Žaslių Šv. Jurgio bažnyčia
Žaslių Šv. Jurgio bažnyčia | ||
---|---|---|
Religija | Krikščionys → Katalikai | |
Vyskupija | Kaišiadorių vyskupija | |
Dekanatas | Kaišiadorių katalikų dekanatas | |
Statybinė medžiaga | plytų mūras | |
Pastatyta | 1902 m. | |
Respublika: | Lietuva | |
Apskritis: | Kauno apskritis | |
Savivaldybė: | Kaišiadorių rajono savivaldybė | |
Seniūnija: | Žaslių seniūnija | |
Gyvenvietė: | Žasliai | |
Adresas | Vytauto g. 12 | |
Žiūrėti didesniame žemėlapyje |
Žaslių Šv. Jurgio bažnyčia stovi Žaslių miestelyje, Žaslių ežero šiaurės rytų krante. Istoristinė, turi daug neogotikos elementų. Pastatyta ant Žaslių piliakalnio.
Istorija
Pirmoji Žaslių bažnyčia pastatyta 1462 m. Žaslių dvaro valdytojai Mykolas ir Jonas Naciai bažnyčią atnaujino ir jos išlaikymui skyrė turtų. Bažnyčią statė fundatorių tėvas. XVII a. ji buvo sugriuvusi, pamaldos laikytos laikinoje pastogėje.
1674 m. klebonai Petras Juodzevičius ir Mykolas Senkevičius pastatė naują medinę bažnyčią. 1777 m. prie bažnyčios pradėjo veikti parapinė mokykla. 1817 m. nugriauti bažnyčios bokštai, pastatytas priebažnytis. 1862 m. bažnyčia perstatyta. Dar 1885 m. norėta statyti mūrinę bažnyčią, tačiau valdžia neleido. 1882–1883 m. vikaras Aleksandras Burba (1854–1898) bažnyčioje giesmes giedojo lietuviškai; rinko lietuvių tautosaką, užrašė apie 300 dainų. Iškėlus kunigą Aleksandrą Burbą, 10 metų lietuviškų pamaldų ir pamokslų Žaslių bažnyčioje nebuvo.
1897–1902 m. kartu su parapijiečiais klebonas Kazimieras Kybelis (1868–1902; palaidotas šventoriuje) pastatė mūrinę bažnyčią (inžinieriaus M. Titenbruko projektas). Kazimieras Kybelis subūrė lietuvių bažnytinį chorą. Kunigas 1897 m. buvo skųstas caro valdžiai, persekiotas dvasinės vyresnybės. 1911–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. 1914 m. kunigas įsteigė arbatinę. 1915 m. sviediniai pramušė bažnyčios pietinę sieną, įtrūko skliautai, numušti bokštai.
1929 m. bažnyčią konsekravo vyskupas Juozapas Kukta (1873–1942). Šventoriuje 1933 m. pastatyta Žaslių Kristaus kančios koplyčia. 1932–1946 m. pavyzdingai tvarkė parapijos reikalus, kūrė organizacijas, brolijas kanauninkas Matas Cijūnaitis (1886–1955), 1946 m. suimtas ir nuteistas. 1949 m. grįžo į Lietuvą. 1949 m. suimtas ir ištremtas klebonas Jonas Mikučionis (1898–1955), 1954 m. į Lietuvą grįžęs ligotas, netrukus mirė.
Žasliuose palaidotas istorikas, kunigas Juozapas Stakauskas (1900–1972).
Architektūra
Bažnyčia istoristinė, turi daug neogotikos elementų, lotyniško kryžiaus plano, su daugiakampe presbiterija, 2 bokštais fasado šonuose. Vidus 3 navų, skliautuotas.
Šventoriuje yra senos kapinės, yra kunigų ir apylinkės didikų kapai, kardinolo V. Sladkevičiaus motinos Uršulės Kavaliauskaitės-Sladkevičienės (kilusi iš Žaslių valsčiaus, Skėrių kaimo) kapas. Jo tvora akmenų mūro.
|