Žygimantas Senasis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Žygimantas Senasis
lenk. Zygmunt I Stary
Lietuvos didysis kunigaikštis,
Lenkijos karalius
Sigismund I of Poland.PNG
Jogailaičių dinastija

Gimė 1467 m. sausio 1 d.
Mirė 1548 m. balandžio 1 d. (81 m.)
Vavelio katedra
Palaidotas Vavelio katedra

Tėvas Kazimieras Jogailaitis
Motina Elžbieta Habsburgietė
Sutuoktinis(-ė) 1)Barbora Zápolya
2)Bona Sforca
Vaikai

1)Ana
Jadvyga
2)Žygimantas Augustas
Izabelė Jogailaitė
Ona Jogailaitė
Kotryna Jogailaitė

Vaizdas:Alex K Rzech Pospolita1.svg LDK valdovas ir Lenkijos karalius
Valdė 1506 m. - † 1548 m. (~42 m.)
Karūnavimas 1507 m. sausio 24 d.
Pirmtakas Aleksandras
Įpėdinis Žygimantas Augustas

Veikla
LDK valdovas ir Lenkijos karalius (1506-1548), priešpaskutinis Jogailaičių dinastijos atstovas.

Žymūs apdovanojimai

Vikiteka Žygimantas SenasisVikiteka
Parašas
Autograph-ZygmuntStary.png
LDK ir Lenkija 1526 metais

Žygimantas Senasis (lenk.: Zygmunt I Stary; brus. Жыгімонт Стары; 1467 m. sausio 1 d. – 1548 m. balandžio 1 d.) – LDK valdovas ir Lenkijos karalius (1506-1548), priešpaskutinis Gediminaičių dinastijos atstovas. Penktas Kazimiero Jogailaičio ir Elžbietos Habsburgietės (lenk. Elżbieta Rakuszanka; Elžbietos tėvas imperatorius Albrechtas II Habsburgietis) sūnus.

Lenkijos karaliumi vainikuotas 1507 m. sausio 24 d.

Žygimantas Senasis ir jo karai su Maskva ir totoriais

Žygimanto valdymo metais su Maskva buvo kariauta tris kartus.

Pirmasis karas su Maskva (1507-1508 m.)

Jau Aleksandro laikais Lietuvos ponų tarpe vis labiau ėmė įsigalėti rusų kilmės bajorai. Aukščiausiai iš jų buvo išlikęs totorių kilmės kunigaikštis Michailas Glinskis (rus. Mikhail Lvovich Glinsky: ir lenk. Michał Gliński; 14701534 m.), bet lietuviams apkaltinus jį neva jis nužudęs Aleksandrą, pabėgo į Maskvą. M. Glinskio pasikviestas Maskvos kunigaikštis Vosylius III (rus. Василий III Иванович) apgulė daugelį rytinių Lietuvos miestų (skelbėsi einąs vaduoti spaudžiamų pravoslavų) ir artinos prie Smolensko. Bet atvykęs Lietuvos etmonas kunigaikštis Konstantinas Ostrogiškis (lenk. Konstanty Ostrogski) ties Orša sumušė priešus. 1509 m. pasirašyta su Maskva amžinoji taika. Abi pusės pasižadėjo neliesti viena kitos pripažintų žemių ir laisvai praleisti per savo teritoriją kitos valstybės pasiuntinius ir pirklius.

Antrasis karas su Maskva (1512-1522 m.)

Šis karas Lietuvai buvo daug sunkesnis. M. Glinskio pastangomis, šį kartą Maskvai pavyko gauti daug paramos iš Austrijos imperatoriaus Maksimiliano I (vok.: Maximilian I von Habsburg). Į Maskvą imperatorius nusiuntė daugybę karo specialistų inžinierių ir artileristų, mat imperatorius norėjo susilpninti Žygimantą, kuris ypatingai rūpinosi, kad Hasburgai negautų jo brolio Vladislovo (ang.: Vladislaus II of Bohemia and Hungary) valdomos Vengrijos ir Čekijos. Kad Lenkija neitų į pagalba Lietuvai, prieš ją buvo sukelta Moldavija ir kryžiuočiai. Karas prasidėjo 1512 m., visos Maskvos jėgos buvo nukreiptos į Smolenską. Tris kartus miestas apgultas ir pagaliau, M. Glinskiui sukėlus viduje sąmokslą, 1514 m. paimtas. Bet ir vėl atvykęs K. Ostrogiškis ties Orša sumušė Maskvos kariuomenę. Turėdamas 30000 karių, jis sumušė 80000 Maskvos kariuomenę (iš jų 30000 krito karo lauke, o pats vadas su 1500 bajorų ir karių pateko į nelaisvę). Nors buvo laimėta, bet Smolensko tvirtovės atsiimti nebepasisekė net per sekančius 8 karo metus. 1522 m. pasirašytos 11 metų paliaubos, Smolenskas paliktas Maskvai, jis Lietuvai grįžo tik po beveik 100 metų (1611 m.).

Trečiasis karas su Maskva (1534-1537 m.)

Ankstyvesnieji karai pasibaigdavo Lietuvai nelaimingai ypač dėl to, kad bajorija nenorėjo kariauti ir nenorėjo mokėti karui reikalingų mokesčių. Tad kol būdavo surenkama kariuomenė, Maskva suspėdavo užimti nemaža Lietuvos pilių. Paskui nebegalėdavo nieko padėti nė dideli laimėjimai, nes po jų maskviečiai užsidarydavo pilyse ir vengdavo atvirų mūšių, o paimti pilį, naudojantis to meto karo technika, buvo gana sunku. Pirmuosius du karus Žygimanto laikais pradėjo Maskva, bet šį trečiąjį – Lietuva. Kai 1533 m. mirė Vosylius III, Maskvos kunigaikščiu tapo Ivanas Rūstusis (rus.: Иван Грозный) (15331584 m.). Kadangi jis tuomet buvo dar mažas, tai buvo sudaryta regencija. Su ja Maskvos kunigaikštystėje prasidėjo vidaus neramumai, kuriais Lietuva tikėjosi pasinaudoti, kad Žygimantas buvo patraukęs į savo pusę Krymo totorius, apsiėmęs jiems kasmet mokėti po 15000 dukatų, ir Maskvai nuolat grėsė iš jų pusės pavojus. Nors lėšų buvo pakankamai surinkta, tačiau bajorija nėjo į karą, ir visi dideli pasiryžimai nuėjo niekais. 1537 m. su Maskva buvo padarytos 7 metų paliaubos, kurios vėliau buvo pratęstos, ir Žygimanto Augusto laikais. Siena su Maskva dabar mažai tepasikeitė.

Žygimanto Senojo žmonos ir vaikai

Kai kuriuose šaltiniuose nurodoma, kad iki pirmosios santuokos Žygimantas Senasis turėjo tris nesantuokinius vaikus su Kotryna Telniczanka (lenk. Katarzyna Telniczanka)[1]:

Žygimantas Senasis buvo vedęs du kartus. 1512 m. vasario 8 d. vedė Barborą Zapoją (14951515 m. spalio 2 d.) (vengrų kunigaikščio Stefano Zapojo dukrą) ir turėjo du vaikus:

1518 m. balandžio 18 d. Žygimantas Senasis vedė Boną Sforzą (1494 m. vasario 13 d. – 1557 m. lapkričio 7 d.) ir turėjo penkis vaikus (šeštasis mirė tik gimęs):

Kai Žygimantas jau buvo senas, valstybėje didžiausią įtaką įgijo gobši intrigantė jo antroji žmona, Milano ir Bario kunigaikštytė Bona. Lenkijoje ji įgijo didelę valdžią ir šeimininkavo savo vyro vardu. Paskutiniais gyvenimo metais visai nebuvo girdėti Žygimanto. Užsienije jau daug kas manė, kad jis miręs. Turkų sultonas net buvo atsiuntęs užuojautą, o Maskvos kunigaikštis savo pasiuntiniams instrukcijose įrašydavo: „Jei karalius miręs, – pareikšti užuojautą“.

Žygimanto Senojo reikšmė Lietuvai

Žygimantas, dar būdamas Silezijoje, jau pasirodė geras valdytojas. Ten jis įvedė gerą tvarką ir sutvarkė ūkį. Lietuvoje jis taip pat parodė daug energijos ir sumanumo. Išlaidaus Aleksandro apgriautas ūkis buvo sutvarkytas, daugelis jo įsiskolintų dvarų buvo išpirkta. Į ūkį jam teko kreipti daug dėmesio, nes ilgų karų metu ypač daug reikėjo pinigų kariuomenei. Kadangi bajorija nenorėjo eiti į karą, tai Žygimanto buvo įvesta samdytinė karuomenė. Žygimanto Senojo valdymo laikais gyvenimas Lietuvoje labai pagerėjo, ypač padaugėjo mokyklų. Savo gyvenimo pabaigoje jis jau nebeturėjo jėgų ir jokių planų, net atsisakė nuo pretenzijų į Čekiją ir Vengriją po jų valdovo, brolio Vladislovo (ang.: Vladislaus II of Bohemia and Hungary), mirties ir užleido jas Habsburgams. Jam teko kariauti net tris ilgus karus su Maskva, kartą su kryžiuočių ordinu ir daugybę kartų su totoriais. Karo jis nemėgo ir buvo linkęs viską spręsti taikiu būdu.

Jo valdymo laikotarpiu Lietuvoje buvo priimtas I Lietuvos Statutas (1528 m.).

Genealogija

Jogaila
gimė. apie. 1351
mirė. 1 VI 1434
Sofija
Alšėniškė

gimė. apie. 1405
mirė. 21 IX 1461
Albrechtas II
Habsburgas

gimė. 16 VIII 1397
mirė. 27 X 1439
Elżbieta
Luksemburska

gimė. 1409
mirė. 1442
 
Kazimieras IV
Jogailaitis

gimė. 30 XI 1427
mirė. 7 VI 1492
Elżbieta
Habsburg

gimė. 1436
mirė. 30 VIII 1505
1
Katerina
Telniczanka

ur. ok. 1480
zm. 1528
OO 1498 (związek nieformalny)
2
Barbora
Zapolskaja

gimė. 1495
mirė. 2 X 1515
OO 8 II 1512
Zigmantas
Senasis

gimė. 1 I 1467
mirė. 1 IV 1548
3
Bona
Sforca

gimė. 2 II 1494
mirė. 19 XI 1557
OO 18 IV 1518
1 1 1 2 2
Jonas iš Lietuvos kunigaikščių
ur. 8 I 1499
zm. 18 II 1538
Regina
gimė. 1500/1501
mirė. 20 V 1526
Kotryna
gimė. apie. 1503
mirė. po 9 IX 1548
Jadvyga Jogailaitė
gimė. 15 III 1513
mirė. 7 II 1573
Ona Jogailaitė
gimė. 1 VII 1515
mirė. 8 V 1520
3 3 3 3 3
Izabelė Jogailaitė
ur. 18 I 1519
zm. 15 IX 1559
Žygimantas Augustas
gimė. 1 VIII 1520
mirė. 7 VII 1572
Sofija Jogailaitė
gimė. 13 VII 1522
mirė. 28 V 1575
Ona Jogailaitė
gimė. 18 X 1523
mirė. 9 IX 1596
Kotryna Jogailaitė
gimė. 1 XI 1526
mirė. 16 IX 1583
3
Albrechtas Jogailaitis
gimė. 20 IX 1527
mirė. 20 IX 1527

Pastabos


Nuorodos

King of Poland Sigismund I http://www.worldroots.com/cgi-bin/gasteldb?@I15989@

Šaltiniai

A. Šapoka, Lietuvos istorija; Švietimo ministerijos knygų leidimo komisijos leidinys, Kaunas, 1936 m. ISBN 5-420-00631-6

Žygimantas Senasis
Gimė: 1468 m. sausio 1 d. Mirė: 1548 balandžio 1 d.
Karališkieji titulai
Prieš tai:
Aleksandras
Lenkijos Karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis
1506 - 1548
Po to:
Žygimantas Augustas



Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 102% (+18543-314=18229 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 0% (+2-62=-60 wiki spaudos ženklai).