1918 m. Lietuvos Valstybės Laikinoji Konstitucija

    Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

    1918 m. Lietuvos Valstybės Laikinoji Konstitucija arba Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos pamatiniai dėsniai – pirmoji Lietuvos Respublikos laikinoji konstitucija, Valstybės Tarybos priimta 1918 m. lapkričio 2 d. [1] [2] Ją pakeitė 1919 m. Lietuvos Valstybės Laikinoji Konstitucija.

    Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos pamatiniai dėsniai

    Iki Steigiamasis (Kuriamasis) Seimas bus nusprendęs Lietuvos Valstybės valdymo formą ir konstituciją, Lietuvos Valstybės Taryba, reikšdama suverenę Lietuvos galią (suprema potestas), steigia laikinąją Lietuvos Valstybės Vyriausybę šitais Laikinosios Konstitucijos pamatais:

    I. Bendroji dalis

    1. Vyriausius laikinus Valstybės organus sudaro:

    a) Valstybės Taryba ir b) Valstybės Tarybos Prezidiumas (III, § 9) su Ministerių Kabinetu.

    2. Vyriausiosios Valdžios būklė yra Lietuvos Valstybės sostinė Vilnius.

    3. Įstatymų iniciatyvos teisė priklauso Valstybės Tarybai ir Ministerių Kabinetui.

    4. Visi Laikinosios Konstitucijos pamatiniai dėsniai priimami 2/3 balsų, jie gali būti papildomi arba pakeičiami, tik 1/2 Valstybės Tarybos narių to pareikalavus, ir papildymą arba pakeitimą 2/3 balsų priėmus.

    II. Valstybės Taryba

    5. Valstybės Taryba svarsto ir sprendžia laikinuosius įstatymus ir sutartis su kitomis valstybėmis.

    6. Valstybės Tarybos priimtieji laikinųjų istatymų ir sutarčių su kitomis valstybėmis sumanymai yra Valstybės Tarybos Prezidiumo skelbiami.

    7. Valstybės Tarybai priklauso interpeliacijos ir paklausimų teisė.

    8. Valstybės Tarybos sesijas skiria pati Valstybės Taryba, arba šaukia Valstybės Tarybos Prezidiumas savo iniciatyva arba pareikalavus 1/3 Valstybės Tarybos narių.

    III. Valstybės Tarybos Prezidiumo laikinoji kompetencija

    9. Ligi neįkūrus atskiro aukščiausio valstybės organo, jo kompetencija pavedama Valstybės Tarybos Prezidiumui, kurį sudaro tam reikalui prezidentas ir du vice-prezidentu.

    10. Tam Prezidiumui priklauso vykdomoji valdžia, kurią jis vykdo per Ministerių Kabinetą, atsakomą prieš Valstybės Tarybą.

    11. Tas Prezidiumas Valstybės Tarybos vardu: a) skelbia su savo parašu laikinuosius įstatymus ir sutartis su kitomis valstybėmis; b) kviečia ministerį pirmininką, paveda jam sudaryti Ministerių Kabinetą ir patvirtina jau sudarytą; c) atstovauja Valstybei; d) skiria aukštesniuosius kariuomenės ir civilius Valstybės valdininkus; e) laiko savo žinioj kariuomenę Lietuvos nepriklausomybei bei josios žemių neliečiamybei ginti ir skiria vyriausiąjį kariuomenės vadą.

    12. Visi to Prezidiumo skelbiamieji aktai turi būti ministerio pirmininko arba atitinkamo ministerio parašu žymimi.

    13. To Prezidiumo parašą sudaro visų trijų jo narių pasirašymas.

    14. To Prezidiumo žinioje yra Lietuvos Valstybės antspaudas.

    IV. Ministerių Kabinetas

    15. Ministerių Kabinetą sudaro ministeris pirmininkas.

    16. Ministerių Kabineto sudėtį tvirtina laikinai vykdąs aukščiausios vyriausybės funkcijas Valstybės Tarybos Prezidiumas (III. 9).

    17. Ministerių Kabinetas iš vieno (solidaringai) dirba ir iš vieno atsako.

    18. Valstybės Tarybai išreiškus nepasitikėjimą Ministerių Kabinetu, šis atsistatydina.

    19. Ministerių Kabinetui vadovauja ministeris pirmininkas arba jį pavaduojąs vienas kuris ministeris.

    20. Įėję į Ministerių Kabinetą Valstybės Tarybos nariai nenustoja buvę Valstybės Tarybos nariais.

    21. Ministerių Kabinetas ir atskiri ministeriai Valstybė Tarybai ir jos komisijoms pareikalavus, turi duoti žinių ir paaiškinimų.

    V. Pamatinės piliečių teisės

    22. Visi valstybės piliečiai, vis tiek kurios būtų lyties, tautybės, tikybos, luomo, yra lygūs prieš įstatymus. Luomų privilegijų nėra.

    23. Laiduojama (garantuojama) asmens, buto ir nuosavybės neliečiamybė, tikybos, spaudos, žodžio, susirinkimų ir draugijų laisvė, jeigu tik tikslas ir vykdomieji įrankiai nėra priešingi Valstybės įstatymams. Ginkluotų asmenų susirinkimai yra draudžiami.

    24. Srityse, kuriose Lietuvos Valstybės nėra išleistų įstatymų, laikinai palieka tie, kurie yra buvę prieš karą, kiek jie neprieštarauja Laikinosios Konstitucijos pamatiniams dėsniams.

    25. Karo metu, taip pat Valstybei gresiančiam sukilimui ar riaušėms neprileisti yra taikinami ypatingi įstatai, kuriais laikinai suvaržomos piliečių laisvės garantijos.

    VI. Steigiamasis Seimas

    26. Laikinoji Valdžia nustato ir skelbia įstatymą Steigiamajam Seimui rinkti.

    27. Steigiamasis Seimas yra renkamas visuotinojo, lygiojo, tiesiojo ir slaptojo balsavimo pamatais.

    28. Steigiamojo Seimo narių rinkimams pasibaigus, Seimas renkasi Vilniuje Laikinosios Vyriausybės paskirtą dieną.

    29. Steigiamasis Seimas pradeda savo darbą 2/3 atstovų susirinkus.

    • Valstybės Tarybos Prezidiumas:
    Antanas Smetona
    Justinas Staugaitis
    Stasys Šilingas

    Šaltiniai

    1. Lietuvos Aidas, 1918 m. lapkričio m. 13 d. Nr. 130(178)
    2. Lietuvos valstybės konstitucijos. Sudarė Kazimieras Valančius. Vilnius, Mokslas, 1989 m., p. 7

    Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

    Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
    • Rimantas Lazdynas – autorius – 100% (+5353-0=5353 wiki spaudos ženklai).
    • Vitas Povilaitis – redaktorius – 0% (+0-12=-12 wiki spaudos ženklai).