Želvos Šv. Ignaco Lojolos bažnyčia
 | ||
|---|---|---|
| ||
| Religija | Krikščionys → Katalikai | |
| Vyskupija | Kaišiadorių vyskupija | |
| Dekanatas | Širvintų katalikų dekanatas | |
| Statybinė medžiaga | medis | |
| Pastatyta | 1892 m. | |
| Respublika: |  Lietuva
| |
| Apskritis: |  Vilniaus apskritis
| |
| Savivaldybė: |  Ukmergės rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija: | Želvos seniūnija | |
| Gyvenvietė: | Želva | |
| Adresas | Molėtų g. 1 | |
|
Žiūrėti didesniame žemėlapyje | ||
Želvos Šv. Ignaco Lojolos bažnyčia stovi Želvos miestelyje, Želvos upelio dešiniajame krante. Savo forma primena gyvenamąjį namą.
Istorija
Želva 1586 m. dovanota Vilniaus jėzuitų kolegijai. Jėzuitai 1753 m. pastatė bažnyčią, kuri 1755 m. sudegė. Bažnyčia buvo Žemaitkiemio parapijos filija. Bažnyčios metrikų knygos buvo išlikusios nuo 1778 m. Iki 1863 m. prie bažnyčios veikė parapinė mokykla.
1849 m. Želva prijungta prie Telšių (Žemaičių), 1926 m. – prie Kaišiadorių vyskupijų. 1881 m. bažnyčia sudegė. Atstatyta ir baigiama įrengti bažnyčia 1887 m. vėl sudegė. Kunigas Antanas Stapulionis su parapijiečiais 1892 m. pastatė dabartinę medinę. Senosios bažnyčios medžiaga buvo parduota Žemaitkiemio katalikams. Bažnyčioje sumontuoti garsaus lietuvių meistro Jono Garalevičiaus pagaminti vargonai.
1909–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. Apie 1922 m. įsteigta parapija. 1932 m. klebonas Stanislovas Švėgžda bažnyčią perdažė. 1953–1954 m. kunigas Jonas Mintaučkis (Želvoje 1949–1959 m.) su parapijiečiais ją atnaujino. Klebonas Pranas Cibulskas 1949 m. areštuotas ir ištremtas. Po 10 m. grįžo į Lietuvą invalidas. Nuo 1968 m. iki mirties klebonavo Jonas Tomkus (1924–1989; palaidotas šventoriuje).
1994 m. kunigo Petro Avižienio rūpesčiu pagaminti nauji liturginiai baldai, 2000 m. perdentas stogas, 2003 m. atnaujintas fasadas.[1]
Architektūra
Bažnyčia savo forma primena gyvenamąjį namą, su 2 bokšteliais (vienas fasade, kitas ant apsidės stogo). Vidus 3 navų, atskirtų kolonomis. Prieš bažnyčią stovi akmenų mūro klasicistinė varpinė su aukštu kryžiumi. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Jame yra kapinės.
Šaltiniai
- ↑ Zita Kriaučiūnienė, Rasa Povylienė. „Pasakojimai apie Želvą“. // Ukmergė, UAB „Valdo leidykla“, 2005. 50–52 psl.
| ||||||