1864 m.

Metai: 1861 1862 1863 - 1864 - 1865 1866 1867 MDCCCLXIV metai

Dešimtmečiai: 5-as 6-as - 7-as - 8-as 9-as

Šimtmečiai: XVIII amžius - XIX amžius - XX amžius

2 tūkstantmetis

Vadovai Hondūro prezidentas 1863 Francisco Inestroza 1864 1864 José Marķa Medina 1872 Japonijos imperatorius 1846 Komėjus 1867 JAV prezidentas 1861 Abraomas Linkolnas 1865 Kinija (Čing) 1861 Dzaičun 1875 Lenkijos karalius 1855 Aleksandras II 1881 Lietuvos (RI) didysis kunigaikštis 1855 Aleksandras II 1881 Lietuvos (RI) generalgubernatorius 1863 Michailas Muravjovas 1865 Malaizija (Džohoras) 1835 Ali 1877 1862 Abu Bakar 1895 Malaizija (Kedahas) 1854 Ahmad Tajuddin III Mukarram Shah 1879 Malaizija (Kelantanas) 1835 Muhammad II 1886 Malaizija (Pattani) 1856 Tengku Puteh 1881 Malaizija (Terenganu) 1839 Umar 1876 Katalikų popiežius 1846 Pijus IX 1878 Čilės prezidentas 1861 José Joaquín Pérez Mascayano 1871

1864 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Lietuvoje

Ilgalaikiai įvykiai

• 1864 – 1865 uždrausta spausdinti ir įvežti lietuviškas knygas lotyniškuoju raidynu. Lietuviškus raštus įsakyta spausdinti kirilica. Tai buvo lietuviškosios spaudos draudimo pradžia. Nors draudimas įstatymiškai nebuvo įformintas.

Įvykiai

• Sausio 1 d. – Michailas Muravjovas uždraudė visų nevaldinių mokyklų veiklą;
• Sausio 13 d. – Vilniaus generalgubernatorius Michailas Muravjovas uždraudė lietuvišką spaudą. Uždaryti 46 vienuolynai ir prie jų veikusios mokyklos, 10 katalikų bažnyčių paverstos stačiatikių cerkvėmis;
• Vasario 9 d. – suimtas paskutinis vyriausiasis sukilėlių „Lietuvos provincijoje“ vadovas Konstantinas Kalinauskas, po mėnesio pakartas Vilniuje;
• Kovo 2 d. – Rusijos caras Aleksandras II išleido įsaką dėl Lenkijos Karalystės valstiečių reformos. Pagal jį valstiečiai tapo savo valdomos žemės savininkais. Įsakas galiojo ir Lietuvos Užnemunės dalyje.

Gimtadieniai

• Sausio 10 d. – Liudvikas Gediminas Beržanskis, aušrininkas, lietuvybės platintojas (m. 1888 m.).
• Sausio 24 d. – Hansas Kromė, vokiečių archeologas, muziejininkas (m. 1943 m.).
• Sausio 27 d. – Mikalojus (Mykolas) Kuprevičius, gydytojas, aušrininkas, publicistas, tautosakos rinkėjas, visuomenės veikėjas (m. 1932 m.).
• Vasario 14 d. – Liudmila Eglė Malinauskaitė-Šliūpienė, lietuvių poetė (m. 1928 m.).
• Balandžio 17 d. – Juozas Sakalauskas, knygnešys, savivaldybininkas, Lietuvos politinis veikėjas (m. 1950 m.).
• Gegužės 8 d. – Stanislovas Čėsna, Romos katalikų kunigas, Sasnavos klebonas, publicistas, visuomenininkas (m. 1954 m.).
• Gegužės 11 d. – Vincas Karalius, JAV lietuvių visuomenės veikėjas, leidėjas (m. 1944 m.).
• Gegužės 14 d. – Petras Gudelis, knygnešys valstietis (m. 1924 m.).
• Gegužės 24 d. – Sofas Otas Miuleris, danų archeologas, Danijos karališkosios mokslų ir literatūros akademijos narys (m. 1934 m.).
• Gegužės 30 d. – Vilhelmas fon Urachas, 2-asis Uracho hercogas Vilhelmas II, nevainikuotas Lietuvos karalius Mindaugas II (1918 m. liepos 11 – lapkričio 2 d.; dėl neilgos karaliavimo trukmės kartais pavadinamas „šimto dienų karaliumi“). (m. 1928 m.).
• Birželio 18 d. – Jonas Kriaučiūnas, lietuvių spaudos darbuotojas, visuomenės veikėjas (m. 1941 m.).
• Birželio 22 d. – Hermanas Minkovskis, vokiečių matematikas, fizikas, vienas reliatyvumo teorijos pradininkų (m. 1909 m.).
• Birželio 23 d. – Jonas Luobikis, knygnešys, daraktorius, visuomenės ir politinis veikėjas (m. 1941 m.).
• Birželio 25 d. – Joanas Korčinskis, stačiatikių dvasininkas, Lietuvos valstybinis veikėjas (m. 1935 m.).
• Liepos 24 d. – Antanas Kriščiukaitis, rašytojas, teisėtyrininkas, profesorius, pirmasis Vyriausiojo Tribunolo pirmininkas (m. 1933 m.).
• Rugpjūčio 8 d. – Juozas Baranauskas, Lietuvos knygnešys (m. 1928 m.).
• Rugsėjo 20 d. – Antanas Vilkutaitis-Keturakis, inžinierius, dramaturgas, prozininkas, publicistas (m. 1903 m.).
• Spalio 26 d. – Mykolas Ksaveras Mockus, JAV lietuvių visuomenės veikėjas, pastorius (m. 1939 m.).
• Spalio 28 d. – Juozas Matulaitis, Lietuvos knygnešys (m. 1946 m.).
• Lapkričio 16 d. – Petras Leonas, vienas pirmųjų Lietuvos teisininkų, (teisės) sociologų, įvertintas mokslų daktaro honoris causa laipsniu; advokatas, teisės profesorius, visuomenės ir politinis veikėjas, Valstybės dūmos narys, laisvamanis. Onos Leonaitės-Kairienės tėvas (m. 1938 m.).
• Lapkričio 29 d. – Karolis Bohdanovičius, lietuvių kilmės lenkų geologas, geografas ir keliautojas (m. 1947 m.).
• Gruodžio 13 d. – Juozas Andziulaitis-Kalnėnas, Lietuvos poetas, vertėjas, publicistas, laisvamanis (m. 1916 m.).
• Gruodžio 15 d. – Jonas Galvydis-Bykauskas, Lietuvos karinis veikėjas, generolas (m. 1943 m.).

Nedatuota

• Aleksandras Tiškevičius, Lietuvos bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas. Rusijos imperijos ir Lietuvos visuomenės bei karinis veikėjas, IV Rusijos Valstybės Dūmos narys (m. 1945 m.).

Mirtys

• Sausio 3 d. – Mykolas Balinskis, Lietuvos istorikas, publicistas (g. 1794 m.).
• Sausio 6 d. – Boguslavas Eitminavičius, 1863 m. sukilimo dalyvis, būrio vadas.
• Kovo 19 d. – Povilas Červinskis, Lietuvos 1863 m. sukilimo veikėjas (g. 1840 m.).
• Kovo 22 d. – Konstantinas Kalinauskas, vienas 1863 metų sukilimo vadovų (g. 1838 m.).
• Gegužės 3 d. – Stanislovas Batys Gorskis, Lietuvos botanikas, farmakognostas, entomologas (g. 1802 m.).
• Gegužės 28 d. – Klemensas Kairys, Lietuvos kunigas, poetas (g. 1836 m.).
• Lapkričio 27 d. – Teodoras Narbutas, lietuvių istorikas romantikas, tautosakos ir kultūros tyrinėtojas, archeologas, inžinierius architektas (g. 1784 m.).
• Gruodžio 6 d. – Simonas Daukantas, Lietuvos istorikas, rašytojas ir švietėjas, vienas iš pirmųjų tautinio atgimimo ideologų (g. 1793 m.).

Nedatuota

• Mauricijus Maurikis Griškevičius-Hriškevičius, teisininkas, istorikas, publicistas, žurnalistas, spaudos darbuotojas (g. 1801 m.).
• Steponas Pliateris, teisininkas, grafas, kilęs iš garsios Pliaterių giminės, Švėkšnos dvarininkas (g. 1802 m.).

Pasaulyje

Gimtadieniai

• Sausio 1 d. – Joseph Bédier, prancūzų rašytojas, pedagogas ir istorikas (m. 1938 m.).
• Vasario 16 d. – Julija Vichert - Kairiūkštienė, Lenkijos poetė ir vertėja. Viena iš nedaugelio lietuviškos kultūros populiarintojų tarpukario Lenkijoje (m. 1949 m.).
• Vasario 27 d. – Adamas Eduardas Alksnis, latvių tapytojas, grafikas. Vienas latvių nacionalinės tapybos mokyklos pradininkų (m. 1897 m.).
• Kovo 12 d. – Aleksejus Charuzinas, rusų archeologas, antropologas ir etnografas (m. 1932 m.).
• Balandžio 21 d. – Maximilian Carl Emil Weber, vokiečių ekonomistas, teisininkas ir sociologas (m. 1920 m.).
• Birželio 3 d. – Ransom Eli Olds, vienas iš amerikiečių automobilių industrijos pradininkų, Oldsmobile ir Reo markių įkurėjas. Jis tvirtino pagaminęs savo pirmajį garo automobilį 1894 metais, o savo pirmą benzininį automobilį 1896 metais (m. 1950 m.).
• Birželio 11 d. – Ričardas Štrausas, XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios vokiečių kompozitorius, garsus savo sukurta orkestrų muzika ir operomis. Štrausas taip pat buvo garsus dirigentas ir teatro vadovas (m. 1949 m.).
• Birželio 20 d. – Karlis Baluodis, latvių ekonomistas, filosofijos daktaras (m. 1931 m.).
• Birželio 25 d. – Walther Hermann Nernst, 1920 m. Nobelio chemijos premijos laureatas (m. 1941 m.).
• Liepos 20 d. – Erikas Akselis Karlfeltas, švedų poetas, Nobelio literatūros premijos laureatas (m. 1931 m.).
• Rugpjūčio 9 d. – Roman Dmowski, lenkų politikas (m. 1939 m.).
• Rugpjūčio 24 d. – Richardas Jepsenas Detlefzenas, vokiečių architektas, architektūrologas (m. 1944 m.).
• Rugsėjo 8 d. – Janis Buivydas, Rusijos ir Latvijos generolas, pedagogas, karo istorikas (m. 1937 m.).
• Spalio 5 d. – Louis Jean, vienas iš brolių Liumjerų - pirmųjų pasaulyje kino režisierių (m. 1948 m.).
• Lapkričio 1 d. – Dmitrijus Daugėla, baltarusių istorikas, archyvaras, istorinių šaltinių tyrėjas (m. 1942 m.).
• Lapkričio 11 d. – Morisas Leblanas, prancūzų rašytojas, detektyvų ir nuotykių romanų autorius, sukūręs garsųjį personažą – Arsenijų Lupeną, vagį džentelmeną (m. 1941 m.).
• Lapkričio 24 d. – Anri Tulūz de Lotrekas, žymus XIX a. pabaigos Prancūzijos dailininkas, vienas iš garsiausių dailės postimpresionizmo atstovų (m. 1901 m.).
• Gruodžio 25 d. – Nikolajus Maras, rusų archeologas, istorikas, kaukaziečių kalbų tyrinėtojas (m. 1934 m.).

Nedatuota

• Cemachas Šabadas, žydų kilmės gydytojas, medicinos teoretikas, visuomenės veikėjas, bendruomenės lyderis, humanistas (m. 1935 m.).
• Nikolajus Čcheidzė, darbininkas, Rusijos ir Gruzijos politinis veikėjas (m. 1926 m.).

Neaprašyti

• Birželio 11 d. – Richardas Štrausas, vokiečių kompozitorius (m. 1949).

Mirtys

• Balandžio 18 d. – Juris Alunanas, latvių poetas, kalbininkas, istorikas. Vienas aktyviausių jaunalatvių veikėjų (g. 1832 m.).
• Gegužės 18 d. – Natanielis Hotornas, JAV rašytojas, rašęs romanus ir trumpus apsakymus. Gimė Nathaniel Hathorne ir Elizabeth Clarke Manning Hathorne šeimoje. Pakeitė pavardę (pridėjo raidę "w"), norėdamas nuslėpti giminystės ryšius su raganų medžiotoju John Hathorne (g. 1804 m.).
• Rugpjūčio 31 d. – Ferdinandas Lasalis, vokiečių filosofas, lasalizmo pradininkas, politinis veikėjas (g. 1825 m.).
• Lapkričio 23 d. – Frydrichas Georgas Vilhelmas Struvė, astronomas, geodezininkas, Dorpato universiteto profesorius (g. 1793 m.).
• Gruodžio 8 d. – Džordžas Būlis, britų matematikas ir filosofas, logikos algebros pradininkas (g. 1815 m.).

Nedatuota

• Luke Howard, farmacininkas farmakologas, meteorologas (g. 1772 m.).

Neaprašyti

• Gruodžio 8 d. – Džordžas Būlis, britų matematikas ir filosofas, „logikos algebros“ pradininkas (g. 1815).

Nuorodos

Vikiteka