1598 m.
|
1598 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Lietuvoje
Gimtadieniai
Nedatuota
- Jeronimas Krizostomas Chodkevičius, vieno žymiausių XVII a. pradžios Lietuvos karvedžio ir valstybės veikėjo Jono Karolio Chodkevičiaus vyriausias sūnus (m. 1613 m.).
Pasaulyje
Gimtadieniai
Nedatuota
- Baldassare Longhena, žymiausias baroko epochos Venecijos architektas (m. 1682 m.).
Mirtys
- Rugsėjo 18 d. – Tojotomi Hidejoši, Sengoku laikotarpio daimis, kuris suvienijo Japoniją. Tojotomi Hidejoši buvo savo pono Odos Nobunagos įpėdinis ir užbaigė Sengoku laikotarpį. Jo valdymas dažnai vadinamas Momojama laikotarpiu pagal jo pilį. Tojotomi Hidejoši atsimenamas dėl daugybės pradėtų kultūrinių tradicijų, pvz.: jis leido tik samurajams nešiotis ginklus. Hidejoši laikomas antruoju iš Japonijos "vienytojų"[13] (g. 1536 m.).
Nedatuota
- Pilypas II Habsburgas, kaip vyriausias ir vienintelis imperatoriaus Karolio V-ojo ir Portugalijos princesės Izabelės sūnus paveldėjo Ispanijos karalystę, jos kolonijas Amerikoje, Nyderlandus, Burgundiją, Sicilijos karalystę ir Lombardijos kunigaikštystę. 1580 m. tapo ir Portugalijos karaliumi, kur valdė kaip Pilypas I (g. 1527 m.).
Šaltiniai
- ↑ (angl.) Titsingh, Isaac. (1834). Siyun-sai Rin-siyo/Hayashi Gahō, 1652. Nipon o daï itsi ran; ou, Annales des empereurs du Japon. Paris: Oriental Translation Society of Great Britain and Ireland
- ↑ (angl.) Chinese History - Ming Dynasty 明朝 (1368-1644)
- ↑ (angl.) Kinijos karaliai
- ↑ (angl.) Lenkijos vadovai. (worldstatesmen.org)
- ↑ 5,0 5,1 (angl.) Lietuvos vadovai. (worldstatesmen.org)
- ↑ (angl.) Džohoro sultonai. (uqconnect.net)
- ↑ (angl.) Kedacho sultonai. (uqconnect.net)
- ↑ (angl.) Europos karalystės. Moldavija. (historyfiles.co.uk)
- ↑ (angl.) Moldavijos valdovai. (sizes.com)
- ↑ (angl.) Moldavijos vadovai. (en.wikipedia.org)
- ↑ (angl.) Katalikų enciklopedija (angl. Catholic Encyclopedia)
- ↑ (angl.) Popes & Anti-Popes
- ↑ Richard Holmes, The World Atlas of Warfare: Military Innovations that Changed the Course of History, Viking Press 1988. p. 68.
|