Žeimelis
Kitos reikšmės – Žeimelis (reikšmės).
Žeimelis | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
![]() | ||||||||||||||||
Koordinatės:
| ||||||||||||||||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
Respublika: | ||||||||||||||||
Apskritis: | Vėliava Šiaulių apskritis | |||||||||||||||
Savivaldybė: | ![]() | |||||||||||||||
Seniūnija: | Žeimelio seniūnija | |||||||||||||||
Gyventojų: | 709 (2021 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Istoriniai pavadinimai | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
![]() |
ŽeimelisVikiteka |
Žeimelis – miestelis Pakruojo rajono savivaldybėje, 24 km į rytus nuo Joniškio, Žiemgalos žemumos pietinėje dalyje prie sienos su Latvija. Seniūnijos ir Žeimelio krašto seniūnaitijos centras. Urbanistikos paminklas su keturkampe aikšte.
![]() |
![]()
|
![]() |
Miestelį puošia gotikinė aikštė su XVIII a. pabaigos – XIX a. pradžioje pastatytomis Didžiąja ir Mažąja karčemomis (Žeimelio smuklės), kurių galai buvo pritaikyti gynybai. Didžiojoje 1925 m. įrengtas garo malūnas, Mažojoje veikia Žiemgalos muziejus. |
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS |
![]() |
![]() |
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI |
![]() |
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS |
![]() |
SUSISIEKIMAS |
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS |
ŽEIMELIO HERBAS
Lietuvos ir Latvijos pasienyje 1500 m. įsikūręs Žeimelio miestelis turtingas istorine praeitimi. „Žeimeliui ir jo apylinkėms istorija lėmė būti pačiame valstybės pakraštyje,- pastebi monografijos „Žeimelis“ sudarytojas Aloyzas Bėčius, – tačiau ta pati istorija lėmė ir kita – būti pačiame baltų gyvenamos teritorijos centre“.
Nedaug Lietuvoje rasime miestelių, kur šimtmečius viena šalia kitos gyventų keturios religinės bendruomenės (katalikai, evangelikai liuteronai, sentikiai ir žydai) su savo maldos namais, mokyklomis ir papročiais, išlikusiais ligi mūsų dienų.
Miestelio dominantė – į dangų šaunantis lieknas gotikinės imitacijos evangelikų liuteronų bažnyčios (1742 m.) bokštas, toliau į šiaurę dėmesį patraukia juodos iš baltos spalvų klasikinių formų katalikų bažnyčia (1828 m.). Išlikusiame pastorato pastate gyveno ir šešerius metus prasmingai darbavosi evangelikų liuteronų pastorius Gothardas Frydrichas Stenderis (1714-1796), paribio kultūros žmogus, įžymus latvių švietėjas, latvių kalbos gramatikos autorius, savo darbuose nuolat akcentavęs latvių ir lietuvos tautų artumą. Tremtyje Sibiro platybėse kankinio mirtimi užgesus liuteronų kunigas Erikas Lejeris (1866-1951) parapijiečių atmintyje išliko kaip žmogaus teisių gynėjas, dvasios vertybių puoselėtojas. XIX-XX amžių sandūroje Žeimelyje susipynė J. Jablonskio, V. Kudirkos, G. Landsbergio-Žemkalnio, P. Višinskio, V. M. Kapsuko, Požėlų, M. Čepo, A. Sketerio, P. Mašioto ir daugelio kitų įvairiausių politinių įsitikinimų visuomenės veikėjų keliai.
Su Žeimeliu ir jo apylinkėmis susiję fiziko ir chemiko, elektrolizės pradininko Teodoro Grotuso (1785-1822), kompozitoriaus Juliaus Juzeliūno (1916-2001), dailininkės Marcės Katiliūtės (1912-1937), savamokslio skulptoriaus A. Nesavo gyvenimo ir veiklos momentai.
Miestelyje mokytojavo žymus kraštotyrininkas Juozas Šliavas (1930-1979), suvokęs ir darbais pagrindęs, kad, norint išsaugoti ateities kartoms gyvas etninės kultūros vertybes, dar nesunaikintas laiko, negalima delsti nė akimirkos. 1963 m. J. Šliavo įkurtas visuomeninis „Žiemgala“ muziejus, 1993 m. perkeltas į restauruotą Mažosios karčemos pastatą – krašto muziejaus ištakos.
Daugelį amžių Žeimelyje ir jo apylinkėse kryžiavosi prekybos keliai. 1613 m. Zigmantas Vaza suteikė Žeimeliui privilegiją rengti du kasmetinius prekymečius.
2000 m. birželio 18 d. Žeimelis šventė 500 metų jubiliejų. Iškilmėse dalyvavęs Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus atidengė kraštiečio K. Balčiūno sukurtą monumentą, įprasminusį miestelio istorinę datą. 2022 m. kovo 26 d. iškilmingai pagerbtas T. Grotuso atminimas – pasaulinio masto mokslininko 200-ųjų mirties metinių proga centrinėje Žeimelio aikštėje iškiliam kraštiečiui atidengtas paminklas (autorius K. Balčiūnas). Istorinio herbo miestelis neturėjo. Žeimelio herbą sukūrė Dailės akademijos profesorius Albertas Gurskis. Kūrybos procese autorius vadovavosi nuostata, kad Žeimelio – turtingą istorinę praeitį turintis miestelio, ekonominiais, kultūriniais saitais susiejęs dvi baltų šalis.
Projektinių ieškojimų procese eskizuose vyravo Žeimelio didžiosios karčemos interjero detalės – autoriui rūpėjo akcentuoti dviejų baltų šalių etninius ryšius.
Heraldikos komisija 1996 m. gruodžio 5 d. aprobavo prof. A. Gursko sukurto herbo etaloną (posėdžio protokolas Nr. 164). Atsižvelgdamas į istorinę vietovės praeitį, geografinę padėtį, herbo skydo dešinėje mėlyname fone autorius vaizduoja sidabrinį raktą – simbolinį vartų iš lietuviškosios Žiemgalos į latviškąją Zemgalę akcentą. Religiniame mene raktas simbolizuoja apaštalui Petrui (bažnyčios patrovas) suteiktą teisę spręsti. Viduramžių laikais miesto raktas buvo siejamas su teisiniais veiksmais, suteikiančiais įgaliojimus. Kairėje skydo pusėje sidabriniame fone pateikiami du įstriži raudoni kaspinai – pasienio simbolis. Žeimelio herbą 1996 m. gruodžio 12 d. dekretu patvirtino LR Prezidentas Algirdas Brazauskas. Heraldikos komisija 1997 m. pradžioje pritarė prof. A. Gursko pateiktam Žeimelio vėliavos projektui – 1 x 1,1 m. audekle herbo spalvų fone išdėstytai herbo simbolių kompozicijai.
Geografija
Pro miestelį teka Beržtalio upelis. Stūkso net 7 akmenys „su dubeniu“. Iki XX a. buvo Žeimelio piliakalnis.
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
![]() |
KRIUKAI – 13 km Blauzdžiūnai – 8 km |
![]() | |||||||||
|
|||||||||||
Lauksodis – 4 km LINKUVA – 22 km PAKRUOJIS – 40 km |
Noreikai – 6 km VAŠKAI – 15 km |
<tabber>
OpenStreetMap=
|
|-| SSRS genštabas (1985–1990)=
Žeimelis TSRS topografiniame žemėlapyje[4][5]. |
|-| Retromaps=
|
</tabber>
Istorija
Pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose 1500 m. kaip Žeimelio dvaras. 1542 m. minimas miestelis su Žeimelio evangelikų liuteronų bažnyčia. 1592–1674 m. veikė evangelikų-reformatų mokykla. Nuo XVII a. pradžios vykdavo dideli prekymečiai, pro Žeimelį į Latviją keliavo daug žemės ūkio produktų, XVIII a. pradžioje pastatyta arklių pašto stotis.
1826 m. pastatyta Žeimelio bažnyčia. Caro laikais netoli Žeimelio, Vileišiuose įsikūrė sentikiai. XIX a. 2-ojoje pusėje miestelis klestėjo, tačiau smarkiai nukentėjo per 1888 m. gaisrą. Apie 1866–1867 m. Žeimelyje, valsčiaus pastate (dabartinės vidurinės mokyklos vietoje), įsteigta valdiška rusiška mokykla. 1920 m. rudenį atidaryta Žeimelio vidurinė mokykla.
Iki 1938 m. Žeimelyje veikė latvių vidurinė mokykla. Sovietmečiu buvo „Komunaro“ kolūkio centrinė gyvenvietė, nugriauta Žeimelio sinagoga, veikė profesinė technikos mokykla, įkurtas visuomeninis muziejus, pastatyta bendrabučių.
1997 m. patvirtintas Žeimelio herbas. Nuo 2000 m. kasmet liepos mėnesį vyksta Žeimelio seniūnijos šventė.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
1586 m. | Žeimelio valsčiaus centras | ? |
~1900 m. | Panevėžio apskritis | |
1919–1924 m. | Biržų-Pasvalio apskritis | |
1924–1926 m. | Biržų apskritis | |
1927–1945 m. | Šiaulių apskritis | |
1945–1950 m. | Joniškio apskritis | |
1950–1959 m. | Žeimelio apylinkės centras | Linkuvos rajonas |
1959–1995 m. | Pakruojo rajonas | |
1995– | Žeimelio seniūnijos centras | Pakruojo rajono savivaldybė |
Pavadinimo kilmė
Įvairiuose šaltiniuose minimi Žeimelio vardo variantai: Zemele, Zeimel, Sheime, Žeime, Žeimeli, Žeimis, Scheimeln. Anksčiau vyravo nemažybinė forma Žeimys (arba Žeimis), bet XX a. nusistovėjo Žeimelis (galbūt dėl Žiemgalos vietovardžiams būdingos priesagos -el). Žeimys galima būtų kildinti iš tokios pat pavardės (taigi, būtų asmenvardinis vietovardis) arba (iš to galėjo kilti ir pati pavardė) nuo bendrinio žodžio žeimys – „tas, kuris sušalo; šiaurietis“ arba žeimė – „šalta vieta“.[6]
Gyventojai
Demografinė raida tarp 1865 m. ir 2021 m. | ||||||||
1865 m.*[3] | 1897 m.sur.[7] | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur.[8] | 1979 m.sur. | 1983 m. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
159 | 1 266 | 1 304 | 1 098 | 1 300 | 1 679 | 1 276 | ||
1987 m. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m. | - | - | ||
1 302 | 1 710 | 1 216 | 953 | 709 | - | - | ||
|
Žymūs žmonės
- 1753–1759 m. Žeimelyje gyveno ir dirbo latvių rašytojas, folkloristas kunigas Gothardas Frydrichas Stenderis (1714–1796). Čia gyvendamas jis vokiečių kalba sukūrė pirmąją latvių kalbos gramatiką. Ji ilgai buvo latvių kalbos pažinimo pagrindu.
- Žeimelio evangelikų liuteronų parapijai priklausė ir Gedučiuose gyvenęs pirmasis Lietuvos fizikas-chemikas Teodoras Grothus (1785–1822), kuris aprašė pirmąją elektrolizės teoriją, fotochemiįos pagrindus, parašė apie 50 mokslinių darbų.
- Iš Žeimelio krašto kilo komunistų veikėjas Ignas Gaška (1891–1973). 1987 m. jam atidengtas paminklas (skulptorius V. Krutinis).
Šaltiniai
- ↑ Žeimelis. Vietovės.lt. Video YouTube.
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (Valstybinė lietuvių kalbos komisija, 2010 m.)
- ↑ 3,0 3,1 Жеймеле. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 222 psl. (rus.)
- ↑ Žeimelis SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Žeimelis loadmap.net
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 275–278 psl.
- ↑ Первая всеобщая перепись населения Российской империи 1897 г.rus. '90 psl
- ↑ Žeimelis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 878 psl.
- 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 18 psl.
- Žeimelis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. - 641 psl.
- Žeimelis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė. - 479 psl.
- Žeimelis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 878 psl.
- Žeimelis. Mūsų Lietuva, T. 3. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. - 68 psl.
- Жеймеле. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 222 psl. (rus.)
- Zeimelis.lt (miestelio svetainė)
- Žeimelis. Istorija ir architektūra (sud. Algimantas Miškinis). – Kaunas, 2000. – 148 p. – ISBN 9986-9027-9-7
- Žeimelis. Praeities ir dabarties vaizdai (sud. Vytautas Didžpetris). – Kaunas, 2000. – 32 p. – ISBN 9955-434-02-3
- Apie Šiaulių apskrities miestus ir miestelius
- Miesto istorija
- Žeimelis senose nuotraukuose
|