1867 m.
(Nukreipta iš puslapio 1867)
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
1867 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Lietuvoje
Įvykiai
- Sausio 13 d. – iš Varšuvos generalgubernatoriui pavaldžios Augustavo gubernijos (iki 1837 m. vaivadija) šiaurinių apskričių sudaryta Suvalkų gubernija. Nuo tol Užnemunė pradėta vadinti Suvalkija;
- Gegužės 24 d. – Vilniaus senovės muziejuje atidaryta viešoji biblioteka;
- Birželio 5 d.:
- atidaryta Vilniaus viešoji biblioteka. Bibliotekos fondai buvo sudaryti iš rusų valdžios konfiskuotų privačių bibliotekų bei buvusios Vilniaus universiteto bibliotekos;
- įsteigta Marijampolės berniukų gimnazija, kurioje leista kaip fakultatyvą dėstyti lietuvių kalbą.
Gimtadieniai
- Sausio 7 d. – Antanas Civinskas, Lietuvos kunigas, publicistas, sociologas (m. 1913 m.).
- Sausio 17 d. – Jeronimas Dalbokas, Lietuvos knygnešys (m. 1930 m.).
- Kovo 5 d. – Jonas Šepetys, Lietuvos evangelikų reformatų kunigas, superintendantas.[20] (m. 1941 m.).
- Kovo 6 d. – Kazys Barysas, Lietuvos knygnešys, daraktorius (m. 1922 m.).
- Balandžio 13 d. – Juozas Kasputis, Lietuvos knygnešys (m. 1943 m.).
- Gegužės 7 d. – Juozas Sriuoginis, Romos katalikų kunigas, knygnešių rėmėjas (m. 1943 m.).
- Birželio 19 d. – Česlovas Sasnauskas, kompozitorius, vargonininkas, choro dirigentas, dainininkas (m. 1916 m.).
- Liepos 12 d. – Balys Valušis, vargonininkas, chorvedys ir knygnešys (m. 1952 m.).
- Liepos 20 d. – Česlovas Chmielevskis, Lietuvos geologas, paleontologas, hidrografas (m. 1921 m.).
- Rugsėjo 5 d. – Vladas Mačys, Lietuvos teisininkas, teisėtyrininkas procesualistas, VDU profesorius (m. 1936 m.).
- Rugsėjo 16 d. – Sofija Ivanauskaitė–Pšibiliauskienė, viena iš dviejų seserų rašytojų pasirašinėjusių Lazdynų Pelėdos slapyvardžiu[21] (m. 1926 m.).
- Rugsėjo 18 d. – Kazimieras Jasėnas, Romos katalikų kunigas, prelatas, dailėtyrininkas (m. 1954 m.).
- Spalio 10 d. – Feliksas Janušis, gydytojas, vertėjas, istorikas, varpininkas, lietuviškos spaudos bendradarbis, Kretingos Garbės pilietis (m. 1920 m.).
Nedatuota
- Antanas Ričardas Druvė, Lietuvos karinis veikėjas, Rusijos imperijos kariuomenės generalinio štabo pulkininkas (m. 1919 m.).
- Jonas Juozapas Tiškevičius, Lietuvos bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas, 1861 m. gegužės 8 d. Rusijos imperatorius tėvui iš naujo patvirtino grafo titulą (m. 1903 m.).
- Jonas Mačys-Kėkštas, lietuvių poetas, publicistas. Dirbo „Aušroje“ (m. 1902 m.).
Neaprašyti
- Rugsėjo 16 d. – Sofija Ivanauskaitė-Pšibiliauskienė (Lazdynų Pelėda), rašytoja. „Lazdynų Pelėdos“ slapyvardžiu pasirašinėjo dvi seserys Ivanauskaitės, plačiau žinomos savo vyrų pavardėmis – Sofija Pšibiliauskienė[22] ir Marija Ivanauskaitė-Lastauskienė.
Mirtys
- Sausio 12 d. – Juozas Godlevskis, 1831 m. sukilėlių kariuomenės brigados generolas, teisininkas, politikas, Varšuvos kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės seimų narys, Garliavos įkūrėjas (g. 1773 m.).
- Spalio 9 d. – Abraomas Mapu, žydų rašytojas, moderniojo hebrajų romano pradininkas (g. 1808 m.).
Nedatuota
- Kazimieras Jelskis, Lietuvos skulptorius, gimęs skulptoriaus, drožėjo Karolio Jelskio šeimoje (g. 1782 m.).
Pasaulyje
Įvykiai
Gimtadieniai
- Sausio 17 d. – Karlas Lemlė, JAV kino prodiuseris, įkūręs garsiąją „Universal Pictures“ kino studiją[23] (m. 1939 m.).
- Kovo 25 d. – Arturas Toskaninis, „La Scala“ ir „Metropolitan“ operos teatrų bei NBC simfoninio orkestro dirigentas[24] (m. 1957 m.).
- Balandžio 16 d. – Vilberis Raitas, JAV išradėjas, aviacijos pradininkas, lakūnas, vienas iš brolių Raitų (m. 1912 m.).
- Balandžio 23 d. – Johannes Andreas Grib Fibiger, 1926 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[25] (m. 1928 m.).
- Gegužės 7 d. – Wladislaw Reymont, lenkų rašytojas, 1924 m. apdovanotas Nobelio literatūros premija už epopėją „Kaimiečiai“ (m. 1925 m.).
- Gegužės 17 d. – Karlas Eduardas Strandmanas, architektas, dirbęs Švedijoje ir nuo 1893 Rusijos imperijoje, Kauno ir Kuršo gubernijoje. Iki Antro pasaulinio karo gyvenęs Liepojoje, Latvijoje (m. 1946 m.).
- Birželio 8 d. – Frank Lloyd Wright, žymus amerikiečių architektas, padaręs ypatingai didelę įtaką moderniosios architektūros radai (m. 1959 m.).
- Liepos 4 d. – Karlas Gustavas Emilis Manerheimas, Suomijos karinis ir politinis veikėjas. Suomijos švedų baronas. Rusijos imperijos kariuomenės generolas-leitenantas, Suomijos kariuomenės vadas, Suomijos prezidentas. Dalyvavo Rusijos-Japonijos kare, Suomijos nepriklausomybės kovose ir pilietiniame kare (m. 1951 m.).
- Liepos 5 d. – Endriu Elikotas Daglasas, JAV astronomas ir archeologas (m. 1962 m.).
- Liepos 10 d. – Julius Meier-Graefe, Vokietijos meno kritikas (m. 1935 m.).
- Liepos 28 d. – Luigi Pirandello, italų rašytojas, 1934 m. apdovanotas Nobelio literatūros premija (m. 1936 m.).
- Rugpjūčio 1 d. – Viljamas Speirsas Briusas, škotų poliarinis keliautojas. Jis organizavo ekspediciją „Scotia“ (1902–1904 m.) į Antarktidą ir vėliau keliavo į Svalbardą. Briusas buvo pakviestas dalyvauti Roberto Skoto ekspedicijoje į Pietų ašigalį, tačiau jis atsisakė, nes manė, kad ekspedicijos tikslas buvo paviršutiniškas (m. 1921 m.).
- Rugpjūčio 16 d. – António Pereira Nobre, portugalų poetas, kurio darbai priklauso ultraromantiškai poezijos srovei, pasižymi simbolistika, nostalgija. Jis priklauso XIX amžiaus portugalų rašytojų kartai (m. 1900 m.).
- Rugpjūčio 22 d. – Maksimilianas Biršė-Benė, šveicarų gydytojas. Laikomas Miuslio išradėju (m. 1939 m.).
- Lapkričio 7 d. – Marija Sklodovska-Kiuri, lenkų-prancūzų mokslininkė, viena radiologijos srities pradininkių, dukart Nobelio premijos laureatė (m. 1934 m.).
- Gruodžio 5 d.:
- Aarne Antti Amatus, Suomijos folklorininkas (m. 1925 m.).
- Juozas Pilsudskis, Lenkijos revoliucinis ir valstybės politinis veikėjas, Lenkijos maršalas, 1926–1935 m. diktatorius (m. 1935 m.).
Nedatuota
- Harry Alonzo Longabaugh, Laukinių Vakarų plėšikas, Butch Cassidy „Laukinės Gaujos“ šaulys (m. 1908 m.).
- Letsie II Lerotholi, Basutolando valdytojas (1905–1913 m.) (m. 1913 m.).
Neaprašyti
- Balandžio 16 d. – Vilberis Raitas, JAV išradėjas, aviacijos pradininkas, lakūnas. (m. 1912).
Mirtys
- Sausio 30 d. - Imperatorius Komei, buvo 121-asis Japonijos imperatorius, pagal tradicinę paveldėjimo tvarką (g. 1831 m.).
- Rugpjūčio 25 d. – Maiklas Faradėjus, anglų mokslininkas, daug prisidėjęs kuriant elektromagnetinių reiškinių teoriją (g. 1791 m.).
- Rugpjūčio 31 d. – Šarlis Bodleras, vienas žymiausių XIX a. prancūzų poetų, kritikas, vertėjas (g. 1821 m.).
Šaltiniai
- ↑ (angl.) Hondūro vadovai
- ↑ 2,0 2,1 2,2 (angl.) Japonijos vadovai
- ↑ JAV vadovai
- ↑ JAV vadovai
- ↑ (angl.) Chinese History - Qing Dynasty 清朝 (1644-1911)
- ↑ (angl.) Kinijos vadovai
- ↑ (angl.) Kinijos karaliai
- ↑ 8,0 8,1 (angl.) Rusijos vadovai. (rulers.org)
- ↑ 9,0 9,1 (angl.) Rusijos vadovai. (worldstatesmen.org)
- ↑ (angl.) Lietuvos vadovai. (worldstatesmen.org)
- ↑ 11,0 11,1 (angl.) Džohoro sultonai. (uqconnect.net)
- ↑ (angl.) Kedacho sultonai. (uqconnect.net)
- ↑ (angl.) Kelantano sultonai. (uqconnect.net)
- ↑ (angl.) Terengano sultonai. (uqconnect.net)
- ↑ (angl.) Katalikų enciklopedija (angl. Catholic Encyclopedia)
- ↑ (angl.) Popes & Anti-Popes
- ↑ (angl.) Romos katalikų bažnyčios vadovai
- ↑ Čilės vadovai
- ↑ Čilės vadovai
- ↑ Emilis Jokūbas Trečiokas. Biržų kalendorius.
- ↑ Sofija Ivanauskaitė–Pšibiliauskienė.
- ↑ Lazdynų pelėdos muziejus Paragiuose. Sofija Ivanauskaitė-Pšibiliauskienė. Trumpa biografija.
- ↑ Karlas Lemlė.
- ↑ Arturas Toskaninis.
- ↑ (angl.) Nobelio medicinos premijos laureatai
| ||||||