Žiedų valdovas

Šis straipsnis nėra apie filmus tuo pačiu pavadinimu. Norėdami paskaityti apie filmus, eikite į puslapį Žiedų valdovas (filmas).

„Žiedų valdovas“ (The Lord of the Rings) – Džono Ronaldo Ruelio Tolkino kūrinys, apibūdinamas kaip epinė fantazijos istorija. Išleistas trimis tomais 1954–1955 m. „Žiedų valdovas“ buvo rašomas kaip knygos „Hobitas“ tęsinys.

Veiksmas vyksta Tolkino sugalvoto pasaulio Ardos dalyje, vadinamoje Viduržeme (Middle - earth). Daugiau apie Ardą žr. čia. Knygos pavadinimas gali būti interpretuojamas įvairiai. Paprastai sakoma, kad Žiedų valdovas – tai Sauronas, pagrindinis blogio atstovas kūrinyje. Tačiau valdovu gali būti pavadintas ir kitas ne mažiau svarbus knygos veikėjas – pats Žiedas.

Dalys

"Žiedų valdovas" yra vientisas kūrinys. Pasakojimas natūraliai dalijamas į šešias knygas, tačiau leidėjai komerciniais sumetimais patarė Tolkinui sugrupuoti knygas po dvi ir išleisti „Žiedų valdovą“ trimis tomais. Taip atsirado šis „Žiedų valdovo“ sudalinimas:

The Fellowship of the Ring (santrumpa FotR; „Žiedo brolija“)
The Two Towers (santrumpa TTT; „Dvi tvirtovės“)
The Return of the King (santrumpa RotK; „Karaliaus sugrįžimas“)

„Žiedų valdovas“ prasideda prologu, pasibaigia šešiais priedais (dabartiniame lietuviškame leidime prologas ir dalis priedų praleista).

Parašymas

Po to, kai 1937 m. išleistas „Hobitas“, skaitytojai ėmė reikalauti tęsinio. Tolkinas to nesitikėjo ir iš pradžių nenorėjo nieko rašyti, nes norėjo susikoncentruoti ties savo mitologijomis (žr. Tolkinas). Tačiau skatinamas leidėjų dar tais pačiais metais sėdo vykdyti skaitytojų reikalavimo – „daugiau apie hobitus“. Rašymas užsitęsė beveik septyniolika metų. Tolkinas daug dirbo, be to, buvo netrumpų periodų, kai dingdavo įkvėpimas, o kai jis vėl atsirasdavo, Tolkinas imdavo perrašinėti viską nuo pradžių – šis jo perfekcionizmas neleido pabaigti ir „Silmarillion“ istorijų. Pamažu jis patebėjo, kad kuo toliau, tuo labiau „Žiedų valdovas“ darosi panašus į mitologijas, o nuo lengvo „Hobito“ stiliaus tolsta. šių sąsajų Tolkinas neatsikratė – priešingai, pamatė, kad gali „Hobitą“ ir „Silmarillion“ sujungti į vieną visumą. Kaip jis vėliau sakė, jam atrodė, kad ne kuria, o tik užrašo tai, kas jau sklandė ore. Šitaip vaikiška knyga „Hobitas“ tapo Tolkino mitologijų dalimi.

Jau nuo pat pradžių Tolkinas užsikabino už Bilbo knygoje „Hobitas“ rasto žiedelio. Tačiau pagrindinis knygos veikėjas buvo nebe Bilbas. Bandyta juo padaryti Bilbo sūnų, įvairius kitus hobitus, tačiau galiausiai centrine figūra tapo Bilbo įsisūnytas giminaitis Frodas.

Tolkinas norėjo išleisti „Žiedų valdovą“ drauge su „Silmarillion“, tačiau leidėjų požiūriu tai būtų buvusi beprotybė. Net ir patį „Žiedų valdovą“ jie sutiko išleisti tik dalimis, o ne visą iš karto. FotR išleidžiama 1954 m. liepos 29 d., TTT – 1954 m. lapkričio 11 d., RotK – 1955 m. spalio 20 d.

Istorija

DĖMESIO: Žemiau atskleidžiamos kūrinio detalės

Knyga prasideda hobito Bilbo, pagrindinio knygos „Hobitas“ herojaus, 111-tojo gimtadienio puota. Po puotos Bilbas iškeliauja pas elfus, o savo olą Begendą (arba kitaip, Maišogalą) palieka įsisūnytam giminaičiui Frodui. Frodui atitenka ir žiedas, kurį Bilbas buvo radęs Golumo urve. Per keliolika metų pasitvirtina Gandalfo įtarimai, kad šis žiedas – tai Didysis Žiedas, Antrajame amžiuje nukaldintas Saurono. Apie žiedus pasakojama istorijos epigrafe:

Three Rings for the Elven-kings under the sky, 
Seven for the Dwarf-lords in their halls of stone, 
Nine for Mortal Men doomed to die, 
One for the Dark Lord on his dark throne 
In the Land of Mordor where the Shadows lie. 
One Ring to rule them all, One Ring to find them, 
One Ring to bring them all and in the darkness bind them 
In the Land of Mordor where the Shadows lie.

Trys žiedai elfų karaliams, po dangaumi, 
Septyni - nykštukų valdovams, jų akmeninėse salėse, 
Devyni - žmonių mirtingų, žūčiai pasmerktų, 
Vienintelis - Tamsos Valdovui soste sutemų, 
Žemėje Mordoro, kur šešėliai driekias. 
Vienas žiedas visiems valdyti, Vienas žiedas visiems surasti, 
Vienas žiedas visiems atvesti ir tamsybėse amžiams surišti. 
Žemėje Mordoro, kur šešėliai driekias.

Frodui patikima nugabenti žiedą į Rivendeilą. Drauge keliauja trys hobitai Semas Gemdžis, Peregrinas Tukas (vadinamas Pipinu) ir Meriadokas Brendibakas (Meris). Rivendeile susirinkę visų Viduržemio tautų atstovai nutaria, jog žiedas turi būti sunaikintas Lemties kalno liepsnose, kur ir buvo nukaldintas Saurono. Frodas prisiima sunkią naštą ir tampa Žiedo nešėju. Lemties kalnas (Orodruinas) yra Mordore, Saurono valdose, todėl kelionė bus nelengva. Frodą lydi Žiedo brolija (Fellowship of the Ring). Iš viso devyni bendražygiai - tiek pat kiek ir Saurono pavergtų Žiedo šmėklų nazgulų. Nykštukams brolijoje atstovauja Gimlis, elfams – Legolasas, hobitams – Frodas, Semas, Pipinas ir Meris, žmonėms – Boromiras ir Aragornas, o Išminčiams (taip „Žiedų Valdovo“ trilogijoje vadinami Ardos Dievų tarnai, Majarai, neatmenamais laikais atvykę į Ardą) – Gendalfas.

Brolija keliauja palei Ūkanotuosius kalnus, tikėdamasi pasiekti perėją ir tuomet žygiuoti tiesiai Anduino upės link. Tačiau orai jiems neleidžia įveikti kalnų, tad jiems tenka eiti per Morają, senovinę nykštukų karalystę. Morajoje Brolijai pavyksta pereiti Khazad-Dumo (Morajos) tiltą (tai reiškia, kad jie pasiekė kitą Morajos galą), tačiau tenais juos pasitinka senovinio blogio palikimas – Balrogas, Ugnies demonas. Gendalfas kaunasi su juo ir nugali, tačiau paskutinę akimirką Balrogas nusitempia kartu su savimi ir Gendalfą. Žiedo Brolija sėkmingai išeina iš Morajos ir pasiekia Lorieno miškus…

Pailsėję Loriene, bendražygiai plaukia elfų dovanotais laivais Anduino upe. Tačiau jiems ilsintis juos netikėtai užpuola būrys Sarumano orkų (Uruk Hajų). Nelygioje kovoje miršta Boromiras, gynęs Merį ir Pipiną. Abu hobitus orkai pasiima su savimi ir bėga atgal į Izengardą. Frodas su Semu išpuolio metu atsiskiria nuo būrio ir perplaukia į kitą Anduino krantą. Jie pasiryžta vienu du baigti kelionę Orodruino link. Legolasas, Gimlis ir Aragornas nusprendžia nesekti Frodo, bet vytis orkus ir išgelbėti pagrobtus hobitus…

Legolasas, Gimlis ir Aragornas vejasi pagrobtus miškavaikius, tačiau galiausiai sužino, kad orkų būrys, kuris nusitempė hobitus, buvo sunaikintas rohirimų. Jie nuvyksta į tą vietą, kur buvo sunaikintas orkų būrys ir supranta, jog hobitams pavyko pabėgti į Fangorno mišką. Miške draugai hobitų neranda, tačiau sutinka nežinia kaip prisikėlusį Gendalfą, kuris įgavo naują pavidalą – dabar jis ne Geldalfas Pilkasis, bet Gendalfas Baltasis. Atsidūrę Fangorne Meris su Pipinu sugeba įkalbėti entus (vaikščiojančius medžius, kurie šeimininkauja Fangorne), kad šie pultų Izengardą. Tuo tarpu Izengardas siunčia visas savo pajėgas į Helmo Daubą, stipriausią Rohano kalnų tvirtovę. Helmo Dauboje įvyksta didelis mūšis, kurį laimi Rohano kariuomenė. Gendalfas, Aragornas, Gimlis ir Legolasas patraukia į Izengardą, kurį randą nusiaubtą entų. Meris su Pipinu vėl prisijungia prie draugų – visa Brolija (išskyrus mirusį Boromirą ir atsiskyrusius Frodą su Semu) vėl kartu.

Sauronas telkia pajėgas ir ruošiasi žygiuoti į Minas Tiritą, Gondoro sostinę. Gendalfas su Pipinu lekia į Baltąjį miestą, norėdami įspėti jo valdytoją Denetorą apie gresiantį pavojų. Aragornas su Legolasu ir Gimliu patraukia Mirusiųjų takais, kur sugeba savo valion pajungti gausybę šmėklų. Lemiamas mūšis įvyksta prie Minas Tirito sienų. Sąjungininkai (Rohano ir Gondoro armijos) nugali priešo armiją, tačiau priešas lieka nesunaikintas, kol nesunaikintos pačios blogio šaknys – Žiedas. Gondoro armija, vedama naujai tituluoto karaliaus Aragorno, žygiuoja Juodųjų vartų link, norėdama nukreipti Saurono akį kuo toliau nuo Frodo…

Frodas su Semu keliauja per Mordoro žemes. Prie jų prisijungia Golumas, kuris visąlaik sekė Broliją ir slapta tikisi atgauti Žiedą. Galiausiai Golumas išduoda Frodą ir nusiunčia jį pas Šelobą (milžinišką vorę), kuri sušvirkščia Frodui nuodų ir šis atsiduria pas orkus. Tačiau Semas sugeba atgaivinti Frodą bei išlaisvinti jį iš orkų. Hobitai pasiekia Orodruiną, tačiau Frodą galiausiai užvaldo Žiedo valia ir jis nebenori sunaikinti jo. Jis nori jį pasilikti sau. Žiedo nešėjas užsimauna Žiedą ant rankos piršto, tačiau staiga išnyra Golumas ir puola Frodą. Golumas nukanda hobitui pirštą, ant kurio jis mūvėjo Žiedą, tačiau pats įkrenta į ugnikalnį. Taip Žiedui, o tuo pačiu ir Tamsos Valdovui Sauronui ateina galas…

Įtaka

Iškart po trečiojo „Žiedų valdovo“ tomo išleidimo Tolkinas viename laiške rašė:

Iš tiesų aš nustebintas to, kaip buvo priimtas „Žiedas“ – ir be galo patenkintas. Tačiau nemanau, kad sukėliau potvynio bangą. Nemanau, kad toks mažytis hobitiškas padarėlis ar netgi bet kokio ūgio žmogus galėtų tą padaryti. Jei potvynis yra (manau, yra), tai man tiesiog pasisekė, kad į jį papuoliau – esu tik jo dalelė.

Jau dveji metai po knygos išleidimo susidomėta jos ekranizacijos galimybėmis. Tolkinas manė, kad tinkamiausia filmo forma būtų animacija, tačiau jam nepatiko nė vienas pasiūlytas scenarijus. Po jo mirties pasirodė dvi animacinės versijos: Rankin-Bass televizinė ir Ralph‘o Bakshi, rodyta kino teatruose. Nė viena nesulaukė daug teigiamų atsiliepimų. Taigi „Žiedų valdovo“ įtaka per kino ekraną nesklido. Ji buvo jaučiama septintame-aštuntame dešimtmetyje pamažu stiprėjant fantazijos žanrui. Ironiška, bet didžiausią poveikį Tolkinas įgyjo tik pasirodžius George Lucaso „Žvaigždžių karams“ (1977 – 1983). Nors „Žvaigždžių karų“ veiksmas vyko kitoje galaktikoje, čia buvo daugybė kosminių laivų ir panašių dalykų, istorijos pagrindas buvo epinis žygis, pagrįstas maištavimu prieš blogio imperiją, grasinančia dėl valdžios sunaikinti ištisas planetas. Lucasas neslėpė „Žiedų valdovo“ įtakos.

Jungtinėse Amerikos Valstijose „Žiedų valdovas“ virto ištisu kultūriniu reiškiniu, kai buvo išleistas minkštais viršeliais 1965 m. – ir ne vien todėl, kad šis leidimas buvo pigesnis ir prieinamesnis, bet ir dėl leidimo metų. Tuo metu knyga rezonavo su daugybe kultūrinių dalykų: pavyzdžiui, Frodo pacifizmas atliepė augančiam judėjimui prieš Vietnamo karą, taip pat vis labiau imta susirūpinti dėl užterštumo bei industrializacijos – problemų, kurios Tolkinui buvo vienos iš svarbiausių. Mitinė kova tarp gėrio ir blogio, pavaizduota Tolkino kūrinyje, tapo pavyzdžiu, kaip reikia kovoti su galingomis struktūromis – mąstant kitaip. Tai buvo viena iš pagrindinių septintojo dešimtmečio kontrakultūrų filosofijų: reikia ne „parsiduoti“, manant, kad pakreipsi įvykius kita linkme, dirbdamas išvien su strūktura, bet sukurti visiškai naujas struktūras. Tai – komunos, organinė sodininkystė, gyvenimas kartu nesusituokus ir pan.

Piterio Džeksono pastatyti filmai pagal „Žiedų valdovą“ (2001 – 2003 m.) pagausino knygos gerbėjų būrį bei pademonstravo, kaip sėkmingai kine galima suderinti naujausias technologijas ir seniai patikrintus metodus. Kompiuterinis personažas Golumas buvo įvertintas kritikų bei žiūrovų.

„Žiedų valdovas“ buvo paverstas ir radijo pjese: 1956 m. per BBC transliuota trylikos dalių adaptacija. JAV per radiją pjesė pagal „Žiedų valdovą“ buvo transliuojama 1979 m. Dar vieną naują versiją BBC pristatė 1981 m. Ši versija buvo iš dvidešimt šešių pusės valandos trukmės dalių po.

„Žiedų valdovo“ motyvais rašoma muzika – pavienės dainos ir ištisi albumai. Knyga susilaukė įvairų parodijų, iš kurių garsiausia – Bored of the Rings („Nusibodo tie žiedai“).

Personažai

„Žiedų valdovas“ kitomis kalbomis

„Žiedų valdovas“ buvo išverstas bent į keturiasdešimt kalbų. Lietuviškai (vert. A. Tapinas) jis pasirodė trimis tomais 1994, 1998 ir 2001 m.

Keletas pavyzdžių, kaip originalo pavadinimas buvo išverstas į įvairias kalbas:

Anglų – The Lord of the Rings
Rusų – Властелин колец
Ispanų – El Señor de los Anillos
Vokiečių – Der Herr der Ringe
Lenkų – Władca Pierścieni
Prancūzų – Le Seigneur des Anneaux
Latvių – Gredzenu Pavēlnieks
Italų – Il Signore degli Anelli
Kinų – 指环王 / 魔戒

Taip pat skaitykite

Le Monde 100 amžiaus knygų

Nuorodos

Vikiteka

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.

Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 101% (+18263-233=18030 wiki spaudos ženklai).