Žygimantas Senasis

Žygimantas Senasis lenk. Zygmunt I Stary
Lietuvos didysis kunigaikštis, Lenkijos karalius
Jogailaičių dinastija
Gimė	1467 m. sausio 1 d.
Mirė	† 1548 m. balandžio 1 d. Vavelio katedra
Palaidotas	Vavelio katedra
Tėvas	Kazimieras Jogailaitis
Motina	Elžbieta Habsburgietė
Sutuoktinis(-ė)	1)Barbora Zápolya 2)Bona Sforca
Vaikai	1)Ana Jadvyga 2)Žygimantas Augustas Izabelė Jogailaitė Ona Jogailaitė Kotryna Jogailaitė
LDK valdovas ir Lenkijos karalius
Valdė	1506 m. - † 1548 m.
Karūnavimas	1507 m. sausio 24 d.
Pirmtakas	Aleksandras
Įpėdinis	Žygimantas Augustas
Veikla	LDK valdovas ir Lenkijos karalius (1506-1548), priešpaskutinis Jogailaičių dinastijos atstovas.
Žymūs apdovanojimai
Vikiteka	Žygimantas SenasisVikiteka
Parašas

LDK ir Lenkija 1526 metais

Žygimantas Senasis (lenk.: Zygmunt I Stary; brus. Жыгімонт Стары; 1467 m. sausio 1 d. – 1548 m. balandžio 1 d.) – LDK valdovas ir Lenkijos karalius (1506-1548), priešpaskutinis Gediminaičių dinastijos atstovas. Penktas Kazimiero Jogailaičio ir Elžbietos Habsburgietės (lenk. Elżbieta Rakuszanka; Elžbietos tėvas imperatorius Albrechtas II Habsburgietis) sūnus.

Lenkijos karaliumi vainikuotas 1507 m. sausio 24 d.

Žygimantas Senasis ir jo karai su Maskva ir totoriais

Žygimanto valdymo metais su Maskva buvo kariauta tris kartus.

Pirmasis karas su Maskva (1507-1508 m.)

Jau Aleksandro laikais Lietuvos ponų tarpe vis labiau ėmė įsigalėti rusų kilmės bajorai. Aukščiausiai iš jų buvo išlikęs totorių kilmės kunigaikštis Michailas Glinskis (rus. Mikhail Lvovich Glinsky: ir lenk. Michał Gliński; 1470–1534 m.), bet lietuviams apkaltinus jį neva jis nužudęs Aleksandrą, pabėgo į Maskvą. M. Glinskio pasikviestas Maskvos kunigaikštis Vosylius III (rus. Василий III Иванович) apgulė daugelį rytinių Lietuvos miestų (skelbėsi einąs vaduoti spaudžiamų pravoslavų) ir artinos prie Smolensko. Bet atvykęs Lietuvos etmonas kunigaikštis Konstantinas Ostrogiškis (lenk. Konstanty Ostrogski) ties Orša sumušė priešus. 1509 m. pasirašyta su Maskva amžinoji taika. Abi pusės pasižadėjo neliesti viena kitos pripažintų žemių ir laisvai praleisti per savo teritoriją kitos valstybės pasiuntinius ir pirklius.

Antrasis karas su Maskva (1512-1522 m.)

Šis karas Lietuvai buvo daug sunkesnis. M. Glinskio pastangomis, šį kartą Maskvai pavyko gauti daug paramos iš Austrijos imperatoriaus Maksimiliano I (vok.: Maximilian I von Habsburg). Į Maskvą imperatorius nusiuntė daugybę karo specialistų inžinierių ir artileristų, mat imperatorius norėjo susilpninti Žygimantą, kuris ypatingai rūpinosi, kad Hasburgai negautų jo brolio Vladislovo (ang.: Vladislaus II of Bohemia and Hungary) valdomos Vengrijos ir Čekijos. Kad Lenkija neitų į pagalba Lietuvai, prieš ją buvo sukelta Moldavija ir kryžiuočiai. Karas prasidėjo 1512 m., visos Maskvos jėgos buvo nukreiptos į Smolenską. Tris kartus miestas apgultas ir pagaliau, M. Glinskiui sukėlus viduje sąmokslą, 1514 m. paimtas. Bet ir vėl atvykęs K. Ostrogiškis ties Orša sumušė Maskvos kariuomenę. Turėdamas 30000 karių, jis sumušė 80000 Maskvos kariuomenę (iš jų 30000 krito karo lauke, o pats vadas su 1500 bajorų ir karių pateko į nelaisvę). Nors buvo laimėta, bet Smolensko tvirtovės atsiimti nebepasisekė net per sekančius 8 karo metus. 1522 m. pasirašytos 11 metų paliaubos, Smolenskas paliktas Maskvai, jis Lietuvai grįžo tik po beveik 100 metų (1611 m.).

Trečiasis karas su Maskva (1534-1537 m.)

Ankstyvesnieji karai pasibaigdavo Lietuvai nelaimingai ypač dėl to, kad bajorija nenorėjo kariauti ir nenorėjo mokėti karui reikalingų mokesčių. Tad kol būdavo surenkama kariuomenė, Maskva suspėdavo užimti nemaža Lietuvos pilių. Paskui nebegalėdavo nieko padėti nė dideli laimėjimai, nes po jų maskviečiai užsidarydavo pilyse ir vengdavo atvirų mūšių, o paimti pilį, naudojantis to meto karo technika, buvo gana sunku. Pirmuosius du karus Žygimanto laikais pradėjo Maskva, bet šį trečiąjį – Lietuva. Kai 1533 m. mirė Vosylius III, Maskvos kunigaikščiu tapo Ivanas Rūstusis (rus.: Иван Грозный) (1533–1584 m.). Kadangi jis tuomet buvo dar mažas, tai buvo sudaryta regencija. Su ja Maskvos kunigaikštystėje prasidėjo vidaus neramumai, kuriais Lietuva tikėjosi pasinaudoti, kad Žygimantas buvo patraukęs į savo pusę Krymo totorius, apsiėmęs jiems kasmet mokėti po 15000 dukatų, ir Maskvai nuolat grėsė iš jų pusės pavojus. Nors lėšų buvo pakankamai surinkta, tačiau bajorija nėjo į karą, ir visi dideli pasiryžimai nuėjo niekais. 1537 m. su Maskva buvo padarytos 7 metų paliaubos, kurios vėliau buvo pratęstos, ir Žygimanto Augusto laikais. Siena su Maskva dabar mažai tepasikeitė.

Žygimanto Senojo žmonos ir vaikai

Kai kuriuose šaltiniuose nurodoma, kad iki pirmosios santuokos Žygimantas Senasis turėjo tris nesantuokinius vaikus su Kotryna Telniczanka (lenk. Katarzyna Telniczanka):

• Joną (1499 m. sausio 8 d. – 1538 m. vasario 18 d.);
• Reginą (1500/1501 m. – 1526 m. gegužės 20 d.);
• Kotryną (apie 1503 m. – 1548 m. rugsėjo 9 d.).

Žygimantas Senasis buvo vedęs du kartus. 1512 m. vasario 8 d. vedė Barborą Zapoją (1495 – 1515 m. spalio 2 d.) (vengrų kunigaikščio Stefano Zapojo dukrą) ir turėjo du vaikus:

• Jadvygą (1513 m. kovo 25 d. – 1573 m. vasario 7 d.), kuri ištekėjo už Joachimo II Hektoro iš Brandenburgo;
• Oną (1515 m. liepos 1 d. – 1520 m. gegužės 8 d.).

1518 m. balandžio 18 d. Žygimantas Senasis vedė Boną Sforzą (1494 m. vasario 13 d. – 1557 m. lapkričio 7 d.) ir turėjo penkis vaikus (šeštasis mirė tik gimęs):

• Izabelę (1519 m. sausio 18 d. – 1559 m. rugsėjo 15 d.), kuri ištekėjo už Vengrijos karaliaus Jono Zapojajo (Szapolyai János);
• Žygimantą Augustą (1520 m. rugpjūčio 1 d. – 1572 m. liepos 7 d.), LDK ir Lenkijos karalius;
• Sofiją (1522 m. liepos 13 d. – 1575 m. gegužės 28 d.);
• Oną (1523 m. spalio 18 d. – 1596 m. rugsėjo 9 d.), kuri ištekėjo už LDK Stepono Batoro;
• Kotryną (1526 m. lapkričio 1 d. – 1583 m. rugsėjo 16 d.), kuri ištekėjo už Švedijos karaliaus Jono III (Johan III);
• Albrechtą (1527 m. rugsėjo 20 d.).

Kai Žygimantas jau buvo senas, valstybėje didžiausią įtaką įgijo gobši intrigantė jo antroji žmona, Milano ir Bario kunigaikštytė Bona. Lenkijoje ji įgijo didelę valdžią ir šeimininkavo savo vyro vardu. Paskutiniais gyvenimo metais visai nebuvo girdėti Žygimanto. Užsienije jau daug kas manė, kad jis miręs. Turkų sultonas net buvo atsiuntęs užuojautą, o Maskvos kunigaikštis savo pasiuntiniams instrukcijose įrašydavo: „Jei karalius miręs, – pareikšti užuojautą“.

Žygimanto Senojo reikšmė Lietuvai

Žygimantas, dar būdamas Silezijoje, jau pasirodė geras valdytojas. Ten jis įvedė gerą tvarką ir sutvarkė ūkį. Lietuvoje jis taip pat parodė daug energijos ir sumanumo. Išlaidaus Aleksandro apgriautas ūkis buvo sutvarkytas, daugelis jo įsiskolintų dvarų buvo išpirkta. Į ūkį jam teko kreipti daug dėmesio, nes ilgų karų metu ypač daug reikėjo pinigų kariuomenei. Kadangi bajorija nenorėjo eiti į karą, tai Žygimanto buvo įvesta samdytinė karuomenė. Žygimanto Senojo valdymo laikais gyvenimas Lietuvoje labai pagerėjo, ypač padaugėjo mokyklų. Savo gyvenimo pabaigoje jis jau nebeturėjo jėgų ir jokių planų, net atsisakė nuo pretenzijų į Čekiją ir Vengriją po jų valdovo, brolio Vladislovo (ang.: Vladislaus II of Bohemia and Hungary), mirties ir užleido jas Habsburgams. Jam teko kariauti net tris ilgus karus su Maskva, kartą su kryžiuočių ordinu ir daugybę kartų su totoriais. Karo jis nemėgo ir buvo linkęs viską spręsti taikiu būdu.

Jo valdymo laikotarpiu Lietuvoje buvo priimtas I Lietuvos Statutas (1528 m.).

• 

  Žygimantas Senasis Carta Marina žemėlapio fragmente

• 

  Žygimanto Senojo antkapis

• 

  Ant denaro pavaizduotas Žygimantas Senasis

Genealogija

Jogaila gimė. apie. 1351 mirė. 1 VI 1434

Sofija Alšėniškė gimė. apie. 1405 mirė. 21 IX 1461

Albrechtas II Habsburgas gimė. 16 VIII 1397 mirė. 27 X 1439

Elżbieta Luksemburska gimė. 1409 mirė. 1442

Kazimieras IV Jogailaitis gimė. 30 XI 1427 mirė. 7 VI 1492

Elżbieta Habsburg gimė. 1436 mirė. 30 VIII 1505

1 Katerina Telniczanka ur. ok. 1480 zm. 1528 OO 1498 (związek nieformalny)		2 Barbora Zapolskaja gimė. 1495 mirė. 2 X 1515 OO 8 II 1512		Zigmantas Senasis gimė. 1 I 1467 mirė. 1 IV 1548		3 Bona Sforca gimė. 2 II 1494 mirė. 19 XI 1557 OO 18 IV 1518
	1		1		1		2		2
Jonas iš Lietuvos kunigaikščių ur. 8 I 1499 zm. 18 II 1538		Regina gimė. 1500/1501 mirė. 20 V 1526		Kotryna gimė. apie. 1503 mirė. po 9 IX 1548		Jadvyga Jogailaitė gimė. 15 III 1513 mirė. 7 II 1573		Ona Jogailaitė gimė. 1 VII 1515 mirė. 8 V 1520
	3		3		3		3		3
Izabelė Jogailaitė ur. 18 I 1519 zm. 15 IX 1559		Žygimantas Augustas gimė. 1 VIII 1520 mirė. 7 VII 1572		Sofija Jogailaitė gimė. 13 VII 1522 mirė. 28 V 1575		Ona Jogailaitė gimė. 18 X 1523 mirė. 9 IX 1596		Kotryna Jogailaitė gimė. 1 XI 1526 mirė. 16 IX 1583
	3
Albrechtas Jogailaitis gimė. 20 IX 1527 mirė. 20 IX 1527

Nuorodos

King of Poland Sigismund I http://www.worldroots.com/cgi-bin/gasteldb?@I15989@

Šaltiniai

A. Šapoka, Lietuvos istorija; Švietimo ministerijos knygų leidimo komisijos leidinys, Kaunas, 1936 m. ISBN 5-420-00631-6

Žygimantas Senasis Jogailaičių šeima Gimė: 1468 m. sausio 1 d. Mirė: 1548 balandžio 1 d.
Karališkieji titulai
Prieš tai: Aleksandras	Lenkijos Karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis 1506 - 1548	Po to: Žygimantas Augustas