Žiežmariai
Kitos reikšmės – Žiežmariai (reikšmės).
Žiežmariai | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
![]() | ||||||||||||||||
![]() | ||||||||||||||||
Koordinatės: | ||||||||||||||||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
Respublika: | ||||||||||||||||
Apskritis: | ![]() | |||||||||||||||
Savivaldybė: | ![]() | |||||||||||||||
Seniūnija: | Žiežmarių seniūnija | |||||||||||||||
Gyventojų: | 3 158 (2021 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Istoriniai pavadinimai | ||||||||||||||||
Pašto kodas: | LT-56017 | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
![]() |
ŽiežmariaiVikiteka |
Žiežmariai – miestas Kaišiadorių rajono savivaldybėje, 6 km į pietus nuo Kaišiadorių, piečiau magistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda. Žiežmarių seniūnija ir Žiežmarių apylinkės seniūnijos centras. Urbanistikos paminklas – išlikusi XVI a. gatvių struktūra, XIX–XX a. statyti namai.
![]() |
![]()
|
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS |
![]()
|
![]() |
![]() |
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI |
![]() |
Girininkija (Triliškėse) |
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS |
Kultūros centras |
SUSISIEKIMAS |
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS |
Geografija
Pietiniu miesto pakraščiu teka Strėva.
<tabber>
OpenStreetMap=
|
|-| SSRS genštabas (1985–1990)=
Žiežmariai TSRS topografiniame žemėlapyje[4][5]. |
|-| Retromaps=
|
</tabber>
Istorija
Pirmą kartą Žiežmariai minimi XIV a. kryžiuočių žygių aprašymuose. 1348 m. ties Žiežmariais prie Strėvos įvyko LDK kariuomenės, vadovaujamos Algirdo ir Kęstučio, mūšis su kryžiuočiais – Strėvos mūšis. Patys Žiežmariai minimi nuo 1387 m.
XV a. minimas Žiežmarių dvaras, 1487 m. minimas miestelis. Po kelių dešimtmečių pastatyta Žiežmarių bažnyčia, įsteigta mokykla. Nuo XIX a. istorinėje literatūroje vyrauja nuomonė, kad Žiežmariai miesto teises gavo dar 1522 m., o 1528 m. minimas Žiežmarių pavietas. 1549 m. Ldk Žygimantas Augustas Žiežmarius užrašė Barborai Radvilaitei.[6] XVI a. Žiežmariai ėmė sparčiai augti, kadangi buvo prie svarbaus prekybos kelio Vilnius–Kaunas. 1580 m. Žiežmariai dukart degė. XVIII a. pradžioje per Šiaurės karą miestas nusiaubtas švedų, įsimetė maro epidemija.
Pasinaudoję Ketverių metų seimo nutarimais, miestiečiai išsirinko laisvojo miesto valdžios organus dar iki privilegijos gavimo – 1791 m. rugpjūčio 1 d., tačiau miesto teises ir herbą gavo po pusmečio – 1792 m. vasario 14 d. Privilegijos gavimo proga miestiečiai surengė puotą, kuri kaip ir daugelis to meto iškilmių pasibaigė miestiečių ir bajorų peštynėmis. Vėliau privilegija buvo atimta, po to savivalda vėl atgaivinta, bet 1795 m. po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo vėl panaikinta. XIX a. pradžioje Žiežmarius smarkiai nuniokojo Napoleono armija.
Po I pasaulinio karo prie Žiežmarių vyko kautynės, kuriose Lietuvos kariuomenė sulaikė bolševikų veržimąsi Kauno link. Miestelis nukentėjo per II pasaulinį karą, po jo vėl ėmė augti. 1958 m. gegužės 15 d. atgavo miesto teises kaip miesto tipo gyvenvietė. Sovietmečiu čia buvo Kaišiadorių sodininkystės tarybinio ūkio gyvenvietė, turėjusi didžiausias gėlių plantacijas Lietuvoje (per milijoną gėlių kasmet), buvo 300 ha sodas. Žiežmariuose buvo įsikūrę rajono melioratoriai ir kaimo statybininkai. 1973 m. Žiežmarių centras paskelbtas urbanistikos paminklu.
1998 m. patvirtintas dabartinis Žiežmarių herbas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
---|---|---|---|
XV a. | Žiežmarių valsčiaus centras | ? | |
XVI a. vidurys | ? | ||
1861–1946 m. | Trakų apskritis | ||
1946–1950 m. | Kaišiadorių apskritis | ||
1950–1953 m. | Žiežmarių I apylinkės ir Žiežmarių II apylinkės centras | Žiežmarių rajono centras | Kauno sritis |
1953–1954 m. | |||
1954–1955 m. | Žiežmarių apylinkės centras | ||
1955–1958 m. | Kaišiadorių rajonas | ||
1958–1995 m. | miesto tipo gyvenvietė, Žiežmarių apylinkės centras | ||
1995– | Žiežmarių seniūnija, Žiežmarių apylinkės seniūnijos centras | Kaišiadorių rajono savivaldybė | Kauno apskritis |
Pavadinimo kilmė
Manoma, kad miesto pavadinimas yra vandenvardinis vietovardis: į vakarus nuo miesto Strėvon įteka jos kairysis intakas – Žiežmara (arba Žiežmarė). Nors dabar miestas yra atokiau nuo upelio, tačiau ankstesnė gyvenvietė buvo būtent prie jo, tik neaišku, kodėl vėliau gyventojai išsikėlė kiek toliau.[7]
Gyventojai
Demografinė raida tarp 1865 m. ir 2021 m. | ||||||
1865 m.*[3] | 1894 m. | 1970 m.sur.[8] | 1979 m.sur. | 1981 m. | ||
---|---|---|---|---|---|---|
1 210 | 2 616 | 1 734 | 2 622 | 2 900 | ||
1987 m. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m. | ||
3 500 | 3 523 | 3 884 | 3 607 | 3 158 | ||
|
Žymūs žmonės
- Kazys Morkūnas (1925–), vitražistas
- Vytautas Onaitis (1939–1968), poetas
Šaltiniai
- ↑ Žiežmariai. Vietovės.lt. Video YouTube.
- ↑ Жижморы. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 11А (22) : Евреиновы — Жилон. С.-Петербургъ, 1894., 945 psl. (rus.){{#subobject:Žiežmariai (Жижморы, ESBE) |Straipsnis=Žiežmariai |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Жижморы |Žodyno tomas=Т. 11А (22) |Žodyno puslapis= 945 psl. }}
- ↑ 3,0 3,1 Жижморы. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 227 psl. (rus.)
- ↑ Žiežmariai SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Žiežmariai loadmap.net
- ↑ Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2004. 123 p.
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 280–281 psl.
- ↑ Žiežmariai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 912 psl.
- 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 76 psl.
- Žiežmariai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. - 674 psl.
- Žiežmariai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė. - 526 psl.
- Žiežmariai. Mūsų Lietuva, T. 1. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. - 490 psl.
- Żyżmory. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich (Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografinis žodynas), T. XIV (Worowo — Żyżyn). Warszawa, 1895, 927 psl. (lenk.)
- Apie Žiežmarius
|