Švenčionys

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Disambig.svg Kitos reikšmės – Švenčionys (reikšmės).
Švenčionys
   H-Svencionys.jpg   
Zadvarninkai, Lithuania - panoramio (11).jpg

Švenčionys
Koordinatės:55°07′59″N 26°09′22″E / 55.133°N 26.156°E / 55.133; 26.156 (Švenčionys)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė: Vėliava Švenčionių rajono savivaldybė
Seniūnija: Švenčionių seniūnija
Gyventojų: 4 448 (2021 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(3 kirčiuotė)
Vardininkas: Švenčiónys
Kilmininkas: Švenčionių̃
Naudininkas: Švenčionìms
Galininkas: Švenčiónis
Įnagininkas: Švenčionimìs
Vietininkas: Švenčionysè
Istoriniai pavadinimai
Pašto kodas: LT-18001


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: ŠvenčionysVikiteka

Švenčionys – miestas rytų Lietuvoje, Vilniaus apskrityje, 84 km į šiaurės rytus nuo Vilniaus, 5 km nuo Lietuvos pasienio su Baltarusija. Švenčionių rajono savivaldybės centras ir Švenčionių seniūnijos centras.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg 3 šventyklos:
Legenda pomnik.svg Laisvės paminklas, pastatytas 2002 m. (skulptorius Romanas Kazlauskas)
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Mieste išlikusi buvusi lietuvių pradžios mokykla ir gimnazija, Lietuvių mokytojų sąjungos Švenčionių skyrius (veikė 1918–1919 m.), Švenčionių buvusi lietuvių gimnazija (1924–1938 m.)
Japanese Map symbol (Library).svg Švenčionių rajono savivaldybės viešoji biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas (LT-18001)
RWB Krankenhaus.svg Rajono centrinė ligoninė
Kinoteatras, socialinių paslaugų centras, globos namai.
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
Map symbol museum 02.png Nalšios muziejus, įkurtas 1945 m. kaip kraštotyros muziejus
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS



Geografija

Nuo Švenčionių keliai veda į Vilnių, Švenčionėlius, Ignaliną, Adutiškį, Lentupį. Apylinkėse plyti Švenčionių aukštuma. Miestas įsikūręs ypatingoje vietoje – giloko (30–40 m) seno sausaslėnio dugne, kuriame tebesrūva menkas, čia pat prasidedantis Kūnos aukštupys. Senslėnio posūkyje yra miesto centras su aikšte, senesnėmis gatvėmis ir pastatais. Aplinkui kyla šlaitai, stūkso aukštumos. Miestas nuo tų šlaitų pasirodo staigiai – iš tolo jo nė iš vienos pusės nematyti. Kito tokio panašaus senslėnio be didesnės upės, o su miestu Lietuvoje nėra.


<tabber> OpenStreetMap=


Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Švenčionys OpenStreetMap žemėlapyje

|-| SSRS genštabas (1985–1990)=

Švenčionys TSRS topografiniame žemėlapyje[4][5].

|-| Retromaps=

'00 '10 '20 '30 '40 '50 '60 '70 '80 '90
1800s 1808 1812 1822 1832 1842 1854 1867 1871 1885 1896
1900s 1909 1915 1922 1936 1940
1942		 1954 1967 1975 1985 1990
OpenStreetMap

</tabber>


Istorija

Švenčionių kraštas nuo seno buvo Nalšios žemės širdis. XIII a. metraščiuose minima istorinė aukštaičių genties žemė Nalšia, kuri kartu su kitomis aukštaičių genties Deltuvos, Lietuvos žemėmis sudarė Lietuvos kunigaikštystę, kuri buvo dabartinės Lietuvos užuomazga. Manoma, kad jau XIII a. Švenčionys galėjo būti valsčiaus centras. Pagal senumą miestas apytikriai toks kaip ir Vilnius. Jo atsiradimas siejamas su legenda. Esa čia buvusi senovės baltų nalšėnų ar lietuvių šventvietė: vieni mano, kad tai giria, kiti – kad kalnas, ežeras.

Ldk Vytauto Didžiojo laikais Švenčionyse buvo kunigaikščio Švenčionių dvaras. XV a. Švenčionyse ir jo apylinkėse Vytautas įkurdino totorius, kurių palikuonys buvo sumanūs amatininkai, todėl miestas buvo vienas iš viduramžių amatų centrų. Vytautas 1414 m. pastatydino Švenčionių bažnyčią. 1486 m. Švenčionys jau vadinami miesteliu. XVI a. vystėsi amatai, buvo audimo, pakinktų, odos dirbtuvės. 1494 m. minimas valsčius. 1724 m. gavo teisę rengti 3 prekymečius ir 1 savaitinį turgų.

1800 ar 1802 m. Švenčionys gavo miesto teises. 1812 m. liepos mėnesį pro miestą pravažiavo Napoleonas Bonapartas su savo kariuomene. 1831 m. sukilimo metu miestą buvo užėmę sukilėliai. Miesto vardas minimas Levo Tolstojaus romane „Karas ir taika“. 1920–1939 m. miestą buvo okupavusi Lenkija, tada atiteko Baltarusijos TSR, o 1940 m. rugpjūčio 3 d. grįžo Lietuvai. 1941–1943 m. čia buvo getas.

Švenčionių miestą garsina „Švenčionių vaistažolių fabrikas“ (vienintelis Lietuvoje), kuris įkurtas 1883 m. 1928 m. mieste atsirado antras vaistažolių fabrikas. 1933 m. prie miesto prijungtas Ligumy (Podligumy) kaimas.

1946 m. rugpjūčio 3 d. Švenčionys tapo apskrities pavaldumo miestu. Dėl savo nuošalios padėties, nelabai palankių gamtinių sąlygų Švenčionys neišaugo į stambesnį pramonės centrą. Sovietmečiu veikė „Žeimenos“ siuvimo fabrikas, vaistažolių perdirbimo fabrikas.

1992 m. patvirtintas Švenčionių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIII–XV a. Švenčionių valsčiaus centras ?
1795–1843 m. ? Užnerio apskrities centras
1843–1915 m. ? Švenčionių apskrities centras Vilniaus gubernija
1915–1922 m. ?
1922–1939 m. Švenčionių valsčiaus centras Vilniaus vaivadija
1939–1940 m. ? Baltarusijos TSR
1941–1950 m. Švenčionių apskrities centras
1950–1953 m. rajoninio pavaldumo miestas, Švenčionių apylinkės centras Švenčionių rajono centras Vilniaus sritis
1953–1994 m.
1995–2013 m. Švenčionių miesto seniūnija ir Švenčionių seniūnijos centras Švenčionių rajono savivaldybės centras Vilniaus apskritis
2013– Švenčionių seniūnijos centras


Pavadinimo kilmė

Senovėje gyvenvietė vadinosi Šventėnais. Miesto vardo kilmė neaiški. Galima būtų manyti, kad jis kilęs nuo ežero Šventas vardo, arba netoli šio ežeryno buvusios upelės Šventės (dabar nežinoma). Tačiau ežeras yra už keliolikos kilometrų į šiaurę nuo miesto, kas yra gana didelis atstumas vardų daryboje. Kita vertus, miesto pavadinimas gali būti tiesiog kilęs nuo pavardės Švenčionis daugiskaitos, nors šioji pavardė apylinkėse dabar nėra aptinkama. Ši pavardė greičiausiai yra kilusi nuo Kaišiadorių ar Jiezno krašto, kadangi ji dažniausiai yra aptinkama būtent ten, o be to, netoli nuo šių miestų yra keletas ežerų vardu Švenčius. Tačiau tariant, kad miesto vardo kilmė yra asmenvardinė, reikėtų daryti prielaidą, kad tas asmuo ar jo šeima atkako iš tų laikų mastu tolimo krašto.[6]

Taip pat manoma, kad miesto vardą galėjo lemti tai, kad čia pagonybės laikais buvusios šventosios girios.[7]

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1867 m. ir 2021 m.
1867 m.[3] 1900 m. 1931 m.[8] 1941 m. 1970 m.sur.
5 994 6 322 5 742 5 900 4 617
1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. 2021 m.
5 284 6 469 5 684 4 963 4 448
Demografinės raidos histograma
1 000
2 000
3 000
4 000
5 000
6 000
7 000
1867
1900
1931
1941
1970
1979
1989
2001
2011
2021

Žymūs žmonės

Miestų partnerystė

Sportas

Šaltiniai

  1. ↑ Švenčionys. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. ↑ Свенцяны. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 29 (57) : Сахар — Семь мудрецов. С.-Петербургъ, 1900., 98 psl. (rus.){{#subobject:Švenčionys (Свенцяны, ESBE) |Straipsnis=Švenčionys |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Свенцяны |Žodyno tomas=Т. 29 (57) |Žodyno puslapis= 98 psl. }}
  3. ↑ 3,0 3,1 Свенцяны. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 512 psl. (rus.)
  4. ↑ Švenčionys SSRS genštabas 1985–1990 m.
  5. ↑ Švenčionys loadmap.net
  6. ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 221–223 psl.
  7. ↑ Algimantas Semaška. „Pasižvalgymai po Lietuvą“. (trečias papildytas ir atnaujintas leidimas) // Vilnius, „Algimantas“, 2005. 540 psl.
  8. ↑ Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, t. 1, Warszawa 1938.
Svarbiausios gyvenvietės Švenčionių rajono savivaldybėje
Miestai
Miesteliai
 • Adutiškis  • Kaltanėnai  • Labanoras
Seniūnijų centrai
 • Adutiškis  • Cirkliškis  • Kaltanėnai  • Labanoras  • Magūnai  • Naujas Strūnaitis (Strūnaičio sen.)  • Pabradė  • Sariai  • Svirkos  • Švenčionėliai  • Švenčionys
Herbinės gyvenvietės
 • Adutiškis (2006)  • Kaltanėnai (2012)  • Labanoras (2011)  • Pabradė (2006)  • Švenčionėliai (1996)  • Švenčionys (1992)
Apskričių centrai
 • Alytus  • Kaunas  • Klaipėda  • Marijampolė  • Panevėžys  • Šiauliai  • Tauragė  • Telšiai  • Utena  • Vilnius
Savivaldybių centrai
 • Anykščiai  • Birštonas  • Biržai  • Druskininkai  • Elektrėnai  • Gargždai  • Ignalina  • Jonava  • Joniškis  • Jurbarkas  • Kaišiadorys  • Kalvarija  • Kazlų Rūda  • Kėdainiai  • Kelmė  • Kretinga  • Kupiškis  • Lazdijai  • Mažeikiai  • Molėtai  • Naujoji Akmenė  • Neringa  • Pagėgiai  • Pakruojis  • Palanga  • Pasvalys  • Plungė  • Prienai  • Radviliškis  • Raseiniai  • Rietavas  • Rokiškis  • Skuodas  • Šakiai  • Šalčininkai  • Šilalė  • Šilutė  • Širvintos  • Švenčionys  • Trakai  • Ukmergė  • Varėna  • Vilkaviškis  • Visaginas  • Zarasai
Kiti miestai
 • Akmenė  • Ariogala  • Baltoji Vokė  • Daugai  • Dūkštas  • Dusetos  • Eišiškės  • Ežerėlis  • Garliava  • Gelgaudiškis  • Grigiškės  • Jieznas  • Joniškėlis  • Kavarskas  • Kybartai  • Kudirkos Naumiestis  • Kuršėnai  • Lentvaris  • Linkuva  • Nemenčinė  • Obeliai  • Pabradė  • Pandėlys  • Panemunė  • Priekulė  • Ramygala  • Rūdiškės  • Salantai  • Seda  • Simnas  • Skaudvilė  • Smalininkai  • Subačius  • Šeduva  • Švenčionėliai  • Tytuvėnai  • Troškūnai  • Užventis  • Vabalninkas  • Varniai  • Veisiejai  • Venta  • Viekšniai  • Vievis  • Vilkija  • Virbalis  • Žagarė  • Žiežmariai

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 111% (+10239-585=9654 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 6% (+513-1034=-521 wiki spaudos ženklai).
  • Aloyzas Rapševičius – redaktorius – 1% (+112-0=112 wiki spaudos ženklai).
Rodomas puslapis "https://m.lietuvai.lt/w/index.php?title=Švenčionys&oldid=34062116"