Žemosios Panemunės piliakalnis
| Žemosios Panemunės piliakalnis | ||
| ||
| Lokalizacija | ||
  Žemosios Panemunės piliakalnis
| ||
| Respublika: |  Lietuva
| |
| Apskritis: |  Marijampolės apskritis
| |
| Savivaldybė: |  Šakių rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija: | Kriūkų seniūnija | |
| Gyvenvietė: | Žemoji Panemunė | |
| Piliakalnio ypatumai | ||
| Aukštis, m | 25–30 | |
| Aikštelės apimtis, m | 49×18 | |
| Priešpilis | gyvenvietė | |
| Naudojimo laikotarpis | I tūkstm. – II tūkstm. pradžia | |
| Žvalgymo metai | 1955 m. | |
| Registrinės savybės | ||
| Statusas | Įrašytas į registrą (registrinis) | |
| Tipas | Piliakalnis, Gyvenvietė | |
| Unikalusis objekto kodas | 3269 | |
| Objekto kodas iki 1990-12-28 |
AR989 | |
| Piliakalniai.lt informacija | ||
| Aprašymo nuoroda | Tinklalapis | |
| ||
| Žemėlapio nuoroda | Žemėlapis | |
|
Žiūrėti didesniame žemėlapyje | ||
Žemosios Panemunės piliakalnis stūkso Šakių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Žemosios Panemunės miestelio. Į piliakalnio viršūnę kelio Zapyškis–Kriūkai veda mediniai laipteliai. Aikštelėje įrengta nedidelė poilsiavietė, iš jos atsiveria puikus vaizdas į Nemuno slėnį.
Piliakalnis[taisyti]
Piliakalnis yra ant kairiojo Nemuno kranto aukštumos kyšulio. Iš šiaurės supa Nemuno slėnis, kuriuo greta piliakalnio praeina Zapyškio–Kriūkų kelias, o iš vakarų ir pietų plyti gili dauba. Aikštelė keturkampė, pailga rytų–vakarų kryptimi, 49×18 m dydžio. Jos rytų gale supiltas 3,5 m aukščio, 21 m pločio pylimas, kurio išorinis 5 m aukščio šlaitas leidžiasi į 4 m pločio, 1 m gylio griovį. Žemės pylimui imtos iš 20 m pločio įdubos priešais pylimą. Vakariniame piliakalnio šlaite, 4 m žemiau aikštelės yra trikampė 10 m ilgio, 10 m pločio terasa. Piliakalnio šlaitai statūs, 25–30 m aukščio. Šiaurinis šlaitas, aikštelė ir pylimas beveik visiškai iškirsti, kita apaugę lapuočiais.
Senovės gyvenvietė[taisyti]
Į pietryčius nuo piliakalnio, 7 ha plote yra papėdės gyvenvietė (tyrinėta 1997 m.), kurioje rasta graikiška Romos imperatoriaus Marko Aurelijaus moneta, pasaginių segių ir jų dalių, apyrankės ir antkaklės fragmentai, susilydžiusio žalvario fragmentų, grublėtos ir lygios keramikos.
Istorija[taisyti]
Piliakalnis datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia. [1]
Aplinkiniai piliakalniai[taisyti] | |||||||||||
|
Seredžiaus piliakalnis 4,5 km |
| |||||||||
| Joginiškių piliakalnis 3,8 km Žuklijų piliakalnis 6,6 km Plokščių piliakalnis 17,6 km |
|
Ringovės piliakalnis 4 km | |||||||||
| Mikytų piliakalnis 7,9 km | |||||||||||
Šaltiniai[taisyti]
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.173
- Eugenijus Ivanauskas. 1998. Kapinynų ir gyvenviečių žvalgomieji tyrinėjimai Vidurio ir Rytų Lietuvoje // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais, p. 454.
- Aleksander Połujanski. Wędrówka po gubernii augustowskie w celu naukowym odbite. Warszawa. 1989, p. 398;
- Antanas Makarevičius. Vilkijos apylinkės archeologiniai paminklai // Lietuva. 1925. Nr. 42.
- Petras Tarasenka. Užnemunės krašto piliakalniai. Vilnius. 1997, p. 154-155.
| ||||||