Žiegždrių piliakalnis
| Žiegždrių piliakalnis | ||
| Lokalizacija | ||
  Žiegždrių piliakalnis
| ||
| Respublika: |  Lietuva
| |
| Apskritis: |  Kauno apskritis
| |
| Savivaldybė: |  Kauno rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija: | Samylų seniūnija | |
| Gyvenvietė: | Žiegždriai | |
| Piliakalnio ypatumai | ||
| Aukštis, m | (21) | |
| Aikštelės apimtis, m | (18 × 12) | |
| Naudojimo laikotarpis | I tūkstm. pradžia – vidurys | |
| Žvalgymo metai | 1953 m. | |
| Tyrimo metai | 1956 m., 1998–2001 m. | |
| Registrinės savybės | ||
| Tipas | Piliakalnis, Gyvenvietė | |
| Unikalusis objekto kodas | 5073 | |
| Objekto kodas iki 1990-12-28 |
AR374 | |
| Piliakalniai.lt informacija | ||
| Aprašymo nuoroda | Tinklalapis | |
| ||
| Žemėlapio nuoroda | Žemėlapis | |
|
Žiūrėti didesniame žemėlapyje | ||
Žiegždrių piliakalnis buvo Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurę nuo Žiegždrių.
Piliakalnis[taisyti]
Piliakalnis buvo įrengtas aukšto kairiojo Nemuno kranto kyšulyje. Aikštelė ovali, pailga rytų–vakarų kryptimi, 18×12 m dydžio, 1 m aukštesniu rytiniu galu (nuskleistas pylimas?). 2,5 m žemiau aikštelės, pietvakarių šlaite buvo terasa. Šlaitai statūs, 8 (vakaruose ir pietuose) – 21 m aukščio, viršutinėje dalyje buvę pastatinti.
Piliakalnis visiškai nuplautas Kauno marių XX a. 7–8 dešimtmečiuose.
Pietrytinėje ir pietvakarinėje papėdėse 1 ha plote yra papėdės gyvenvietė, tyrinėta 1998–2001 m. Joje aptiktas iki 60 cm storio II a. – IV a. kultūrinis sluoksnis su brūkšniuota, grublėta ir gludinta keramika, akmeniniais galąstuvais, geležiniu peiliuku, titnago nuoskalomis, geležies gargažėmis. Gyvenvietės šiaurinė dalis irgi nuplauta Kauno marių.
Tyrimai[taisyti]
1953 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas, 1956 m. nutarus statyti Kauno HES, tyrė Vilniaus universitetas. 1956 m. Regina Kulikauskienė ištyrė beveik visą piliakalnio aikštelę (108 m²), rado 0,62 m storio kultūrinį sluoksnį su akmenų grindiniais, sudegusio medinio daugiau nei 3,5x2,5 m dydžio pastato liekanomis, brūkšniuota, grublėta ir lygia keramika. Kultūrinį sluoksnį sudaro du horizontai, kurių apatinis datuojamas pirmaisiais m. e. amžiais, viršutinis - I tūkstantmečio viduriu.[1]
Aplinkiniai piliakalniai[taisyti] | |||||||||||
|
Vieškūnų piliakalnis 2 km | Karmėlavos piliakalnis 9 km |
| ||||||||
| Aukštųjų Šančių piliakalnis 8 km |
|
||||||||||
| Vainatrakio piliakalnis 11 km Pakalniškių piliakalnis 6 km |
Samylų piliakalnis 4 km Dubravų piliakalnis 7 km |
Rumšiškių piliakalnis 7,5 km | |||||||||
Šaltiniai[taisyti]
- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 188 (Nr. 852)
- Pranas Kulikauskas. 1965. Badania archeologiczne na Litwie w latach 1955–1961 // Acta Baltico–Slavica. Białystok. T. II, p. 236-237.
- Linas Kvizikevičius. Žiegždrių piliakalnio papėdės gyvenvietės tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais. Vilnius, 2000. p. 99–101.
- Linas Kvizikevičius. Žiegždrių piliakalnio papėdės gyvenvietės tyrimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2000 metais. Vilnius, 2002. p. 33–34.
- Linas Kvizikevičius. Žiegždrių piliakalnio papėdės gyvenvietės tyrimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2001 metais. Vilnius, 2002. p. 44–45.
- D Petrauskaitė. Žiegždrių piliakalnis // Iš lietuvių kultūros istorijos. Vilnius. 1959. T. II, p. 119–124.
- Petras Tarasenka. Užnemunės krašto piliakalniai. Vilnius, 1997. p. 56-57.
| ||||||