Žiedo formulė
Žiedo formulė (botanikoje) yra būdas augalo žiedo sandarai aprašyti. Nemažai augalų žiedo formulė yra pastovi ar santykinai pastovi ir tai gali padėti juo atpažinti. Pavyzdžiui, lelijinių vainiklapių skaičius dažnai kartotinis trims, kryžmažiedžių - keturiems, o erškėtinių - penkiems, nors būna išimčių. Žiedo formulės taip pat naudojamos lyginant skirtingų taksonų žiedų sandarą. Skirtalyčių augalų atskirai pateikiamos vyriška ir moteriška žiedo formulės.
Žiedo formulė šiek tiek panaši į cheminę formulę (žiedo dalys žymimos vienaraidėmis santrumpomis ir nurodomas dalių skaičius). Vartojamos tiek lotyniškos, tiek ir lietuviškos (ar kitos kalbos) žiedo dalių santrumpos, todėl skaitant formulę pirmiausia reikia suprasti kuri sistema naudojama. Pagrindinių dalių santrumpos yra šios:
- K (arba lietuviška T) - taurėlapiai
- C (liet. V) - vainiklapai
- A (liet. K) - kuokeliai
- G (liet. P) - piestelės
Toliau nuleistu šriftu (arba kartais tame pat lygyje prieš santrumpą) nurodomas tokių dalių žiede skaičius. Jei žiedo dalių yra daug (dvylika ir daugiau), vartojamas begalybės ženklas, pavyzdžiui plukės T6K∞P∞.
Jei žiedo dalys tarpusavyje suaugę, skaičius apsupamas skliausteliais. Jei matyti kelios žiedų dalių grupės (pavyzdžiui, dviem ratais išsidėstę kuokieliai), jos atskiriamos pliuso ženklu.
Piestelė (mezginė) pagal padėtį gali būti viršutinė (iškilusi) arba apatinė (nugrimzdusi). Viršutinės mezginės atveju dalių skaičius pabraukiamas, apatinės - brūkšnelis braukiamas virš dalių skaičiaus.
Kai kurių žiedų formulės gana sudėtingos. Pavyzdžiui, pupinių žiedas dažniausiai aprašomas formule T5V1,2,(2)K5+4,1,G_1_ [2] kuri skaitoma taip: penki taurėlapiai, du suaugę („laivelis“), du simetriškai išsidėsę nesuaugę („irklai“) ir dar vienas kitoks („burė“) vainiklapiai, du kuokelių ratai (viename penki, kitame keturi) bei dar vienas paskiras ratams nepriklausantis kuokelis, viena viršutinė mezginė.