Žeimelis

Kitos reikšmės – Žeimelis (reikšmės).

Žeimelis
Žeimelis Žeimelis
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3
Respublika:	Lietuva
Apskritis:	Vėliava Šiaulių apskritis
Savivaldybė:	Pakruojo rajono savivaldybė
Seniūnija:	Žeimelio seniūnija
Gyventojų:	709 (2021 m.)
Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė) Vardininkas: Žeimẽlis Kilmininkas: Žeimẽlio Naudininkas: Žeimẽliui Galininkas: Žeimẽlį Įnagininkas: Žeimeliù Vietininkas: Žeimẽlyje
Istoriniai pavadinimai
rus. Жеймеле
Filmuota medžiaga.
Vikiteka:	ŽeimelisVikiteka

Žeimelis – miestelis Pakruojo rajono savivaldybėje, 24 km į rytus nuo Joniškio, Žiemgalos žemumos pietinėje dalyje prie sienos su Latvija. Seniūnijos ir Žeimelio krašto seniūnaitijos centras. Urbanistikos paminklas su keturkampe aikšte.

STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI

Mūrinė Žeimelio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia, pastatyta 1826 m. Žeimelio evangelikų liuteronų bažnyčia, pastatyta 1786 m.

Oto Grotuso paminklas, pastatytas 2000 m. (skulptorius – kraštietis Kęstutis Balčiūnas).

Miestelį puošia gotikinė aikštė su XVIII a. pabaigos – XIX a. pradžioje pastatytomis Didžiąja ir Mažąja karčemomis (Žeimelio smuklės), kurių galai buvo pritaikyti gynybai. Didžiojoje 1925 m. įrengtas garo malūnas, Mažojoje veikia Žiemgalos muziejus.

✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS

Žeimelio vidurinė mokykla Žeimelio žemės ūkio mokykla

Žeimelio biblioteka

✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI

Paštas (LT-83034)

✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS

Žiemgalos muziejus (nuo 1993 m., iniciatorius – Juozas Šliavas; iki tol, nuo 1959 m., mokykloje buvo kraštotyros muziejus)

SUSISIEKIMAS

LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS

ŽEIMELIO HERBAS

Lietuvos ir Latvijos pasienyje 1500 m. įsikūręs Žeimelio miestelis turtingas istorine praeitimi. „Žeimeliui ir jo apylinkėms istorija lėmė būti pačiame valstybės pakraštyje,- pastebi monografijos „Žeimelis“ sudarytojas Aloyzas Bėčius, – tačiau ta pati istorija lėmė ir kita – būti pačiame baltų gyvenamos teritorijos centre“.

Nedaug Lietuvoje rasime miestelių, kur šimtmečius viena šalia kitos gyventų keturios religinės bendruomenės (katalikai, evangelikai liuteronai, sentikiai ir žydai) su savo maldos namais, mokyklomis ir papročiais, išlikusiais ligi mūsų dienų.

Miestelio dominantė – į dangų šaunantis lieknas gotikinės imitacijos evangelikų liuteronų bažnyčios (1742 m.) bokštas, toliau į šiaurę dėmesį patraukia juodos iš baltos spalvų klasikinių formų katalikų bažnyčia (1828 m.). Išlikusiame pastorato pastate gyveno ir šešerius metus prasmingai darbavosi evangelikų liuteronų pastorius Gothardas Frydrichas Stenderis (1714-1796), paribio kultūros žmogus, įžymus latvių švietėjas, latvių kalbos gramatikos autorius, savo darbuose nuolat akcentavęs latvių ir lietuvos tautų artumą. Tremtyje Sibiro platybėse kankinio mirtimi užgesus liuteronų kunigas Erikas Lejeris (1866-1951) parapijiečių atmintyje išliko kaip žmogaus teisių gynėjas, dvasios vertybių puoselėtojas. XIX-XX amžių sandūroje Žeimelyje susipynė J. Jablonskio, V. Kudirkos, G. Landsbergio-Žemkalnio, P. Višinskio, V. M. Kapsuko, Požėlų, M. Čepo, A. Sketerio, P. Mašioto ir daugelio kitų įvairiausių politinių įsitikinimų visuomenės veikėjų keliai.

Su Žeimeliu ir jo apylinkėmis susiję fiziko ir chemiko, elektrolizės pradininko Teodoro Grotuso (1785-1822), kompozitoriaus Juliaus Juzeliūno (1916-2001), dailininkės Marcės Katiliūtės (1912-1937), savamokslio skulptoriaus A. Nesavo gyvenimo ir veiklos momentai.

Miestelyje mokytojavo žymus kraštotyrininkas Juozas Šliavas (1930-1979), suvokęs ir darbais pagrindęs, kad, norint išsaugoti ateities kartoms gyvas etninės kultūros vertybes, dar nesunaikintas laiko, negalima delsti nė akimirkos. 1963 m. J. Šliavo įkurtas visuomeninis „Žiemgala“ muziejus, 1993 m. perkeltas į restauruotą Mažosios karčemos pastatą – krašto muziejaus ištakos.

Daugelį amžių Žeimelyje ir jo apylinkėse kryžiavosi prekybos keliai. 1613 m. Zigmantas Vaza suteikė Žeimeliui privilegiją rengti du kasmetinius prekymečius.

2000 m. birželio 18 d. Žeimelis šventė 500 metų jubiliejų. Iškilmėse dalyvavęs Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus atidengė kraštiečio K. Balčiūno sukurtą monumentą, įprasminusį miestelio istorinę datą. 2022 m. kovo 26 d. iškilmingai pagerbtas T. Grotuso atminimas – pasaulinio masto mokslininko 200-ųjų mirties metinių proga centrinėje Žeimelio aikštėje iškiliam kraštiečiui atidengtas paminklas (autorius K. Balčiūnas). Istorinio herbo miestelis neturėjo. Žeimelio herbą sukūrė Dailės akademijos profesorius Albertas Gurskis. Kūrybos procese autorius vadovavosi nuostata, kad Žeimelio – turtingą istorinę praeitį turintis miestelio, ekonominiais, kultūriniais saitais susiejęs dvi baltų šalis.

Projektinių ieškojimų procese eskizuose vyravo Žeimelio didžiosios karčemos interjero detalės – autoriui rūpėjo akcentuoti dviejų baltų šalių etninius ryšius.

Heraldikos komisija 1996 m. gruodžio 5 d. aprobavo prof. A. Gursko sukurto herbo etaloną (posėdžio protokolas Nr. 164). Atsižvelgdamas į istorinę vietovės praeitį, geografinę padėtį, herbo skydo dešinėje mėlyname fone autorius vaizduoja sidabrinį raktą – simbolinį vartų iš lietuviškosios Žiemgalos į latviškąją Zemgalę akcentą. Religiniame mene raktas simbolizuoja apaštalui Petrui (bažnyčios patrovas) suteiktą teisę spręsti. Viduramžių laikais miesto raktas buvo siejamas su teisiniais veiksmais, suteikiančiais įgaliojimus. Kairėje skydo pusėje sidabriniame fone pateikiami du įstriži raudoni kaspinai – pasienio simbolis. Žeimelio herbą 1996 m. gruodžio 12 d. dekretu patvirtino LR Prezidentas Algirdas Brazauskas. Heraldikos komisija 1997 m. pradžioje pritarė prof. A. Gursko pateiktam Žeimelio vėliavos projektui – 1 x 1,1 m. audekle herbo spalvų fone išdėstytai herbo simbolių kompozicijai.

Alfredas Šimkus

Geografija

Pro miestelį teka Beržtalio upelis. Stūkso net 7 akmenys „su dubeniu“. Iki XX a. buvo Žeimelio piliakalnis.

Aplinkinės gyvenvietės
	KRIUKAI – 13 km Blauzdžiūnai – 8 km
		Lauksodis – 4 km LINKUVA – 22 km PAKRUOJIS – 40 km	Noreikai – 6 km VAŠKAI – 15 km

<tabber> OpenStreetMap=

Žiūrėti didesniame žemėlapyje Žeimelis OpenStreetMap žemėlapyje

|-| SSRS genštabas (1985–1990)=

Žeimelis TSRS topografiniame žemėlapyje.

|-| Retromaps=

'00 '10 '20 '30 '40 '50 '60 '70 '80 '90 1800s 1808 1812 1822 1832 1842 1854 1867 1871 1885 1896 1900s 1909 1915 1922 1936 1940 1942 1954 1967 1975 1985 1990 OpenStreetMap

</tabber>

Istorija

Pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose 1500 m. kaip Žeimelio dvaras. 1542 m. minimas miestelis su Žeimelio evangelikų liuteronų bažnyčia. 1592–1674 m. veikė evangelikų-reformatų mokykla. Nuo XVII a. pradžios vykdavo dideli prekymečiai, pro Žeimelį į Latviją keliavo daug žemės ūkio produktų, XVIII a. pradžioje pastatyta arklių pašto stotis.

1826 m. pastatyta Žeimelio bažnyčia. Caro laikais netoli Žeimelio, Vileišiuose įsikūrė sentikiai. XIX a. 2-ojoje pusėje miestelis klestėjo, tačiau smarkiai nukentėjo per 1888 m. gaisrą. Apie 1866–1867 m. Žeimelyje, valsčiaus pastate (dabartinės vidurinės mokyklos vietoje), įsteigta valdiška rusiška mokykla. 1920 m. rudenį atidaryta Žeimelio vidurinė mokykla.

Iki 1938 m. Žeimelyje veikė latvių vidurinė mokykla. Sovietmečiu buvo „Komunaro“ kolūkio centrinė gyvenvietė, nugriauta Žeimelio sinagoga, veikė profesinė technikos mokykla, įkurtas visuomeninis muziejus, pastatyta bendrabučių.

1997 m. patvirtintas Žeimelio herbas. Nuo 2000 m. kasmet liepos mėnesį vyksta Žeimelio seniūnijos šventė.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1586 m.	Žeimelio valsčiaus centras	?
~1900 m.		Panevėžio apskritis
1919–1924 m.		Biržų-Pasvalio apskritis
1924–1926 m.		Biržų apskritis
1927–1945 m.		Šiaulių apskritis
1945–1950 m.		Joniškio apskritis
1950–1959 m.	Žeimelio apylinkės centras	Linkuvos rajonas
1959–1995 m.		Pakruojo rajonas
1995–	Žeimelio seniūnijos centras	Pakruojo rajono savivaldybė

Pavadinimo kilmė

Įvairiuose šaltiniuose minimi Žeimelio vardo variantai: Zemele, Zeimel, Sheime, Žeime, Žeimeli, Žeimis, Scheimeln. Anksčiau vyravo nemažybinė forma Žeimys (arba Žeimis), bet XX a. nusistovėjo Žeimelis (galbūt dėl Žiemgalos vietovardžiams būdingos priesagos -el). Žeimys galima būtų kildinti iš tokios pat pavardės (taigi, būtų asmenvardinis vietovardis) arba (iš to galėjo kilti ir pati pavardė) nuo bendrinio žodžio žeimys – „tas, kuris sušalo; šiaurietis“ arba žeimė – „šalta vieta“.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1865 m. ir 2021 m.
1865 m.*	1897 m.sur.	1923 m.sur.	1959 m.sur.	1970 m.sur.	1979 m.sur.	1983 m.
159	1 266	1 304	1 098	1 300	1 679	1 276
1987 m.	1989 m.sur.	2001 m.sur.	2011 m.sur.	2021 m.	-	-
1 302	1 710	1 216	953	709	-	-
Demografinės raidos histograma 500 1 000 1 500 2 000 1865 1897 1923 1959 1970 1979 1983 1987 1989 2001 2011 2021

Žymūs žmonės

• 1753–1759 m. Žeimelyje gyveno ir dirbo latvių rašytojas, folkloristas kunigas Gothardas Frydrichas Stenderis (1714–1796). Čia gyvendamas jis vokiečių kalba sukūrė pirmąją latvių kalbos gramatiką. Ji ilgai buvo latvių kalbos pažinimo pagrindu.
• Žeimelio evangelikų liuteronų parapijai priklausė ir Gedučiuose gyvenęs pirmasis Lietuvos fizikas-chemikas Teodoras Grothus (1785–1822), kuris aprašė pirmąją elektrolizės teoriją, fotochemiįos pagrindus, parašė apie 50 mokslinių darbų.
• Iš Žeimelio krašto kilo komunistų veikėjas Ignas Gaška (1891–1973). 1987 m. jam atidengtas paminklas (skulptorius V. Krutinis).

Šaltiniai

• 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 18 psl.

• Žeimelis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. - 641 psl.
• Žeimelis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė. - 479 psl.
• Žeimelis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 878 psl.
• Žeimelis. Mūsų Lietuva, T. 3. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. - 68 psl.
• Жеймеле. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 222 psl. (rus.)
• Zeimelis.lt (miestelio svetainė)
• Žeimelis. Istorija ir architektūra (sud. Algimantas Miškinis). – Kaunas, 2000. – 148 p. – ISBN 9986-9027-9-7
• Žeimelis. Praeities ir dabarties vaizdai (sud. Vytautas Didžpetris). – Kaunas, 2000. – 32 p. – ISBN 9955-434-02-3
• Apie Šiaulių apskrities miestus ir miestelius
• Miesto istorija
• Žeimelis senose nuotraukuose