1760 m.
Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
(Nukreipta iš puslapio 1760)
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
1760 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Lietuvoje[taisyti]
Įvykiai[taisyti]
- Vilniuje pradėtas leisti pirmasis laikraštis - „Lietuvos kurjeris“ (Kurier Litewski)[20].
Gimtadieniai[taisyti]
Nedatuota
- Andrius Matusevičius, Lietuvos gydytojas akušeris ginekologas, medicinos daktaras (m. 1816 m.).
- Faustinas Cecerskis, OP, Lietuvos teologas, pedagogas, visuomenės veikėjas (m. 1832 m.).
- Mykolas Dluskis, Lietuvos kunigas, filosofas, visuomenės veikėjas, masonas (m. 1821 m.).
Mirtys[taisyti]
- Vasario 24 d. – Motiejus Dominykas Dogelis, istorikas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos istorinių šaltinių leidėjas (g. 1715 m.).
- Gegužės 17 d. – Jeronimas Florijonas Radvila, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas (g. 1715 m.).
Nedatuota
- Kazimieras Skuminas Tiškevičius, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės veikėjas (g. 1629 m.).
Pasaulyje[taisyti]
Gimtadieniai[taisyti]
- Balandžio 29 d. – Lui Mišelis Lepeletjė de Sen Faržo, Prancūzijos politikas, teisininkas, pedagogas (m. 1793 m.).
- Rugpjūčio 22 d. – Leonas XII, buvo 252 - asis popiežius (m. 1829 m.).
Nedatuota
- Katsushika Hokusai, japonų dailininkas ir graveris, pirmasis sugalvojęs sąvoką manga ir pirmosios mangos autorius. Vienas garsiausių Hokusajo darbų yra paveikslų ciklas „36 Fudzijamos kalno vaizdai“ (m. 1849 m.).
Mirtys[taisyti]
Nedatuota
- Semionas Ivanovičius Čeliuskinas, XVIII a. rusų jūrininkas. Kapitonas leitenantas. 1733–1743 dalyvavo Didžiojoje Šiaurės ekspedicijoje. Su V. Prončiščevo, vėliau Ch. Laptevo vadovaujamais būriais tyrinėjo Arkties vandenyno pakrantes i vakarus nuo Lenos žiočių. 1741–1742 ištyrė ir aprašė Taimyro pusiasalio krantus. Pirmasis pasiekė šiauriausią Azijos kyšulį, vėliau pavadintą Čeliuskino kyšuliu (g. 1700 m.).
Šaltiniai[taisyti]
- ↑ (angl.) Titsingh, Isaac. (1834). Siyun-sai Rin-siyo/Hayashi Gahō, 1652. Nipon o daï itsi ran; ou, Annales des empereurs du Japon. Paris: Oriental Translation Society of Great Britain and Ireland
- ↑ (angl.) Japonijos vadovai
- ↑ (angl.) Chinese History - Qing Dynasty 清朝 (1644-1911)
- ↑ (angl.) Kinijos vadovai
- ↑ (angl.) Kinijos karaliai
- ↑ (angl.) Lenkijos vadovai. (worldstatesmen.org)
- ↑ (angl.) Lenkijos vadovai. (rulers.org)
- ↑ 8,0 8,1 (angl.) Lietuvos vadovai. (worldstatesmen.org)
- ↑ 9,0 9,1 (angl.) Lietuvos vadovai. (rulers.org)
- ↑ 10,0 10,1 (angl.) Džohoro sultonai. (uqconnect.net)
- ↑ (angl.) Kedacho sultonai. (uqconnect.net)
- ↑ (angl.) Kelantano sultonai. (uqconnect.net)
- ↑ (angl.) Terengano sultonai. (uqconnect.net)
- ↑ (angl.) Europos karalystės. Moldavija. (historyfiles.co.uk)
- ↑ (angl.) Moldavijos valdovai. (sizes.com)
- ↑ (angl.) Moldavijos vadovai. (en.wikipedia.org)
- ↑ (angl.) Katalikų enciklopedija (angl. Catholic Encyclopedia)
- ↑ (angl.) Popes & Anti-Popes
- ↑ (angl.) Romos katalikų bažnyčios vadovai
- ↑ (red.) Steponas Maculevičius, Doloresa Baltrušiene, Znajomość z Litwą. Księga tysiąclecia. Tom pierwszy. Państwo, Kraštotvarka, Kaunas, 1999, ISBN 9986-892-34-1, s. 52.
