Šešioliktoji lietuviškoji divizija
Šešioliktoji Lietuviškoji divizija, pilnas pavadinimas nuo 1945 m. Šešioliktoji lietuviškoji Raudonosios vėliavos ordino Klaipėdos šaulių divizija, (rus. 16-я Литовская стрелковая дивизия) – TSRS Raudonosios armijos šaulių divizija, suformuota Antrojo pasaulinio karo metais.
Ankstesnioji 16-oji divizija
16-oji divizija Raudonojoje armijoje egzistavo dar prieš Antrąjį pasaulinį karą. Karo pradžioje ji buvo 27-ojoje armijoje (Šiaurės Vakarų frontas), bet buvo sunaikinta vokiečių kariuomenei puolant Leningradą ties Mga.
Formavimas
1941 m. gruodžio 18 d. TSRS Gynybos komitetas priėmė nutarimą 16-ąją diviziją suformuoti iš naujo ir suformuoti ją kaip lietuvišką diviziją, kuri parodytų, kad lietuviai palaiko sovietų valdžią ir kurioje būtų kaupiami bei tikrinami būsimieji partiniai ir administraciniai Lietuvos TSR kadrai.
Divizija buvo formuojama Maskvos karinėje apygardoje Balachnos mieste (Gorkio sritis, Rusija). Diviziją formavo daugiausia iš pabėgėlių ir evakuotųjų iš Lietuvos, taip pat iš buvusios Lietuvos kariuomenės sudaryto buvusio 29-ojo teritorinio Lietuviškojo šaulių korpuso karių ir karininkų, kurie iki tol tarnavo kituose daliniuose. Dauguma jų buvo perkelti į naująją diviziją.
Divizijos karininkais tapo daugiausia Vilniaus pėstininkų mokyklos, evakuotos į Novokuznecką (Kemerovo sritis), absolventai, baigę šią mokyklą pagal paspartintą programą. Politiniais darbuotojais tapo daugiausia buvę pogrindininkai ir partiniai darbuotojai.
1943 m. sausio 1 d. iš 10 250 divizijos kareivių ir karininkų apie 7000 buvo lietuviai ar Lietuvos gyventojai. Diviziją sudarė:
Pagal žydų kiekį tai buvo ir pati žydiškiausia divizija visoje Raudonojoje armijoje. Žydai sudarė 13 % (136) karininkų ir 34,2 % kareivių koviniuose daliniuose.
Pradžioje divizijoje darbo ir įsakymų kalba buvo lietuvių kalba. Tačiau daugiau kaip trečdalis divizijos kovotojų lietuvių kalbos nemokėjo – divizijai priskirti patyrę frontininkai kariai ir karininkai daugiausia buvo ne Lietuvos rusai. Be to, bijota, kad fronte divizijos karius dėl nepažįstamos kalbos galėjo palaikyti priešais ir apšaudyti. Todėl netrukus divizijos kalba tapo rusų kalba.
Divizijos sudėtis
Diviziją sudarė:
- 156-asis šaulių pulkas - vadas pulkininkas Vladimiras Lunia
- 167-asis šaulių pulkas - vadas pulkininkas Vladas Motieka
- 249-asis šaulių pulkas - vadas papulkininkis Fiodoras Lysenko
- 224-asis artilerijos pulkas - vadas majoras Povilas Simonaitis
- ryšių batalionas
- inžinerijos batalionas - vadas majoras Petras Ciunis
- prieštankinis divizionas
- minosvaidžių divizionas
1942 m. gegužės mėn. buvo suformuotas 2-asis atskiras lietuvių batalionas, kuris rengė naujus karius 16-ajai divizijai.
Pirmasis divizijos vadas buvo generolas majoras Feliksas Baltušis-Žemaitis. 1943 m. žiemą jį pakeitė generolas majoras Vladas Karvelis, o šį 1944 m. – generolas majoras Adolfas Urbšas, 1945 m. gegužės mėn. – Vladas Motieka.
Dalyvavimas karo veiksmuose
Divizija baigta formuoti 1943 m. vasario mėnesį. 1943 m. vasario 21 d. ji pirmą kartą kovėsi Aleksejevkoje (Oriolo sritis, 50 km į pietvakarius nuo Oriolo). Vėliau ji 42-ojo šaulių korpuso (48-oji armija) sudėtyje kovėsi Kursko mūšyje, kur atlaikė vokiečių 383-osios pėstininkų ir 18-osios tankų divizijų atakas, 120 lėktuvų antskrydžius.
Po Kursko mūšio divizija perkelta į 1-ąjį Pabaltijo frontą. Vadavo Baltarusiją ir Lietuvą. 1944 m. rugpjūčio 2 d. pasiekė Šiaulių priemiesčius. Mėnesį stovėjo ties Šiauliais, buvo papildyta Lietuvoje mobilizuotais lietuviais. Rugpjūčio viduryje Šiaulius atakavo vokiečių tankų daliniai, tačiau 16-oji divizija apsigynė. Tai vienos stambiausių tankų atakų karo pabaigoje Pabaltijyje.
1945 m. sausio 31 d. 16-oji divizija per vieną dieną išvadavo nuo vokiečių Klaipėdą. Už tai divizija gavo Klaipėdos vardą. Vėliau divizija dalyvavo vokiečių kariuomenės Kuržemės grupuotės apsiaustyje, kur ir baigė karą.
Apdovanoti kariai
12 divizijos karių tapo Tarybų Sąjungos didvyriais: majoras Volfas Vilenskis [1], seržantas Kalmanas Šuras, jefreitorius Grigorijus (Hiršas) Ušpolis, eilinis Borisas (Berelis) Cindelis (po mirties) [2], leitenantas Vaclovas Bernotėnas, Viktoras Jacenevičius (po mirties), seržantas Boleslavas Gegžna, jaun. seržantas Fiodoras Zacepilovas, papulkininkis Fiodoras Lysenko (po mirties), seržantas Grigorijus Terentjevas (po mirties), vyr. seržantas Vasilijus Fedotovas, jaun. seržantas Stasys Šeinauskas (po mirties).
Viršila Danutė Stanelienė tapo pilna Šlovės ordinų kavaliere – apdovanota visų trijų laipsnių Šlovės ordinu, o tai prilyginama Tarybų Sąjungos Didvyrio vardui, tik buvo gerokai retesnis dalykas.
Po karo
Karui pasibaigus 16-oji divizija buvo dislokuota Vilniuje, Šiaurės miestelyje, 1956 m. birželio mėn. išformuota.
Šaltiniai
Literatūra
- Šešioliktoji lietuviškoji: atsiminimų knyga 16-osios lietuviškosios Raudonosios vėliavos ordino Klaipėdos šaulių divizijos istorija veteranų atsiminimuose, 1941-1956 (sud. Vaigutis Stančikas). - Vilnius: Gairės, 2008. - 478 p.: iliustr. - ISBN 978-9955-759-12-6
Nuorodos
- Rusijoje pagerbtas 16-osios lietuviškosios šaulių divizijos karių atminimas
- Leonas Čerškus: "Lietuvos kario atsiminimai"
- Эфраим Севела. Моня Цацкес - знаменосец
- ОНИ ОСВОБОЖДАЛИ РОДНУЮ ПРИБАЛТИКУ
- Федотов Василий Николаевич. 14. 1. 1924 - 29. 10. 2000. Герой Советского Союза
- Бернотенас Вацловас Вацлович. 11. 10. 1917 - 27. 12. 1978. Герой Советского Союза
- Шейнаускас Стасис Козиевич. 1917 - 13. 10. 1944. Герой Советского Союза
|