|
Žemaičių Naumiestis
Žemaičių Naumiestis | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
![]() | ||||||||||||||||
![]() Žemaičių Naumiesčio turgaus aikštė | ||||||||||||||||
Koordinatės: | ||||||||||||||||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
Respublika: | ||||||||||||||||
Apskritis: | ![]() | |||||||||||||||
Savivaldybė: | ![]() | |||||||||||||||
Seniūnija: | Žemaičių Naumiesčio seniūnija | |||||||||||||||
Gyventojų: | 1 087 (2021 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Istoriniai pavadinimai | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
![]() |
Žemaičių NaumiestisVikiteka |
Žemaičių Naumiestis – miestelis Šilutės rajono savivaldybėje, 15 km į rytus nuo Šilutės, šalia kelio 165 Šilalė–Šilutė. Miestelio plotas 1,97 km². Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos: Žemaičių Naumiesčio-Dariaus ir Girėno bei Žemaičių Naumiesčio-Klaipėdos.
![]() |
![]()
|
![]() |
![]() |
Vandens malūnas, pastatytas XIX a. |
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS |
![]()
|
![]() |
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI |
![]() |
Etnokultūros centras |
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS |
SUSISIEKIMAS |
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS |
Geografija
Pro miestelį teka Šustis, Šelmuo ir Lendra. Miestelio šiaurinėje dalyje telkšo Žemaičių Naumiesčio tvenkinys (29,9 ha), miestelyje stūkso Vanagių piliakalnis.
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
![]() |
Gardamas – 7 km | Teneniai – 19 km Šyliai – 6 km |
![]() | ||||||||
LAUČIAI – 7 km ŠILUTĖ – 15 km |
|
VAINUTAS – 11 km | |||||||||
Palendriai – 4 km | DEGUČIAI – 7 km KATYČIAI – 12 km |
Žemaičių Naumiestis TSRS topografiniame žemėlapyje[4][5]. |
|
Istorija
XVI a. Naumiestis ir jo apylinkės tapo ATR karalių valstybiniu dvaru. Miestelis minimas 1600 m., valsčius – 1650 m., 1750 m. Naujasis Miestas (lenk. Nowe Miasto) gavo turgaus ir prekymečių privilegiją. 1779 m. Stanislovas Augustas Poniatovskis miestelį, priklausiusį Žemaitijos seniūnijai, penkiasdešimčiai metų išnuomojo Žemaičių taurininkui Mykolui Rionikeriui, kurio fundacijos dėka pastatyta dabartinė Žemaičių Naumiesčio bažnyčia katalikams. 1792 m. balandžio 12 d. karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis Naumiesčiui suteikė Magdeburgo teises (gyvenvietė tapo miestu) ir herbą.
1795 m., po trečiojo Lietuvos–Lenkijos valstybės padalijimo, Naumiesčio karališkasis dvaras, kaip ir didžioji dalis LDK, atiteko carinei Rusijai. 1816 m. pastatyta Žemaičių Naumiesčio sinagoga, 1842 m. – Žemaičių Naumiesčio evangelikų liuteronų bažnyčia. 1881 m. Rusijos valdžia miesteliui suteikė Aleksandrovsko (Aleksandrijos) pavadinimą. Po 1863–1864 m. sukilimo, uždraudus lietuvišką spaudą, miestelis tapo svarbiu draudžiamos literatūros platinimo punktu. Per jį ėjo vienas iš svarbiausių knygnešių kelių.
1910–1914 m. evangelikų liuteronų kunigas Fridrikas Megnius Naumiestyje lietuvių kalba leido laikraštį „Svečias“. Po 1904 m., atgavus lietuvišką spaudą, tai buvo vienintelis laikraštis, leidžiamas Žemaitijoje. 1913 m. Fridrikas Megnius paruošė ir lietuvių kalba išleido elementorių „Raktelis“.
Tarpukaryje tarp miestelio ir Šilutės kursavo krovininis autobusas, gabenęs keleivius ir bagažą į siauruką Šilutė-Kulėšai, veikė elektros jėgainė, garinė lentpjūvė.[6]
1958 m. gegužės 15 d. tapo miesto tipo gyvenviete. Sovietmečiu miestelis buvo tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė, veikė profesinė technikos mokykla (rengė traktorininkus, gyvulininkystės fermų darbininkus, sodininkus ir daržininkus), mokykloje įkurtas visuomeninis muziejus.
1997 m. sausio 30 d. nutarimu Nr. 70 Vyriausybė nutarė pakeisti Žemaičių Naumiesčio miesto statusą ir vadinti šią gyvenamąją vietovę Žemaičių Naumiesčio miesteliu. 1998 m. patvirtintas naujasis Žemaičių Naumiesčio herbas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
1650 m. | Naumiesčio valsčiaus centras | ? |
1913 m. | Raseinių apskritis | |
1919–1947 m. | Tauragės apskritis | |
1947–1950 m. | Šilutės apskritis | |
1950–1958 m. | Žemaičių Naumiesčio apylinkės centras | Šilutės rajonas |
1958–1995 m. | miesto tipo gyvenvietė, Žemaičių Naumiesčio apylinkės centras | |
1995– | Žemaičių Naumiesčio seniūnijos centras | Šilutės rajono savivaldybė |
Pavadinimo kilmė
Sudėtinis vietovardis Žemaičių Naumiestis atsirado vėliau, o ilgą laiką jis vadinosi tiesiog Naumiesčiu, taip jis minimas nuo 1650 m. Dar 1925 m. minimas Naumiesčio valsčius („Lietuvos apgyvendintos vietovės“). Naumiestis – tai žodis, sudarytas iš dviejų sandų: būdvardžio naujas ir daiktavardžio miestas.[7] Vietovės vardas galėjo kilti iš to, kad miestelis daug kartų sudegė ir vis naujai atsistatė.[8] Caro laikais, 1881–1918 m. oficialiai vadintas Aleksandrovsku arba Aleksandrija (rus. Александровскъ, Александрiя, Новое Мѣсто).
XX a. 1-ojoje pusėje Naumiestis vadintas Tauragės Naumiesčiu. XX a. 4–ajame dešimtmetyje miestelį imta vadinti Žemaičių Naumiesčiu, pabrėžiant jo padėtį Žemaitijoje (panašiai kaip ir Žemaičių Kalvarija). Taip padaryta dėl to, kad Lietuvoje jau buvo keli Naumiesčiai ir jie nuolato painiojosi, ypač ryšininkams.[9]
Gyventojai
Demografinė raida tarp 1867 m. ir 2021 m. | ||||||||
1867 m. | 1897 m.sur. | 1902 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur.[10] | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
1 600 | 2 445 | 2 710 | 1 771 | 1 483 | 1 809 | 2 000 | ||
1981 m. | 1985 m. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m. | - | ||
2 100 | 2 500 | 1 830 | 1 716 | 1 373 | 1 087 | - | ||
|
Šaltiniai
- ↑ Žemaičių Naumiestis. Vietovės.lt. Video YouTube.
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (Valstybinė lietuvių kalbos komisija, 2010 m.)
- ↑ Ново-мѣсто. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 531 psl. (rus.)
- ↑ Žemaičių Naumiestis SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Žemaičių Naumiestis loadmap.net
- ↑ https://www.vle.lt/Straipsnis/zemaiciu-naumiestis-110754
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 275 psl.
- ↑ 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 268 psl.
- ↑ Algimantas Semaška. „Pasižvalgymai po Lietuvą“. (trečias papildytas ir atnaujintas leidimas) // Vilnius, „Algimantas“, 2005. 527 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 268 psl.
- Žemaičių Naumiestis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. - 646 psl.
- Žemaičių Naumiestis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė. - 483 psl.
- Žemaičių Naumiestis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 882 psl.
- Žemaičių Naumiestis. Mūsų Lietuva, T. 4. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. - 231 psl.
- Žemaičių Naumiesčio bendruomenės tinklalapis
- Žemėlapiai
|