2016 m. dainos
Nepasiduodu...
Jaunas medelis vis stiebias aukštyn,
Kad saulę pasiektų savo širdim.
O tu ar šitaip kovotum, kam savo širdį aukotum?
Miško gėlė ieško vėl spindulių,
Kad žiedas pražydęs apdovanotų mus grožiu.
O tu, ar savo saulės ieškotum, ar savo žiedą man dovanotum?
Priedainis
Lekiu aš su vėju pirmyn,
Galvą iškėlus aukštyn.
Tikslą matau ir jį pasiekti bandau.
Nepasiduodu, įveikus kliūtis, lekiu toliau.
Lekiu aš su vėju pirmyn,
Galvą iškėlus aukštyn.
Tikslą matau ir jį pasiekti bandau.
Nepasiduodu, įveikus kliūtis, lekiu toliau.
Ar leki su manim mano mielas, mano mielas žmogau?
Pasiekti viršūnę nebus taip sunku,
Jei į kalną kopsim, koja kojon, kartu.
O tu, ar savo laimės ieškosi, ar ją visiems aplink dovanosi?
Priedainis
Angelas–mama
Prašiau aš beribio dangaus atsiųsti man Angelą sargą,
Kuris saugotų nuo pavojo baisaus, kuris glostytų prasikaltusią galvą
Prašiau aš beribio dangaus nepalikt vienos šios žemės kelionėj,
Kad laikytų mane kažkas už rankos gležnos, kad padėtų pakilti aukščiau svajonių.
Priedainis 2 k.
Baltais sparnais atskridusi Angelas-mama,
Suklupti man neleidusi motinos ranka.
Renkanti stiklus nuo kelio, atleidžianti visada,
Nemylėti ji negali, mano mylima mama.
Man atleisk už daugybę klaidų, už šiurkštų ir šaltą žodį,
Man be tavęs gyvenime sunku, o tu tokia stipri prieš visą atrodai
Prašau aš beribio dangaus atsiųsti man Angelą sargą,
Kuris saugotų nuo pavojaus baisaus, kuris glostytų prasikaltusią galvą.
Priedainis 2 k.
(Ne ) amžinai
Ant betirpstančio sniego pėdsakai liko,
O toliau, regis, visa išnyko.
Uosy čiulba mažytis, sušalęs paukštelis,
Daužos krūtinėj mažytė širdelė,
Spindulius saulės debesys temdo, ar amžina tai?
Baltu sniego klodu giedrą naktį keliavom,
Ir auksines žvaigždes suskaičiavom
Rods nieko netrūko, viens kitą turėjom,
Aš be proto, be proto mylėjau.
Ir tyliai žvaigždėto dangaus pasiklausiau, ar amžina tai?
Priedainis 2 k.
Sušildyta saulės su pirma gėle
Krūtinėje pražydo meilė širdyje.
Tą trapų meilės žiedą tau skinu
Viršūnėj paukščiai gieda - myliu!
Man žvaigždėtas dangus nieko nesakė,
Greit išnyko degančios akys.
Nors žodžių jokių nebereikėjo viskas savaime išaiškėjo
Žiemos ši naktis, mūsų meilė beribė - neamžina tai...
Ant betirpstančio sniego pėdsakai liko,
O toliau, regis, visa išnyko.
Uosy čiulba mažytis, sušalęs paukštelis,
Daužos krūtinėj mažytė širdelė.
Spindulius saulės debesys temdo, ar amžina tai?
Priedainis 2 k.
Deganti upė
Man patekėjus gegužės aušra, kaip tavo veidas
O tavo akys - mėnulio šviesa, jai nusileidus.
Man tavo balsas - tai paukščių balsai, rytą pabudę,
O tavo žodžiai - nuplikę medžiai, kai jie išskrido.
Ar sugrįši, kaip deganti upė?
Ar sugrįši kaip deganti upė pas mane?
Priedainis 2 k.
Du keliai susitikę nelauktai,-
Angelas vandens ir ugniniai sparnai
Du keliai - upės vagos išgraužtos giliai,
Uždegti meile, viltimi pažadais.
Kas esam, du mažyčiai keliai be vienas kito.
Mes abu vieniši angelai dangų palikę.
Tu mano sielą uždegęs ugnim nuo savo sparno,
Išskridai nusivylęs manim į aukso kalną.
Ar sugrįši, kaip deganti upė?
Ar sugrįši kaip deganti upė pas mane?
Priedainis 2 k.
Tas laikas
Ateina tas laikas, kai niekas nemato,
Kas susigrąžino, o kas ką prarado.
Ateina toks laikas, kai niekam nerūpi,
Kas visiškai sveikas, o kam skauda truputį.
Priedainis (2 k.)
O laikas vis bėga, neskaičiuoja minučių,
O smiltys pabyra iš vaiko rieškučių.
Aš vis einu, tik ar savu
Nuo vaikystės mintu taku?
Ateina toks laikas, kai norisi rėkti,
Kai noris nuo viso pasaulio pabėgti.
Ateina toks laikas, kai nori mylėti,
Bet lyg mažas vaikas negali to turėti.
Priedainis (2 k.)
O tas laikas vis ėjo, neskaičiavo minučių.
O smiltys byrėjo iš vaiko rieškučių.
O aš vis ėjau tik nežinau, ar teisingu keliu ėjau...
Karuselė
Štai žingsniuoju gatve,
Paskutiniai jau žingsniai.
Gatvėj nieko nėra,
Žingsniai aidi ir trinksi
Tik sušalę beržai man kažko linki, linki.
O tos gatvės gale - vieniša karuselė
Sukas vėjas joje ten vaikystė užšalus,
Ji viena palikta, draugės jos balos, balos...
Priedainis
Vaniliniai ledai kūgely,
Žaidimai ir draugų būrelis,
Slėpynės, smėlis, sniego karas,
Eglės aukštos - žalios žalios!
Mylimas, gražus arkliukas,
Margas mano sviedinukas,
Naujas rožinis paltukas,
Karuselė sukas sukas!
Karuselę suku - šypsos rudas arkliukas
Vėl galybė draugų, skrieja vėl sviedinukas
Klykia gervės danguj - man kažko linki, linki.
Karuselę suku, tik ne baltą, o juodą,
Nebėra čia draugų, daug kai pikta ir bloga.
Karusele galiu aš vaikystėn sugrįžti, grįžti?!
Priedainis 2 k.
Karusele, einu, paskutiniai jau žingsniai.
Be tavęs bus nyku. Neliūdėk, prisiminsiu.
Šiuo vaikystės keliu aš dar sugrįšiu...
Lydi mus Angelai
Užsimerkiu ir klausaus šios dainos,
Mintimis ieškau širdies, to kurio,
Nebesugrąžins man niekas, mus išskyrė ledinis sniegas,
Pasakos vertės nebesupratau.
Viskas, ko aš noriu, tai su Angelu baltuoju
Pažvelgt į tave, nors akimirką.
Priedainis
Angelo sparnais meilė suplasnos,
Meilei nereikia nieko, tik širdies baltos.
Ir jeigu tada patekės aušra,
Tu žinoki, visada lydi mus Angelai.
Aš laiminga, nors nėra šalia jo
Man užtenka šypsenos tolimos,
Nes jos nesugražins man niekas, mus išskyrė ledinis sniegas,
Pasakos vertės nebesupratau.
Viskas, ko aš noriu - tai su Angelu baltuoju
Pažvelgt į tave, nors akimirką.
Priedainis 2 k.