Žeimena
Kitos reikšmės – Žeimena (reikšmės).- Žeimenos gel. stotis yra Jaunadario kaime.
| Žeimena | |
|---|---|
 | |
| Ilgis | 85,5 km |
| Nuolydis | 38 cm/km |
| Baseino plotas | 2792,7 km² |
| Vidutinis debitas | 27,0 m³/s |
| Ištakos | Žeimenys |
| Žiotys | Neris |
| Šalys | Lietuva |
 Vikiteka: |
ŽeimenaVikiteka |
Žeimena – upė rytų Lietuvoje, Švenčionių ir Vilniaus rajonuose; Neries dešinysis intakas. Upės kodas Lietuvos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre 12110001.
Tėkmė
Žeimena išteka iš Žeimenio ežero pietvakarinės dalies, ties Kaltanėnais[1]. Ištakų altitudė 138,3 m. Kartais į jos ilgį įtraukiami upeliai, įtekantys į Žeimenį (pagal tokius skaičiavimus upės ilgis yra 114 km). Už Kaltanėnų teka į pietus, pietvakarius Labanoro-Pabradės miškais (Kuklių, Kiškėnų, Buivydų, Veikūnų, Švenčionėlių, Rinkūnų, Pabradės, Voverės, Burbliškės, Trakinės, Kregžlės, Žaliašilio, Pailgio, Martišiūnų miškai), smarkiai vingiuoja. Tai tipiška Aukštaitijos upė, teka pro smėlėtus ir skardingus pušynus, neretai įvingiuoja ir į alksniais apaugusias pelkes. Beveik visa upė teka Švenčionių rajonu, tik netoli santakos į Nerį teka Švenčionių-Vilniaus rajonų riba. Įteka į Nerį 215,5 km nuo jos žiočių, ties Santakos kaimu, Žaliašilio miško pietvakarinėje pamiškėje, 7,5 km į vakarus nuo Magūnų. Įtekėjimo altitudė 105,6 m.
Baseinas
Intakai:
- kairieji: Šventelė - Dėmė, Ž - 1, Dobis, Mėžis, Saria, Mera - Kūna, Voveraitė, Skerdyksna, Petruškė;
- dešinieji: Kiauna, Luknelė, Sirgėla, Lakaja, Gulbinė, Ž - 10, Ž - 8, Beržiuobis, Dubinga, Mečanka, Jusinė, Sąvalka;
- ištakos: Šakarva.
Žeimenos baseinui priklauso dauguma didžiųjų Aukštaitijos ežerų, jie užima 7 % baseino ploto (Lūšiai, Kretuonas, Asveja, Lakajai, Ūsiai, Dringis, Aisetas, Almajas, Asalnai, Baluošas, Linkmenas, Stirniai, Tauragnas, Ūkojas, Utenas ir kt.). 31 % baseino užima miškai (jame yra Labanoro-Pabradės giria), 10 % – pelkės.
Visa upės vaga natūrali.
Hidrologija
Nuo Kaltanėnų iki Pabradės upė vingiuota, slėnis platus (iki 5 km), su terasomis, jo šlaitų aukštis – 25-30 m. Nuo Pabradės slėnis susiaurėja iki 1 km, vėliau vėl praplatėja, bet prie žiočių susiaurėja.
| Debitas, m³/s | ties Kaltanėnais | ties Pabrade | ties žiotimis |
|---|---|---|---|
| Vidutinis | 4,99 | 20,6 | 27,0 |
| Maksimalus | 17,5 | 112 | ? |
| Minimalus | 1,17 | 5,93 | ? |
Ties Pabrade vandens metinis nuotėkis pasiskirsto taip: pavasarį nuteka 36 % vandens, vasarą – 20 %, rudenį – 21 %, žiemą – 23 %. Metinė vandens lygio svyravimų amplitudė iki 1,6 m. Dėl labai ežeringo ir miškingo baseino Žeimenos nuotėkis gan pastovus, upė ištisus metus vandeninga[2].
Reikšmė
Palei Žeimenos upę yra Vilniaus-Sankt Peterburgo geležinkelio atkarpa, tad patogi vieta iškylautojams į gamtą prie šios upės ar į Labanoro girios miškus.
Tai viena švariausių upių Lietuvoje, joje nėra užtvankų, todėl ji priskirta prie pagrindinių Lietuvos lašišinių žuvų nerštaviečių. Žeimenos aukštupys yra Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje, o vidurupyje įsteigtas Žeimenos kraštovaizdžio draustinis.
Didesnės gyvenvietės prie Žeimenos: Kaltanėnai, Šakališkė, Platumai, Švenčionėliai, Meškerinė, Pabradė, Družiliai, Santaka.
Pavadinimo kilmė
Upėvardis kildinimas iš žodžio žiema, kuris suteiktas galbūt dėl vandens šaltumo.[3]
Šaltiniai
- ↑ maps.lt duomenys
- ↑ Žeimena. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. - 641-642 psl.
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.
- Henrikas Adolfas Kebeikis. Žvilgsnis į Lietuvos tiltus. TILTAI PER KITAS LIETUVOS UPES, Kopa, Kaunas, 2004 m., 488 psl. (351-388 psl.)
| ||||||