1941 m. liepos 4 d. ir 6 d. žudynės VII Kauno forte

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

1941 m. liepos 4 d. ir 6 d. žudynės VII Kauno forte - masinės civilių žydų tautybės gyventojų žudynės, įvykusios 1941 m. liepos 4 ir 6 dienomis VII Kauno forte.

Istorija

1941 m. Lietuvoje buvo įkurta pirmoji koncentracijos stovykla nacių okupuotose teritorijose. Būtent Lietuvoje įvyko pirmosios nuo karo tarp nacistinės Vokietijos ir SSRS pradžios planinės masinės civilių žudynės.

Įsakymas steigti žydų koncentracijos stovyklą iš Berlyno gautas 1941 m. birželio 29 d., o birželio 30 d. Lietuvos laikinoji vyriausybė (LLV), vadovaujama Juozo Ambrazevičiaus-Brazaičio, priėmė nutarimą žydų koncentracijos stovyklą steigti VII forte. Jos kalinių apsaugai bei žudynių vykdymui buvo paskirtas naujai suformuotas Tautinio darbo apsaugos batalionas. Forte buvo numatyta kalinti ne tik vyrus ir moteris, bet ir vaikus. Stovyklos kūrimu rūpinosi LLV Komunalinio ūkio viceministras Vladas Švipa ir Kauno komendantas pulk. Jurgis Bobelis. Įsakymą vykdyti VII forte esančių kalinių egzekucijas išdavė bei egzekucijas stebėjo Vokietijos saugumo policijos 3/A operatyvinio būrio vadas SS štandartenfiureris Karlas Jägeris.

Vienintelę nuorodą apie iniciatyvą steigti Kaune koncentracijos stovyklą galima rasti ataskaitoje, kurią vokiečių karo lauko komendantūrai pateikė ryšių pareigūnas A. Žemribas.

1966 m. jis tvirtino, jog 1941 m. birželio 29 d. karo lauko komendantas generolas von Pohlis pranešė, jog iš Berlyno buvo gautas įsakymas sutelkti Lietuvos žydus į atskirą stovyklą, vėliau miesto komendantas J. Bobelis ir burmistras Kazimieras Palčiauskas su generolu derėjęsi dėl stovyklos vietos [1].

Koncentracijos stovykla buvo labai reikalinga okupacinei vokiečių valdžiai – ji norėjo parodyti žydams, kad nori juos apsaugoti nuo staiga sužvėrėjusių lietuvių. Įsteigus stovyklą buvo lengviau kontroliuoti suimtuosius ir organizuoti jų žudynes. Dar tebevykstant 1941 m. birželio sukilimui žydų žudymas vykdavo viešai – juos žudydavo miesto gatvėse[2]. Birželio pabaigoje viešos žudynės mieste buvo nutrauktos, jos persikėlė į Kauno tvirtovės VII fortą.

De jure koncentracijos stovykla VII forte likviduota 1941 m. rugpjūčio 10 d.[3]

Žydų koncentravimas VII forte

Vaizdas:Į VII fortą varomi žydai.JPG
Į VII fortą varomi žydai (1941 m. birželis)

Įsteigus TDA batalioną miesto gatvėse ėmė patruliuoti karių būriai – nuo birželio 28 d. iš sukilėlių jie perėmė budėjimą ir patruliavimą gatvėse. Karių būriai pasiskirstydavo po visą miestą ir sistemingai suiminėdavo žydus jų pačių butuose, taip pat savavališkai gatvėse sulaikydavo žydų tautybės praeivius: vyrus, moteris ir jaunuolius. Suimtieji buvo varomi į laikinas sulaikymo vietas, vėliau kolonomis arba pavieniui varomi ir įkalinami centriniame kalėjime, buvusiame Mickevičiaus gatvėje, ir VII forte [4]. Būdavo atvejų, kai kareiviai sulaikytiesiems, nieko neįtariantiems žydams, pasiūlydavo patiems eiti (!) į VII fortą, o ten jau juos areštuodavo vietoje buvę kareiviai[5]. Nuo birželio 25 d. pavojus grėsė kiekvienam viešoje vietoje pasirodžiusiam žydui[6].

Be Kauno žydų į fortą patekdavo ir žydai iš apylinkių – forte buvo sulaikomi ir neišleidžiami į namus daugelis tų, kuriems dėl įvairių priežasčių nepavyko pabėgti į rytus.

Žydų ir kitų asmenų žudynės VII forte 1941 m. birželį

Žudynės VII forte prasidėjo gerokai prieš TDA bataliono suformavimą.

Prasidėjus karui II TDA bataliono kuopos narys P. Matiukas su kitais spaustuvės darbuotojais pradėjo gaudyti žydus, rusus ir lietuvius. Suimtieji buvo vežami į fortą ir sušaudomi. Prieš tai buvo duotas įsakymas iškart sušaudyti tuos, kurie bandys pabėgti. Žudoma buvo taip: iškasama duobė, prie kurios stovėdavo pasmerktieji. Į juos šaudę kareiviai stovėjo ant kalvų, supančių daubą. Vėliau nužudytieji būdavo apiplėšiami nukertant aukų pirštus su žiedais.

Organizuotus suimtųjų šaudymus VII forte 1941 m. birželio 30 d. pradėjo III-ioji TDA bataliono kuopa. Vienu metu forte būdavo iki 200 ginkluotų vyrų[7]. Būtent birželio 30 d. šaudymus ėmė organizuoti ir vykdyti į fortą atvykęs III kuopos vadas leitenantas Barzda. Tuo metu po atviru dangumi kairiajame artilerijos kieme buvo laikoma apie 300–400 žydų tautybės asmenų. Žydės (jų buvo apie 100–150) saugotos kareivinėse ir poternose. Masinės žudynės vyko įvairiose forto vietose: grioviuose, prie mūrinių sienų, forto kiemuose, prie iškastų duobių ar tiesiog ant šlaitų[8].

1941 m. liepos 1 d.

Vaizdas:Į fortą suvaryti žydai..JPG
Į fortą suvaryti žydai

1941 m. liepos pradžioje žmonių medžioklė buvo dar sistemingesnė. Manoma, kad tuo metu VII forte buvo laikoma maždaug 1500 žydų, kuriuos saugojo lietuvių sargybų daliniai, sudaryti iš pirmos, antros bei trečios TDA bataliono kuopų[9].

Liepos pirmą dieną į fortą atvykę I kuopos kareiviai buvo sustatyti į keturis „zvodus“ (būrius). Vėliau šiems kareiviams įsakyta eiti prie žydų ir išsirinkti 60 žmonių nekreipiant dėmesio į jų asmenybę, lytį ar amžių, nusivesti juos į žemesnę vietą ir sušaudyti. Iš viso kuopa sušaudė apie 600–700 žydų.

Kadangi aplink fortą buvo daug gyvenamųjų pastatų, susirinkdavo daug vietinių gyventojų, norėjusių pamatyti suimtųjų šaudymą. Aplinkiniams žudynės forte nebuvo paslaptis – jie matė į fortą varomus žydus bei, žinoma, girdėjo šūvius[10].

1941 m. liepos 2 d.

Lietuvių karo komendanto įsakymu liepos 2 dieną išleistas nurodymas paženklinti visus žydus ir jų gyvenamuosius namus bei suimti visus žydų, lenkų ir lietuvių komunistus[11]. Nuo žydų taip pat turėjo būti „išvalytas“ parduotuvių personalas, žydų turtas skubiai turėjo būti registruojamas ir konfiskuojamas, o ginklai ir nekilnojamasis turtas turėjo pereiti „tikrųjų“ lietuvių nuosavybėn.

Trečią žudynių dieną VII forte žudynės buvo tęsiamos. Žudynės prasidėjo antroje dienos pusėje, į pavakarę. Buvo šaudomos moterys – jas grupėmis iš forto patalpų vedė į tą pačią žemumą, kurioje jau gulėjo prieš dieną nušautų vyrų lavonai. Prieš tai žydės buvo laikomos kareivinėse. Šaudymo metu kareiviai keisdavosi – vieni šaudydavo moteris, kiti eidavo į patalpas jų atvaryti[12].

1941 m. liepos 3 d.

Vaizdas:Žydai VII forto kieme.jpg
Žydai VII forto kieme (1941 m. liepos 27 d.)

Liepos trečią žydų žudynes VII forte vykdė III TDA bataliono kuopą pakeitusi I kuopa. Žudynės vyko ta pačia tvarka kaip ir prieš kelias dienas. Buvo šaudoma keletą valandų anksti ryte. Šaudymui vadovavo Plungė ir Petrauskas. Tądien šaudyta iš šautuvų ir kulkosvaidžių. Dalis I kuopos kareivių vėliau buvo VII forte ir matė, kaip sušaudytuosius forto aikštelėje užkasė atvaryti tarybiniai karo belaisviai.

Moterų tuo metu nešaudė.

1941 m. liepos 4 d.

1941 m. liepos 4 d. rytą TDA bataliono vadas pareiškė, jog „dabar mes naikinsime žydus“. Forte tuo metu buvo iškasta 10 m. ilgio, 2 m pločio ir 1.5 m gylio duobė. Prie duobės buvo pašaukiamas ir nušaunamas vienas žydas, iš viso sušaudyta apie 100 žmonių.

Protarpiais atskiras žydų grupes kažkur išvesdavo. „Lengvam darbui“ privalėjo užsiregistruoti akinius nešiojantys asmenys – esą reikėjo daktarų, advokatų ir inžinierių. Šie žmonės atgal negrįždavo – anapus pylimų juos sušaudydavo. 30-40 moterų iš pradžių buvo išžagintos, vėliau sušaudytos[13].

Remiantis Jėgerio ataskaita galima teigti, kad liepos 4 d. forte buvo sušaudyta 416 žydų ir 47 žydės[14].

1941 m. liepos 6 d.

Vaizdas:Forte nužudyti žmonės.jpg
Forte nužudytų žmonių kūnai

Sekmadienio naktį maždaug 2500 vyrų, nesušaudytų artilerijos kieme, žuvo nuo kulkosvaidžių, šautuvų ugnies bei rankinių granatų, mėtomų nuo pylimų žemyn. Šaudymas vykdavo duodant komandą „Ugnis!“ arba „Šauk!“ Vėliau kareiviai šaudydavo tol, kol nelikdavo gyvų. Po šaudymo keli kareiviai forte braidė tarp lavonų ieškodami vertingesnių daiktų.

Liepos šeštos dienos žudynės sukėlė Vermachto ir saugumo policijos susirūpinimą, kadangi teigta, jog tos dienos šaudymai vykdyti nedavus įsakymo, jie buvo chaotiški[15].

Įvykiai po liepos 6 d. egzekucijų

Po kruviniausių 1941 m. liepos 6 d. žudynių forte buvo vykdomos daug mažesnio masto žydų žudynių akcijos. Pavyzdžiui, liepos 9 d. forte sušaudytas 21 žydas ir 3 žydės. Mažų grupelių naikinimas tęsėsi iki liepos 19 d. – tądien į fortą sunkvežimiu atgabenti žydai buvo nuvaryti prie 10 m ilgio duobės ir sušaudyti. Lavonus užkasė iš to paties kalėjimo atvaryti žydai.

Tą dieną buvo nužudyta 17 žydų, 2 žydės, 4 lietuviai komunistai ir 2 lietuvės komunistės[16].

Pabėgimai iš VII forto

Vaizdas:Šaulių slėptuvė.jpg
Šaulių slėptuvė (1941 m. liepa)

Pasitaikydavo atvejų, kad į fortą atvežtiems suimtiesiems pavykdavo pabėgti. Tai liudija daug eilinio J. Knyrimo pasakojimų, užfiksuotų tardymo metu (pasakojimų tikrumas gali būti ginčytinas dėl kaltinamojo siekio išgalvotomis istorijomis sušvelninti nuosprendį). J. Knyrimo dėka iš forto pabėgo ne viena žydų ar žydžių moterų grupė, taip pat į laisvę paleista keletas vaikų.

Partiniai vyrai ir moterys forte laikydavosi grupėmis, atskirai nuo kitų. Jie organizuodavo pasitarimus dėl tam tikrų asmenų išvadavimo. Kiti suimtieji iš forto sugebėjo pabėgti pasitelkdami apgaulę arba pažintis. Pavyzdžiui, Kaune gyvenusios vokietės E. Holcmanienės pastangas padedant žydams išvaduoti iš VII forto savo vyrą sužlugdė vokiečių saugumo policija, o Saros Ginaitės sesers vyrui pavyko išsigelbėti dėl komendanto Jurgio Bobelio geranoriškumo – pasirodo, jis gerai pažinojo S. Ginaitės motinos brolį Salomoną Viravičių, todėl komendantas pažadėjo padėti S. Ginaitės sesei Alisai išlaisvinti vyrą. Kai kuriems pasmerktiesiems iš forto pavyko pabėgti dėl karo komendanto noro išlaisvinti kelias dešimtis 19181919 m. kovų už Lietuvos nepriklausomybę dalyvių.

Pasmerktųjų gelbėjimas iš forto vyko ir tuomet, kai forte nebevyko masinės žydų žudynės. Pasak J. Knyrimo, prabėgus trims savaitėms po žydų žudynių forte buvo dislokuoti 2-ojo savisaugos bataliono kareiviai, kurie pradėjo eiti sargybą. Prie kareivinių durų J. Knyrimui stovint sargyboje buvo išvestos ir paleistos kelios moterys. Kitą kartą J. Knyrimui gavus leidimą stovėti sargyboje buvo suorganizuoti dar du žydų vyrų išvedimai iš forto.

Reikėtų paminėti, jog tuo metu Kauno karo komendantas Jurgis Bobelis buvo visagalis sprendžiant žydų likimą – kai kuriems iš jų jis padėjo pabėgti, bet, kaip teigė S. Ginaitė, daugelis tų, kuriems padėti pabėgti iš forto komendantas galėjo, buvo nužudyti[17].

Išvados

  • Suformavus TDA batalioną buvo sudarytos sąlygos sistemingam masiniam Lietuvos žydų naikinimui Kaune.
  • Nuo stovyklos įsteigimo 1941 m. birželio 30 d. iki uždarymo 1941 m. rugpjūčio 10 d. VII forto teritorijoje buvo nužudyta nuo 3 000 iki 5 000 žmonių, didžioji jų dalis buvo žydų tautybės kauniečiai. Didžiausias aukų skaičius buvo liepos 4-tą (463 žmonės) ir 6-tą (2514 žmonių) dienomis.
  • Pagrindiniais kruvinų žudynių VII forte vykdytojais buvo karininkai Bronius Norkus, Jonas Plungė, Juozas Barzda, Bronius Kirkilas bei jiems pavaldūs TDA bataliono kariai ir puskarininkai. Antisemitinių nuotaikų skatinimą, smurto prieš žydus propagavimą bei lietuvių įtraukimą į žydų žudynes suplanavo ir organizavo SS brigadefiureris Francas Valteris Štahleckeris. Vietinių Lietuvos gyventojų įtraukimas į žudynes buvo svarus žydų žudynių plano akcentas.
  • Išsigelbėti iš VII forto suimtiesiems dažniausiai pavykdavo dėl sargybinių budrumo stokos, turimų pažinčių arba pasitelkus apgaulę.

Šaltiniai

  1. Christophas Dieckmannas ir Saulius Sužiedėlis, Lietuvos žydų persekiojimas ir masinės žudynės 1941 metų vasarą ir rudenį, p. 51'
  2. Vytautas Petrikėnas, Martynas Kosas, VII fortas: lietuviška tragedija. Pirmosios Lietuvoje koncentracijos stovyklos istorija, Kaunas, Arx reklama, 2011, p. 38.
  3. Vytautas Petrikėnas, Martynas Kosas, VII fortas: lietuviška tragedija. Pirmosios Lietuvoje koncentracijos stovyklos istorija, Kaunas, Arx reklama, 2011, p. 50.
  4. Vytautas Petrikėnas, Martynas Kosas, VII fortas: lietuviška tragedija. Pirmosios Lietuvoje koncentracijos stovyklos istorija, Kaunas, Arx reklama, 2011, p. 37.
  5. LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47386 T6, l.159
  6. Vytautas Petrikėnas, Martynas Kosas, VII fortas: lietuviška tragedija. Pirmosios Lietuvoje koncentracijos stovyklos istorija, Kaunas, Arx reklama, 2011, p. 40.
  7. Vytautas Petrikėnas, Martynas Kosas, VII fortas: lietuviška tragedija. Pirmosios Lietuvoje koncentracijos stovyklos istorija, Kaunas, Arx reklama, 2011, p. 45.
  8. Vytautas Petrikėnas, Martynas Kosas, VII fortas: lietuviška tragedija. Pirmosios Lietuvoje koncentracijos stovyklos istorija, Kaunas, Arx reklama, 2011, p. 43-45.
  9. Vytautas Petrikėnas, Martynas Kosas, VII fortas: lietuviška tragedija. Pirmosios Lietuvoje koncentracijos stovyklos istorija, Kaunas, Arx reklama, 2011, p. 40-41.
  10. Vytautas Petrikėnas, Martynas Kosas, VII fortas: lietuviška tragedija. Pirmosios Lietuvoje koncentracijos stovyklos istorija, Kaunas, Arx reklama, 2011, p. 56-59
  11. Vytautas Petrikėnas, Martynas Kosas, VII fortas: lietuviška tragedija. Pirmosios Lietuvoje koncentracijos stovyklos istorija, Kaunas, Arx reklama, 2011, p. 41.
  12. Vytautas Petrikėnas, Martynas Kosas, VII fortas: lietuviška tragedija. Pirmosios Lietuvoje koncentracijos stovyklos istorija, Kaunas, Arx reklama, 2011, p. 38.
  13. Vytautas Petrikėnas, Martynas Kosas, VII fortas: lietuviška tragedija. Pirmosios Lietuvoje koncentracijos stovyklos istorija, Kaunas, Arx reklama, 2011, p. 62.
  14. Masinės žudynės Lietuvoje, d.1, p. 131
  15. Vytautas Petrikėnas, Martynas Kosas, VII fortas: lietuviška tragedija. Pirmosios Lietuvoje koncentracijos stovyklos istorija, Kaunas, Arx reklama, 2011, p. 63.
  16. LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47588/3, T.1, 1.4.
  17. Vytautas Petrikėnas, Martynas Kosas, VII fortas: lietuviška tragedija. Pirmosios Lietuvoje koncentracijos stovyklos istorija, Kaunas, Arx reklama, 2011, p. 65-72.


Literatūra

  • Dieckmann Cr., Sužiedėlis S. Lietuvos žydų persekiojimas ir masinės žudynės 1941 metų vasarą ir rudenį. Vilnius, Margi raštai, 2006. ISBN 9986-09-280-9
  • Kosas M., Petrikėnas V. VII fortas: lietuviška tragedija. Pirmosios Lietuvoje koncentracijos stovyklos istorija. Kaunas, Arx reklama, 2011. ISBN 978-609-95321-5-8

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+16718-0=16718 wiki spaudos ženklai).