Švenčionys. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius. - 37 psl.
- Švenčionys. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 441 psl.
- Švenčionys. Mūsų Lietuva, T. 1. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. - 675 psl.
- Święciany. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich (Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografinis žodynas), T. XI (Sochaczew — Szlubowska Wola). Warszawa, 1890, 682 psl. (lenk.)
- Miesteliai.lt
- Istorija ir žemėlapiai
|