Žagarė

Kitos reikšmės – Žagarė (reikšmės).

Žagarė
Buvusio Žagarės dvaro rūmai
Žagarė
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3
Respublika:	Lietuva
Apskritis:	Šiaulių apskritis
Savivaldybė:	Joniškio rajono savivaldybė
Seniūnija:	Žagarės seniūnija
Gyventojų:	1 326 (2021 m.)
Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė) Vardininkas: Žagãrė Kilmininkas: Žagãrės Naudininkas: Žagãrei Galininkas: Žagãrę Įnagininkas: Žagarè Vietininkas: Žagãrėje
Istoriniai pavadinimai
rus. Жагоры
Pašto kodas:	LT-84019
Filmuota medžiaga.
Vikiteka:	ŽagarėVikiteka

Žagarė – miestas Joniškio rajono savivaldybėje, 26 km į šiaurės vakarus nuo Joniškio, netoli Latvijos sienos. Seniūnijos centras, 3 seniūnaitijos (Senosios Žagarės, Švėtės, Žagarės centro). regioninio parko direkcija. Senamiestis (Senoji Žagarė) saugomas valstybės kaip urbanistikos paminklas. Miesto dalių planas stačiakampis, yra savaiminės eigos radialinio plano elementų.

Miesto diena švenčiama birželio 29 dieną. Nuo 2005 m. kasmet vasarą vyksta Žagarės vyšnių festivalis.

STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI

Mūrinė Žagarės Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia, pastatyta 1633 m. iš vietinio dolomito, 1745 m. išplėsta. Medinė Senosios Žagarės Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia, pastatyta 1712 m. Žagarės sinagoga

Žagarės pilkapiai Senosios Žagarės miesto kapinės už bažnyčios, Švėtės pakrantėje. Raktuvės kapinės, vakariniame Naujosios Žagarės pakraštyje, Švėtės pakrantėje. II pasaulinio karo aukų kapinės.

Du Žagarės piliakalniai

Žagarės regioninio parko direkcija, įsteigta 1997 m. Šiaulių g. 28.

Žagarės dvaras, XIX a. 7-ojo dešimtmečio neoklasicistiniai rūmai ir ansamblis.

Žagarės akmuo su dubeniu – archeologijos paminklas.

✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS

Žagarės gimnazija (su muziejumi) Žagarės specialioji mokykla

Žagarės biblioteka

✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI

Paštas (LT-84019)

Socialinių paslaugų centras

✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS

Privatus puodų namas-muziejus (autorius Edmundas Vaičiulis)

SUSISIEKIMAS

LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS

Dvare veikia žirgynas (veisiami Hanoverių veislės žirgai, galima pajodinėti).

Geografija

Buvęs Žagarės žirgyno administracijos pastatas

Miestas įsikūręs Žiemgalos žemumoje, Švėtės upė (nuo jos šlaitų atsiveria dolomitinės Žagarės atodangos) dalija miestą į Senąją Žagarę (kairiajame krante) ir Naująją Žagarę. Į pietvakarius nuo miesto plyti Žagarės giria. Žagarės botaninis zoologinis draustinis, Žagarės akmuo („su dubeniu“). Prie miesto yra Žagarės ozas. Stūkso du piliakalniai – Žvelgaičio kalnas (vakarinis) ir Raktuvės kalnas (rytinis).

Žiūrėti didesniame žemėlapyje Žagarė OpenStreetMap žemėlapyje

Žagarė TSRS topografiniame žemėlapyje.

'00 '10 '20 '30 '40 '50 '60 '70 '80 '90 1800s 1808 1812 1822 1832 1842 1854 1867 1871 1885 1896 1900s 1909 1915 1922 1936 1940 1942 1954 1967 1975 1985 1990 OpenStreetMap

Istorija

Miestelio turgaus aikštė tarpukariu

Žiemgalių gyvenvietė Sagera pirmą kartą minima 1253–1254 m., nors Žagarės istorija skaičiuojama nuo 1198 m. (kai buvo paminėta Raktės pilis). XIII a. čia buvo žiemgalių pilis Raktuvė (arba Raktė), kunigaikščio Žvelgaičio sostinė. XIII a. pabaigoje gyvenvietę sunaikino kryžiuočiai, malšinę žiemgalių sukilimą. Vėliau žiemgaliai asimiliavosi – sulatvėjo arba sulietuvėjo.

Jau Vytauto Didžiojo laikais Žagarėje buvo druskos muitinė. Dabartinėje Žagarės vietoje iki XIX a. pabaigos buvo du savarankiški miesteliai – Senoji Žagarė (senamiestis) kairiajame upės krante ir Naujoji Žagarė (naujamiestis) dešiniajame. Senosios Žagarės dvaras minimas 1490 m., 1495 m. prie jo leista rengti turgų, prieš 1499 m. pastatyta bažnyčia. XVI a. 1-ojoje pusėje apie Vilniaus vyskupo Jono dvarą dešiniajame Švėtės krante išaugo Naujoji Žagarė, kuri 1547 m. vadinama miesteliu, o 1592–1595 m. šaltiniuose jau vadinama miestu. 1595–1797 m. Senojoje Žagarėje veikė muitinė, apie 1623 m. pastatyta Naujosios Žagarės bažnyčia, kurios statybai aukojo karalius Žygimantas III ir kuri 1805 m. buvo perstatyta.

Tautinė eisena per Švėtės tiltą XX a. tarpukariu

Miesteliai labai nukentėjo per XVII–XVIII a. Šiaurės karus. 1765–1796 m. Žagarėje veikė žydų bendruomenė „Kahal“. Miestelyje buvo Ldk Žagarės dvaras, kuris priklausė Šiaulių ekonomijai. 1769 m. liepos 13 d. Žagarės apylinkėse įvyko didžiausias LDK laikų valstiečių sukilimas Lietuvoje, B. Sruogos aprašytas dramoje „Apyaušrio dalia“. Po Antrojo ATR padalijimo carienė Jekaterina II padovanojo Žagarę savo favoritui P. Zubovui. 1857 m. miestelius nupirko Dmitrijus Naryškinas, kurio palikuonys XX a. pradžioje dvare įsteigė sagų, kaspinų, muilo fabrikus, iškilo dabartiniai Žagarės dvaro rūmai.

1918–1931 m. Žagarėje veikė vietos visuomenės išlaikoma „Saulės“ draugijos vidurinė mokykla, 1931 m. suvalstybinta. Prie šios mokyklos veikė dviejų metų mokytojų kursai, kurie paruošė nemažą skaičių pradžios mokyklos mokytojų. Švietimo ministerijos bei savivaldybių išlaikomų pradžios mokyklų buvo 11 komplektų ir 2 komplektai žydų konfesinės mokyklos. Nuo 1935 m. veikė J. Kirlio spaudos muziejus (10 kambarių). 1931 m. Žagarėje buvo leidžiamas neperiodinis laikraštis „Žagarės balselis“, vėliau virtęs savaitraščiu „Žagarės Aidas“, dar vėliau pavadintas „Pakuršės Aidu“.

1925 m. įkurta pieninė (vėliau sūrių gamyklos cechas), 1975 m. – betono gamykla.

1924 m. Žagarė tapo miestu, 1932 m. gavo II eilės miesto teises, 1946 m. rugpjūčio 3 d. – apskrities pavaldumo miesto, 1950 m. – rajono pavaldumo miesto teises. 1998 m. patvirtintas Žagarės herbas. 2005 m. įvyko pirmasis Žagarės vyšnių festivalis. 2015 m. paskelbta Lietuvos kultūros sostine.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVIII a. pabaiga	Žagarės valsčiaus centras
XX a. pradžia – 1945 m.		Šiaulių apskritis
1945–1950 m.		Joniškio apskritis
1950–1953 m.	rajoninio pavaldumo miestas	Žagarės rajono centras	Šiaulių sritis
1953–1959 m.
1959–1995 m.	Žagarės apylinkės centras	Joniškio rajonas
1995–	Žagarės seniūnijos centras	Joniškio rajono savivaldybė	Šiaulių apskritis

Pavadinimo kilmė

Vietovardis tikriausiai yra kilęs nuo bendrinio žodžio žagaras – „sausas virbas, žabas, žabaras“. Tad pirminė Žagarės reikšmė galėjusi būti „žagaringa vieta; vieta, kur daug žagarų“. Manoma, kad tokį vardą vietovei davė žiemgaliai.

Liaudies etimologija byloja, kad per upę Švėtę buvęs padarytas tiltas iš žagarų. Tokių tiltų nebuvę daug, todėl žmonės sakydavę – „važiuosim per žagarus“. Nuo to ir kilęs Žagarės pavadinimas.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1790 m. ir 2021 m.
1790 m.sur.	1861 m.	1865 m.	1907 m.	1914 m.	1923 m.sur.	1931 m.	1939 m.
1 696	4 000	4 185	10 015	11 839	4 730	4 849	5 443
1959 m.sur.	1970 m.sur.	1976 m.	1979 m.sur.	1989 m.sur.	2001 m.sur.	2011 m.sur.	2021 m.
3 800	3 386	3 200	2 918	2 649	2 312	1 712	1 326
Demografinės raidos histograma 2 500 5 000 7 500 10 000 12 500 15 000 1790 1861 1865 1907 1914 1923 1931 1939 1959 1970 1976 1979 1989 2001 2011 2021

Žymūs žmonės

• Louis Bookman (1890–1943), žydų kilmės anglų ir airių futbolininkas, vienas garsiausių iš Lietuvos kilusių futbolininkų XX a. 1-ojoje pusėje.
• Emerikas Gailevičius (1874–1949), kompozitorius, kapelmeisteris.
• Juozas Žlabys (1899–1992), poetas, palaidotas Žagarėje.
• Vytautas Avižonis (1906–2000), gydytojas oftalmologas.
• Konstantinas Avižonis (1909–1969), istorikas.
• Alfonsas Kaikaris (1922–1997), provizorius, muziejininkas.
• Vytautas Jarutis (1936–), kalvis juvelyras, meno kūrėjas, Lietuvos kalvių kalvis.
• Vaclovas Daunoras (1937–), operos solistas.
• Romualdas Kvintas (1953–), skulptorius.

Sportas

• FK Žvelgaitis Žagarė (futbolas)

Šaltiniai

• 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 14 psl.

• Žagarė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. - 627 psl.
• Žagarė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 861 psl.
• Žagarė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė. - 461 psl.
• Žagarė. Mūsų Lietuva, T. 3. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. - 47 psl.
• Жагоры Старые. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 219 psl. (rus.)
• Жагоры Новые. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 219 psl. (rus.)
• Apie Šiaulių apskrities miestus ir miestelius
• Monografija „Žagarė“
• Žagarės vyšnių festivalis
• Žagarė. – Vilnius: Versmė, 1998. – 911 p.: iliustr. – ISBN 9986-9236-0-3
• Žagarė (sud. Vida Paulauskienė, Birutė Skiparienė, Zigmas Zalagėnas). – Kaunas: Arx Baltica, 2004. – 30 p.: iliustr. – ISBN 9955-638-03-6
• Pagavau Žagarės poezijos paukštę: eilėraščiai (sud. Vida Paulauskienė, Asta Gedžienė). – Kaunas: Arx Baltica, 2006. – 119 p.: iliustr. – ISBN 9955-638-47-8
• Žagarė, 1897–1945: albumas (sud. Leonas Karaliūnas). – Kaunas: Judex, 2006. – 332 p.: iliustr. – ISBN 9955-638-63-X