1978 m. Lietuvos šachmatų čempionatas

1978 m. Lietuvos šachmatų čempionatas – tai 45-asis Lietuvos vyrų ir 31-asis Lietuvos moterų šachmatų čempionatai.

Lietuvos vyrų šachmatų čempionatas

45-asis Lietuvos vyrų šachmatų čempionatas vyko 1978 m. balandžio 4–27 dienomis Vilniuje.

Čempionate žaidė 18 dalyvių, tarp kurių buvo 6 kviestiniai meistrai iš kitų sovietinių respublikų miestų: Charkovo, Karaliaučiaus, Kijevo, Kišiniovo ir Moldavijos. Iš 12 dalyvavusių Lietuvos šachmatininkų septyni buvo vilniečiai, du kauniečiai, du klaipėdiečiai ir po vieną žaidėją iš Šiaulių ir Plungės. Dalyvavo visi praėjusių metų čempionato prizininkai. Į kovą įsijungė visi pajėgiausi Lietuvos šachmatininkai, išskyrus Kauno politechnikos instituto studentą P. Ragelį, kuris dėl mokslo atsisakė dalyvauti. Su 14 dalyvaujančių meistrų žaidė pajėgiausi kandidatai į meistrus: V. Majorovas, A. Mikėnas, V. Normantas ir E. Šlekys; tad turnyre galima įvykdyti meistro normą.

Vyrų čempionato eiga

Pirmasis ratas

Burtai dalyvius išrikiavo taip: 1. A. Mačiulskis (Charkovas); 2. E. Šlekys, 3. D. Lapienis, 4. A. Mikėnas (visi trys vilniečiai) 5. R. Barstatis (Klaipėda); 6 V. Mikėnas, 7. G. Rastenis, 8. V. Normantas (visi trys vilniečiai); L. Gofšteinas (Kijevas); 10 A. Malevinskis (Karaliaučius); 11. V. Gavrikovas (Kriulenis); 12. G. Piešina (Vilnius); 13. K. Kaunas 14. A. Butnorius (abu kauniečiai); 15. V. Majorovas (Plungė); 16. B. Rumiancevas (Klaipėda); 17. N. Popovas (Kišiniovas) ir 18. A. Uogelė (Šiauliai).

Pirmajame rate po penkių žaidimo valandų buvo užfiksuoti tik du rezultatai: A. Mačiulskis įveikė A. Uogelę, o D. Lapienio – B. Rumiancevo partija baigėsi lygiosiomis. Kitos partijos buvo atidėtos.

2-3 ratai

Aštriai vyko antrojo rato partijos. G. Piešinos ir V. Normanto dvikovoje jau partijos pradžioje baltieji paaukojo pėstininką, išvystė stiprų puolimą ir iškovojo pergalę. K. Kaunas, žaisdamas su G. Rasteniu, indiškoje gynyboje išvystė neatremiamą puolimą ir laimėjo. A. Butnorius pusiau slaviškoje gynyboje gavo geresnę poziciją, išvystė puolimą, o V. Mikėnas gynėsi ne per geriausiai. Kuomet vilnietis beveik išlygino poziciją, 38 ėjime nukrito jo laikrodžio vėliavėlė. R. Barstatis, žaisdamas juodaisiais su V. Majorovu, aukodamas figūrą apsiskaičiavo, ir jo varžovas, atrėmęs spaudimą, laimėjo partiją. Be to, A. Malevinskis įveikė A. Uogelę. Senojoje indiškoje gynyboje D. Lapienis, žaisdamas juodaisiais su N. Popovu, po aštrios kovos su prityrusiu meistru pasirašė taikos sutartį. A. Mikėnas naujojoje indiškoje gynyboje prieš B. Rumiamcevą gavo perspektyvesnę poziciją, tačiau nesurado teisingo strateginio plano ir kova pasibaigė taikiai.

Trečiame rate vykusioje G. Rastenio – A. Butnoriaus dvikovoje partijos pradžioje kūrybingai žaidė G. Rastenis, tačiau dėl laiko stokos baltieji pasirinko klaidingą tęsinį ir atidėtoje partijoje, nors jie turėjo kokybę, jų pozicija buvo blogesnė.

D. Lapienio – Mačiulskio partijoje varžovai pasirinko Volgos gambitą. Baltieji išmėgino naują tęsinį, gavo geresnę padėtį, tačiau vėliau sužaidė ne per geriausiai ir partija buvo atidėta apylygioje pozicijoje. V. Normantas Karo-Kano gynyboje išvystė puolimą prieš K. Kauną, laimėjo pėstininką, tačiau žaidė per daug agresyviai. Varžovas, įgijęs kontrpuolimą, laimėjo partiją.

Vyriausias amžiumi V. Mikėnas, žaisdamas su jauniausiu dalyviu V. Majorovu, kuriam per praėjusį čempionatą buvo pralaimėjęs, po pozicinės kovos įveikė plungietį. A. Mikėnas angliškosios partijos pradžioje žaidė rizikingai prieš N. Popovą. Moldavijos čempionui pavyko išvystyti puolimą ir laimėti. E. Šlekys, kovodamas baltaisiais su A. Uogele, išvystė stiprų puolimą ir nugalėjo. Lygiosiomis baigėsi G. Piešinos – L. Gofšteino, A. Malevinskio – V. Gavrikovo ir B. Rumiancevo – R. Barstačio partijos.

Po trijų ratų K. Kaunas turėjo 2 taškus ir atidėtą partiją. Pustaškiu atsiliko G. Piešina, N. Popovas (po 1 atidėtą) ir B. Rumiancevas.

6-7 ratai

Šeštajame rate centrinė buvo daugkartinio Lietuvos čempiono A. Butnoriaus ir meistro iš Karaliaučiaus A. Malevinskio partija. Kaunietis pražioje gavo aiškią persvarą, galėjo kelis kartus forsuotai laimėti, tačiau dėl laiko stokos sužaidė neužtikrintai ir atidėtoje partijoje turėjo nekokią padėtį. A. Mačiulskis, žaisdamas baltaisiais su V. Mikėnu, gavo erdvės pranašumą, tačiau nesurado teisingo strateginio plano ir juodiesiems pergrupavus savo figūras, pavyko atmušti varžovo puolimą ir pasiekti lygiąsias. A. Popovas partijoje su G. Rasteniu neteko figūros, ir Gediminas iškovojo pirmąją pergalę. D. Lapienio – A. Mikėno partija po idomios manevrinės kovos baigėsi lygiomis. V. Gavrikovas, juodaisiais kovojęs su K. Kaunu, vykusiai išnaudojo varžovo neryžtingą žaidimą, laimėjo pėstininką, vėliau antrą. Partija atidėta žirgų baigmėje. A. Uogelė atidėjo partiją su G. Piešina blogesnėje padėtyje. Be to, V. Majorovas įveikė L. Gofšteiną, B. Rumiancevo – V. Normanto ir E. Šlekio – R. Barstačio partijos buvo atidėtos.

Septintajame rate partijoje G. Piešina – K. Kaunas baltieji paaukojo figūrą, tačiau juodieji gynėsi išradingai ir perėmė inciatyvą į savo rankas. Jie, vienu momentu, galėjo gauti lemiamą puolimą, tačiau šia galimybe nepasinaudojo ir dvikova baigėsi lygiosiomis. E. Šlekys, žaidęs juodaisiai su V. Mikėnu gavo šiek tiek blogesnę padėtį, bet ryžosi imtis aktyvių veiksmų. Tai susilpnino jo poziciją. Baltieji laimėjo pėstininką, o juodųjų kokybės auka tik pagreitino atomazgą – nugalėjo V. Mikėnas. V. Gavrikovo – A. Butnoriaus partijoje vyko pozicinė kova. Svečio iš Moldavijos pastangos neatnešė jam vaisių – kaunietis gynėsi išradingai ir pasiekė lygiąsias. Gerai žaidė juodaisias jaunasis plungietis V. Majorovas, iškovojęs pustaškį iš meistro A. Malevinskio. Atidėtoje partijoje N. Popovas turėjo aiškią persvarą prieš V. Normantą. R. Barstačio – D. Lapienio dvikova atidėta sudėtingoje baigmėje. O šiaulietis A. Uogelė, prieš gimtadienį, atidėjo savo partiją su A. Mikėnu geresnėje padėtyje. Be to, šiame rate L. Gofšteinas įveikė B. Rumiancevą, G. Rastenio – A. Mačiulskio susitikimas baigėsi taikiai.

Po septynių ratų pirmavo V. Gavrikovas – 4,5 taško ir viena atidėta partija, A. Mačiulskis – 4,5 taško iš 7, G. Piešina ir V. Majorovas – po 4 iš 6, L. Gofšteinas – 4 iš 7, E. Šlekys – 3,5 iš 5 ir V. Mikėnas – 3,5 iš 6.

9-10 ratai

Devintame rate susitiko Vladas Mikėnas su savo sūnumi Aliumi Mikėnu. Tėvui teko gerokai pasistengti, norint išvengti pralaimėjimo. Vis tik 47 ėjime buvo pasirašyta taikos sutartis. Įdomi strateginė kova vyko tarp kauniečių K. Kauno ir A. Butnoriaus. Aštriame variante Kęstutis atakavo valdovės, o Algimantas – karaliaus sparne ir įgijo persvarą, bet sužaidė netiksliai, ir K. Kaunas iškovojo pergalę. G. Piešina aštriame debiute, žaisdamas baltaisiais su V. Majorovu, išmėgino naują tęsinį, tačiau jaunasis Vitalijus gynėsi išradingai ir išlaikė pusiausvyrą. Gintautui neliko nieko geresnio, kaip kartojant ėjimus fiksuoti lygiąsias. Be to, A. Mačiulskis įveikė L. Gofšteiną, N. Popovas – A. Malevinskį, V. Gavrikovas – B. Rumiancevą, R. Barstatis – A. Uogelę. G. Rastenio – D. Lapienio partijos ir V. Normanto – E. Šlekio partijos buvo atidėtos.

Dešimtajame rate, tik baigiantis penktai žaidimo valandai, V. Normantas paspaudė ranką D. Lapieniui, pasveikindamas varžovą su pergale. Donatas turėjo blogesnę padėtį, tačiau Valentinas praleido progą lemiamai persvarai įgyti. Partijos baigmėje laimė šypsojosi Donatui. A. Uogelės ir A. Butnoriaus kombinacinėje dvikovoje, Anicetas neišnaudojo visų galimybių puolimui sustiprinti ir Algimantui pavyko pergrupuoti figūras ir laimėti partiją. Sudėtinga kova vyko R. Barstačio – V. Mikėno partijoje. Vienu momentu persvara buvo tarptautinio meistro pusėje, tačiau baltiesiems pavyko kokybės auka likviduoti tiesioginį pavojų. Esant abipusiam ceitnotui, V. Mikėnas 36-ame ėjime pasiūlė lygiąsias, kurios ir buvo užfiksuotos. Kitos partijos buvo atidėtos

Po dešimties ratų pirmavo V. Gavrikovas – 7 taškai iš 9, G. Piešinos ir A. Mačiulskio sąskaitose – po 6,5 taško iš 9, V. Majorovo – 6 iš 9. Po 5,5 taško turi K. Kaunas (iš 9), V. Mikėnas ir A. Butnorius (iš 10).

Likus keturiems ratams

Dvyliktame rate V. Mikėnas, žaisdamas baltaisiais su savo auklėtiniu G. Rasteniu, nepastebėjo taktinio smūgio ir turėjo pasveikinti varžovą su pergale. D. Lapienis į veikė A. Malevinskį, N. Popovas – K. Kauną. Lygiosiomis baigėsi E. Šlekio – V. Gavrikovo ir A. Uogelės – V. Majorovo dvikovos. Kitos partijos buvo atidėtos.

Tryliktame rate įdomiai vyko kauniečio K. Kauno – A. Mačiulskio partija. Charkovo meistras baigmėje įgijo pranašumą ir tiksliai jį realizavo. A. Malevinskio – A. Mikėno, V. Majorovo – B. Rumiancevo, V. Gavrikovo – D. Lapienio partijose jau debiutuose baltieji gavo geresnes pozicijas ir išnaudojo pranašumą. Be to, G. Piešina įveikė E. Šlekį, o G. Rastenis su A. Uogele sužaidė taikiai.

Po 13 ratų tebepirmavo meistras iš Moldavijos V. Gavrikovas – 10 taškų. G. Piešinos sąskaitoje – 9 taškai iš 12, V. Majorovo – 8,5, A. Mačiulskio – 8 iš 12.

Prieš paskutinį ratą

Šešioliktame rate centrinė partija buvo turnyro lyderio V. Gavrikovo ir vyriausio titulais bei amžiumi dalyvio V. Mikėno partija. Svečias iš Moldavijos partijos pradžioje mėgino suaktyvinti žaidimą. Tuo pačiu jis susilpnino savo poziciją ir tarptautiniam meistrui pavyko sukurti stiprų puolimą. Jaunam šachmatininkui nepavyko surasti teisingą gynybos planą ir po efektyvios V. Mikėno kombinacijos 37 ėjime V. Gavrikovas pasidavė. Jis šiose varžybose patyrė pirmąjį pralaimėjimą. V. Majorovas, žaisdamas su E. Šlekiu sudėtingoje strateginėje kovoje mėgino žaisti pernelyg drąsiai. Jam, norint tapti meistru, buvo reikalinga tik pergalė. Tačiau E. Šlekys, išnaudojęs geresnį figūrų išvystymą, gavo neatremiamą puolimą. V. Majorovui teko sudėti ginklus. Alius Mikėnas, žaisdamas baltaisiais su K. Kaunu, partijos pradžioje nevykusiai išvystė figūras, todėl juodieji sukūrė valdovės sparne ir centre puolimą. Aliui teko pasveikinti varžovą su pergale.

A. Mačiulskio – B. Rumiancevo partijoje vyko sudėtinga kova. Meistras iš Klaipėdos likvidavo pavojų ir tęsiant atidėtą partiją buvo pasirašyta taikos sutartis. G. Piešina, žaisdamas juodaisiais su R. Barstačiu, partijos viduryje sužaidė šiek tiek rizikingai ir klaipėdietis galėjo gauti persvarą. Tačiau jis tos galimybės nepastebėjo ir partija pasibaigė lygiosiomis. Be to, N. Popovas įveikė A. Uogelę, o lygiosiomis baigėsi D. Lapienio – A. Butnoriaus, G. Rastenio – A. Malevinskio dvikovos.

Žaidžiant atidėtas partijas, V. Gavrikovas patyrė antrą pralaimėjimą iš eilės. Jo partija su R. Barstačiu buvo atidėta beviltiškoje padėtyje, tad po keturių ėjimų svečiui iš Moldavijos beliko klaipėdietį pasveikinti su pergale. K. Kauno – D. Lapienio partija buvo atidėta apylygėje padėtyje, tačiau Kauno meistras žaidė per daug rizikingai ir pralaimėjo. G. Rastenis pralaimėjo L. Gofšteinui. Be to, Kijevo meistras sužaidė lygiosiomis su V. Normantu.

Likus vienam ratui, vienvaldžiu lyderiu buvo Gintautas Piešina, surinkęs 11 taškų. Puse taško atsiliko V. Gavrikovas. V. Mikėnas ir D. Lapienis turėjo po 10 taškų, A. Mačiulskis – 9,5, A. Butnorius, V. Majorovas ir N. Popovas, po 9 taškus.

Paskutinis ratas

Paskutiniame rate G. Piešina savo partiją su V. Mikėnu baigė lygiosiomis ir surinko 11,5 taško. Tiek pat taškų surinko ir Viktoras Gavrikovas iš Moldavijos, bet jis čempionate žaidė be konkurencijos. Todėl Gintautas Piešina, kaip geriausiai iš Lietuvos šachmatininkų pasirodęs dalyvis, buvo apdovanotas Lietuvos čempionato aukso medaliu. Vilnietis Donatas Lapienis, paskutiniame rate įveikęs plungietį V. Majorovą – sidabro medaliu (11 tšk.). Vladui Mikėnui atiteko bronzos medalis (10,5 taško).

Lentelė

1978 m. Lietuvos šachmatų čempionatas.

Vieta	Dalyviai	St. Nr.	Miestai	01	02	03	04	05	06	07	08	09	10	11	12	13	14	15	16	17	18	Taš- kai	Ber- geris
1-2	G. Piešina	12	Vilnius		½	0	½	½	1	1	½	1	½	1	½	½	½	1	1	½	1	11,5	90,75
1-2	V. Gavrikovas	11	Moldova	½		1	0	½	½	1	½	½	0	½	1	1	1	½	1	1	1	11,5	90,25
3	D. Lapienis	3	Vilnius	1	0		½	½	½	½	1	1	½	0	½	½	1	½	1	1	1	11
4	V. Mikėnas	6	Vilnius	½	1	½		½	0	1	1	½	½	1	1	½	½	½	½	0	1	10,5
5	A. Mačiulskis	1	Charkovas	½	½	½	½		0	½	½	0	1	½	1	½	1	½	1	½	1	10
6-7	A. Butnorius	14	Kaunas	0	½	½	1	1		½	½	0	1	1	½	0	0	½	½	1	1	9,5	76,25
6-7	N. Popovas	17	Kišiniovas	0	0	½	0	½	½		1	1	1	0	½	½	1	1	1	0	1	9,5	73
8-10	V. Majorovas	15	Plungė	½	½	0	0	½	½	0		½	1	0	1	1	½	1	1	½	½	9	71
8-10	A. Malevinskis	10	Karaliaučius	0	½	0	½	1	1	0	½		½	1	0	½	½	1	½	½	1	9	70
8-10	R. Barstatis	5	Klaipėda	½	1	½	½	0	0	0	0	½		½	½	½	½	1	1	1	1	9	68,50
11-12	E. Šlekys	2	Vilnius	0	½	1	0	½	0	1	1	0	½		½	0	1	0	½	1	1	8,5	67,50
11-12	L. Gofšteinas	9	Kijevas	½	0	½	0	0	½	½	0	1	½	½		1	1	0	½	1	1	8,5	65
13-14	B. Rumiancevas	16	Klaipėda	½	0	½	½	½	1	½	0	½	½	1	0		½	½	½	½	½	8	67
13-14	K. Kaunas	13	Kaunas	½	0	0	½	0	1	0	½	½	½	0	0	½		1	1	1	1	8	57,50
15-16	A. Mikėnas	4	Vilnius	0	½	½	½	½	½	0	0	0	0	1	1	½	0		0	1	0	6	52,25
15-16	V. Normantas	8	Vilnius	0	0	0	½	0	½	0	0	½	0	½	½	½	0	1		1	1	6	40,50
17	G. Rastenis	7	Vilnius	½	0	0	1	½	0	1	½	½	0	0	0	½	0	0	0		½	5
18	A. Uogelė	18	Šiauliai	0	0	0	0	0	0	0	½	0	0	0	0	½	0	1	0	½		2,5

Lietuvos moterų šachmatų čempionatas

31-asis Lietuvos moterų šachmatų čempionatas vyko Vilniuje, 1978 m. vasario 13 – kovo 1 d.

Jame žaidė 14 šachmatininkių: aštuonios vilnietės, dvi kaunietės ir dvi panevėžietės bei dvi kviestinės žaidėjos iš Estijos, kurios žaidė ne konkurso tvarka.

Tarp žaidėjų buvo visos 1977 m. Lietuvos moterų čempionato prizininkės.

Burtai čempionato dalyves turnyro lentelėje starte išrikiavo taip: 1. K.m L. Piarnpu 2. K.m R. Kartanaitė 3. J. Blinkevičiūtė 4.J. Budraitytė 5. K.m M. Kartanaitė 6. G. Gineikaitė 7. K.m V. Kaušilaitė 8. K.m S. Lakiūnaitė 9. R. Ručinskaitė 10. S. Survilaitė 11. I. Raugaitė 12. K.m A. Karosienė 13. M. Arlauskaitė 14. K.m L. Ševčenko.

Moterų čempionato eiga

Pirmi trys ratai

Jau čempionato pradžia parodė, kad šachmatininkės nusiteikusios kovingai – žaidė be lygiųjų. Pirmajame rate G. Gineikaitė įveikė R. Ručinskaitę tiesioginiu [Karalius (šachmatai)[karaliaus]] sparno puolimu, V. Kaušilaitė užmatavo S. Lakiūnaitės karalių, M. Kartanaitė po permainingos kovos nugalėjo S. Survilaitę. A. Karosienė pereikvojo laiką su J. Blinkevičiūte.

Antrajame rate vėl pritrūko laiko A. Karosienei prieš J. Budraitytę. R. Kartanaitė ir S. Lakiūnaitė neišnaudojo savo neblogų galimybių partijose su viešniom iš Talino ir pasidavė atitinkamai L. Piarnpu ir L. Ševčenko. Be to, M. Arlauskaitė įveikė J. Blinkevičiūtę, o M. Kartanaitė – I. Raugaitę.

Trečiajame rate pirmoji taikos sutartis buvo pasirašyta G. Gineikaitės – I. Raugaitės susitikime. Užtat kitos dvikovos vyko be kompromisų. J. Budraitytė, turėdama didelę pozicinę persvarą, apsiriko ir, netekusi figūros, pasidavė M. Arlauskaitei. Taktiniu smūgiu L. Piarnpu įveikė baltaisiais žaidusią J. Blinkevičiūtę, o S. Lakiūnaitė nugalėjo R. Ručinskaitę.

Žaidžiant atidėtas ir praleistas partijas, S. Survilaitė nugalėjo G. Gineikaitę, A. Karosienė – M. Kartanaitę, L. Piarnpu – l. Ševčenko, o J. Budraitytė su I. Raugaite baigė lygiosiomis.

Po trijų ratų L. Piarnpu turėjo 3 taškus. Vienu tašku atsiliko V. Kaušilaitė , M. Arlauskaitė ir M. Kartanaitė, tačiau dvi pirmosios žaidėjos turėjo po nebaigtą susitikimą.

4-6 ratai

Ketvirtasis ratas irgi buvo kovingas: A. Karosienė, paaukojusi dvi figūras, išvystė stiprų karaliaus sparno puolimą ir nugalėjo. M. Arlauskaitės – M. Kartanaitės partijoje baltieji debiute žaidė netiksliai ir pralaimėjo du pėstininkus. Tačiau vėliau jų reikalai buvo pasitaisę, kai juodiesiems teko atiduoti valdovę už žirgą ir bokštą. Tačiau baltieji neišnaudojo savo galimybių ir nebepajėgė sulaikyti juodųjų pėstininkų veržimosi. Be to, L. Ševčenko nugalėjo R. Ručinskitę, o Piarnpu – J. Budraitytę.

Penktajame rate net penkiose partijose pergalę šventė juodieji: L. Ševčenko įveikė J. Blinkevičiūtę, S. Survilaitė – R. Ručinskaitę, M. Arlauskaitė – G. Gineikaitę, A. Karosienė abipusiame ceitnote – V. Kaušilaitę. Pirmaujančios estės L. Piarnpu veržimasi šiek tiek pristabdė M. Kartanaitė, iš varžovės gavusi pustaškį.

Šeštajame rate pergales iškovojo juodosioms figūroms vadovavusios: V. Kaušilaitė – prieš M. Arlauskaitę ir J. Budraitytė – prieš J. Blinkevičiūtę. Be to, L. Ševčenko privertė pasiduoti S. Survilaitę, I. Raugaitė – R. Ručinskaitę ir L. Piarnpu – G. Gineikaitę.

Po šešių ratų tebepirmavo L. Piarnpu, surinkusi 5,5 taško. Keturis taškus ir nebaigtą partiją turėjo kita Estijos atstovė L. Ševčenko. Vilnietės M. Kartanaitės sąskaitoje 3,5 taško ir 1 atidėta partija. Esant daug atidėtų partijų iš kol kas baigtų 33 susitikimų, tik trys baigėsi lygiosiomis.

Po 7 ratų

Prieš septintą ratą žaidžiant atidėtas partijas R. Kartanaitė įveikė J. Blinkevičiūtę, A. Karosienė – S. Lakiūnaitę, o pastaroji privertė pasiduoti S. Survilaitę. Labai atkakliai vykęs V. Kaušilaitės – S. Survilaitės susitikimas po dviejų atidėjimų baigėsi lygiosiomis.

Septintajame rate dėmesio centre buvo daugkartinės Lietuvos čempionės V. Kaušilaitės ir turnyro lyderės L. Piarnpu dvikova. Siciliškosios gynybos Boleslavskio variante baltieji sužaidė netiksliai, ir juodieji, paaukoję pėstininką, gavo aktyvią padėtį. Baltieji grąžino pėstininką, tačiau juodieji, paaukoję kitą pėstininką, sunkiosiomis figūromis įsiveržė į pirmąją gulstinę. Vienu momentu juodieji galėjo įgyti lemiamą persvarą, bet sudelsė, ir atidėtoje bokštų baigmėje persvarą įgijo baltosioms figūroms vadovaujanti vilnietė. Dar trys susitikimai buvo atidėti, o trys dvikovos buvo rezultatyvios: A. Karosienė, nugalėjusi R. Ručinskaitę, iškovojo penktą pergalę iš eilės, be to, S. Survilaitė įveikė I. Raugaitę, O J. Budraitytė pasidavė L. Ševčenko.

Čempionate tebepirmavo estė L. Piarnpu – 5,5 tšk. (1 atidėta p.), puse taško atsiliko kita Estijos šachmatininkė l. Ševčenko ir vilnietė A. Karosienė, bet pirmoji turėjo dar nebaigtą susitikimą. Ketvirta buvo vilnietė V. Kaušilaitė – 4,5 tšk. (1 atid. p.).

8-9 ratai

Aštuntajame rate šeštą pergalę iškovojo L. Ševčenko, įveikusi I. Raugaitę. M. Arlauskaitė privertė pasiduoti R. Ručinskaitę. S. Lakiūnaitė pralaimėjo pirmaujančiai estei L. Piarnpu, nors vilnietė po debiuto buvo laimėjusi pėstininką, bet po to apsiriko ir, netekusi figūros, pasidavė. M. Kartanaitė įveikė J. Budraitytę. Svarbų tašką į turnyrinę lentelę įsirašė R. Kartanaitė, nugalėjusi V. Kaušilaitę. J. Blinkevičiūttės – G. Gineikaitės partija po įtemptos kovos baigėsi lygiomis. Viena partija buvo atidėta.

Devintasis ratas buvo bene pats atkakliausias. Jame tik dvi partijos baigėsi iki atidėjimo lygiosiomis: R. Kartanaitė įveikė S. Lakiūnaitę, o M. Kartanaitė su L. Ševčenko sužaidė lygiosiomis. Po 9 ratų buvo susikaupę net 13 atidėtų partijų.

Likus dviem ratams

Atidėtų partijų baigimo dieną pasižymėjo vilnietė Rasa Kartanaitė, įveikusi L. Ševčenko, G. Gineikaitę, M. Arlauskaitę ir pasiekusi lygiąsias prieš J. Budraitytę. M. Kartanaitė nugalėjo J. Blinkevičiūtę, A. Karosienė – S. Survilaitę. Įdomioje baigmėje S. Survilaitę įveikė M. Arlauskaitė. Lygiomis baigėsi S. Lakiūnaitės – M. Arlauskaitės bei G. Gineikaitės – J. Budraitytės partijos. Dar labiau savo pozicijas turnyrinėje lentelėje sutvirtino L. Piarnpu, įveikusi R.Ručinskaitę.

Dešimtajame rate septintąją pergalę pasiekė L. Ševčenko, nugalėjusi A. Karosienę. Lygiomis baigėsi M. Arlauskaitės – I. Raugaitės ir J. Blinkevičiūtės – S. Lakiūnaitės partijos. R. Kartanaitė nugalėjo R. Ručinskaitę, V. Kaušilaitė – J. Budraitytę, o M. Kartanaitė – G. Gineikaitę. Įtemptai vyko varžybų lyderės estės L. Piarnpu ir vilnietės S. Survilaitės partija. Partija atidėta.

Vienuoliktas ratas buvo įdomus ir netikėtas. Vilnietė studentė G. Gineikaitė karaliaus sparno ataka privertė pasiduoti vieną turnyro favoričių L. Ševčenko. Vos vos pavyko pasiekti lygiąsias L. Piarnpu prieš I. Raugaitę. Dvi svarbios partijos atidėtos: V. Kaušilaitės su M. Kartanaite, ir S. Survilaitės su R. Kartanaite. Lygiomis baigėsi S. Lakiūnaitės – J. Budraitytės bei R. Ručinskaitės – J. Blinkevičiūtės partijos.

Po vienuolikos ratų dėl pirmosios vietos kovojo šešios šachmatininkės: po 8 taškus surinkusios L. Piarnpu ir R. Kartanaitė. Pirmoji turėjo dvi, o antroji – vieną atidėtą partiją. Po 7,5 taško M. Kartanaitės (1 atid. p.) ir L. Ševčenko sąskaitoje. A. Karosienė atsiliko tašku (1 atid. p.). V. Kaušilaitė turėjo 5,5 taško ir 3 atidėtas partijas. Tad dėl medalių galėjo kovoti keturios vilnietės (estės rungtyniavo be konkurencijos): Rasa ir Marija Kartanaitės, A. Karosienė bei V. Kaušilaitė. Buvo likę du ratai.

Medalių dalybos

Rasa Kartanaitė,anksčiau dalyvavusi Lietuvos čempionatuose, kaip Nasyrovaitė, pasikeitusi pavardę į motinos, pakutinėse trijose partijose surinko du taškus ir tai jai užtikrino pirmąjį Lietuvos moterų šachmatų čempionės aukso medalį. Kadangi L. Piarnpu žaidė be konkurencijos, sidabro medalį iškovojo jos motina Marija Kartanaitė (9 tšk.). Bronza atiteko A. Karosienei, surinkusiai tiek pat taškų, kaip ir V. Kaušilaitė (abi po 8,5).

Lentelės

Vieta Miestai Dalyvės Taškai 1. Vilnius R. Kartanaitė 10 (13) 2. Talinas L. Piarnpu 10 3. Vilnius M. Kartanaitė 9 4. Vilnius A. Karosienė 8,5 5. Vilnius V. Kaušilaitė 8,5 6. Talinas L. Ševčenko 8 7 Kaunas M. Arlauskaitė 7

Vieta Miestai Dalyvės Taškai 8. Panevėžys J. Budraitytė 5,5 8. Vilnius S. Survilaitė 5,5 10. Panevėžys S. Lakiūnaitė 5 11. Kaunas I. Raugaitė 4,5 11. Vilnius G. Gineikaitė 4,5 13. Vilnius J. Blinkevičiūtė 4 14. Vilnius R. Ručinskaitė 1

Šaltiniai

Šablonas:Lietuvosšachmatųčempionatai

---