Žemietijos maršalka

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Jump to navigation Jump to search

Žemietijos maršalka (lenk. Marszałek ziemski, lot. mareschalus, comitiorum director) – vienas aukščiausių Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos žemietijų valdžios pareigūnų.

Pareigybę įsteigė Vladislovas Jogaila apie 1398 m. Žemietijos maršalką karalius skirdavo iš 4 kandidatų, kuriuos atrinkdavo žemietijos seimelis. Lenkijos karalystėje tokių pareigų nebuvo.

Įgaliojimai[taisyti]

1409 m. karo atveju žemietijos maršalkai buvo suteikti tokie pat įgaliojimai, kokius turėjo Karūnos kaštelionas. Žemietijos maršalka surinkdavo pašauktinių kariuomenę ir atvesdavo ją į vaivados paskirtą vietą. 1631 m. žemietijos maršalkos įgaliojimus apibrėžė seimas savo konstitucija.

Žemietijos maršalka taip pat buvo teismo pareigūnas ir turėjo teisę teisti žemietijos teisme.

Kiti straipsniai[taisyti]


Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:
  • Vitas Povilaitis – autorius (+1421-0=1421 wiki spaudos ženklai).