Abėcėlė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
abėcėlė

Abėcėlė, alfabetas arba raidynas – visos kurios nors kalbos raidės, išdėstytos tam tikra tvarka. Rašto sistemų rūšis, kuriai būdingi atskiri ženklai balsiams ir priebalsiams reikšti.

Skirtingai nuo piktografinių bei logografinių sistemų, kuriose ženklai žymi žodžius (pvz., galvijas, gražus, prastai), abėcėlė yra fonografinė sistema: ženklai reiškia garsus, iš kurių junginių susidaro žodžiai. Tačiau ji skiriasi nuo kitų fonografinių sistemų, - abugidų, abdžadų ir skiemeninių raštų, - tuo, kad čia naudojami ženklai reiškia tik vieną fonemą, ir didelis vaidmuo atitenka balsiams.

Pirmasis abėcėlinis raštas buvo graikų raštas, išsivystęs iš finikiečių rašto, kuris panaudojo atskiras raides balsiams reikšti. Iš jo kilo tokios abėcėlės, kaip lotynų raštas, koptų raštas, armėnų raštas, gruzinų raštas, kirilica ir pan.

Plačiąja prasme terminas „abėcėlė“ gali apimti ir abdžadus, rečiau - abugidas. Abėcėlės rašto ženklas vadinamas raidė.

Etimologija

Abėcėlės pavadinimas kilęs iš lietuviškos abėcėlės pirmųjų raidžių „a“, „b“ ir „c“ junginio, kuris sudarytas analogiškai tarptautiniam žodžiui alfabetas, kuris yra pirmųjų dviejų graikų abėcėlės raidžių junginys (Alfa – α, Beta – β). Tiesa, kai kurie mokslininkai tvirtina, kad žodis alfabetas atsirado iš finikiečių pirmųjų raidžių – aleph ir bet.

Lietuvių kalboje

Abėcėlė – lietuvių kalbos Kalbos dalis::daiktavardis, kuris reiškia:[1][2]}

Išvestiniai žodžiai

Išvestinių žodžių sąrašas: {{#ask:Žodis kilęs iš::Abėcėlė |?Nevartotinas žodis |?Kalbos dalis#- |format=list |headers=hide |link=none |template=Žodis kilęs iš/show |offset= |limit= }}.

Savokos

Eiliškumas

Abėcėle taip pat neretai vadinama ir tvarka, kuria ženklai yra sutartinai išdėstomi, pavyzdžiui, sudarinėjant įvairius sąrašus ar žodynus. Lietuvių kalbos abėcėlė yra:

A, Ą, B, C, Č, D, E, Ę, Ė, F, G, H, I, Į, Y, J, K, L, M, N, O, P, R, S, Š, T, U, Ų, Ū, V, Z ir Ž

Lietuviški sąrašai bei žodynai yra sudaromi remiantis šia tvarka (t. y., prasideda žodžiais, prasidedančiais a raide, o baigiasi prasidedančiais ž; jei du žodžiai prasideda ta pačia raide, žiūrima į antrą raidę ir jos vietą abėcėlėje (pvz., žodis prasidedantis „ba“ bus pirmiau žodžio prasidedančio „be“), jei ir antros raidės vienodos – žiūrima į trečią, ir taip toliau. Jei įrašyta sąvoka prasideda skaičiumi ar simboliu, dažnai ji yra rašoma prieš raidėmis prasidedančias sąvokas, o sąvokos prasidedančios mažesniu skaičiumi rašomos prieš tas, kurios prasideda didesniu skaičiumi).

Įvairių kalbų abėcėlės

Kirilicos abėcėlė: А, Б, В, Г, Ґ, Д, Е, Є, Ж, З, И, І, Ї, Й, К, Л, М, Н, О, П, Р, С, Т, У, Ф, Х, Ц, Ч, Ш, Щ, Ю, Я, Ъ, Ь, Ђ, Љ, Њ, Ћ, Џ

Graikų abėcėlė: A Β, Γ, Δ, Ε, Ζ, Η, Θ, Ι, Κ, Λ, Μ, Ν, Ξ, Ο, Π, Ρ, Σ, Τ, Υ, Φ, Χ, Ψ, Ω.

Lotynų abėcėlė: A, B, C, D, E, F, G, H, I, J, K, L, M, N, O, P, Q, R, S, T, U, V, W, X, Y, Z.

Arabų abėcėlė (abdžadas): ﺍ, ﺏ, ﺕ, ﺙ, ﺝ, ﺡ, ﺥ, ﺩ, ﺫ, ﺭ, ﺯ, ﺱ, ﺵ, ﺹ, ﺽ, ﻁ, ﻅ, ﻉ, ﻍ, ﻑ, ﻕ, ﻙ, ﻝ, ﻡ, ﻥ, هـ ,ﻭ ,ﻱ

Informatikoje

Informatikoje abėcėle vadinamas ir tam tikras ženklų rinkinys, į kurį įeina ne tik raidės, bet ir skaitmenys, skyrybos ir kt. ženklai. Pavyzdžiui, standarto LST ISO/IEC 8859-13 apibrėžtos koduotės ženklų rinkinys vadinamas lotynų 7-ąja abėcėle. Į ją įeina ne tik lietuvių kalbos, bet ir kitų kalbų (latvių, vokiečių, lenkų ir kt.) raidės, skaitmenys, skyrybos ir kt. ženklai.[10]

Šaltiniai

  1. Abėcėlė. Redaktorių kolegija: Gertrūda Naktinienė (vyr. redaktorė), Jonas Paulauskas, Ritutė Petrokienė, Vytautas Vitkauskas, Jolanta Zabarskaitė. Lietuvių kalbos žodynas, T. I–XX, 1941–2002: elektroninis variantas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005. – www.lkz.lt.
  2. Dictionarium trium lingvarum, In usum Studiosae Iuventus, Avctore … Constantino Szyrwid … Qvinta editio … Vilnae … M. DCC.XIII. 198 psl.
  3. Lietuvių ir rusų kalbų žodynas. Sudarė D-ras J. Šlapelis. Vilnius 1921. Psl. 320 (A-jūšė). [Tuo pat ženklu žymimi žodžiai, paimti iš kitų Jurgio Šlapelio (1876–1941) žodynų, ir taip pat gauti iš jo lapeliuose užrašyti žodžiai, jei nenurodytas šaltinis.]
  4. Surviliškis, Kėdainių r.
  5. Kupiškis.
  6. Joniškėlis, Pasvalio r.
  7. K. Aleknavičius (Olechnowiczius) (1803–1874), jo raštai.
  8. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius 1954.
  9. Vertimų ir šiaip jau mažiau teišsiskiriančių raštų žodis ar sakinys.
  10. Abėcėlė. Valentina Dagienė, Gintautas Grigas, Tatjana Jevsikova. Enciklopedinis kompiuterijos žodynas, II papildytas leidimas, Vilnius: Matematikos ir informatikos institutas.{{#subobject:Abėcėlė (Abėcėlė, EKŽ) |Straipsnis=Abėcėlė |Žodynas=Enciklopedinis kompiuterijos žodynas |Žodyno sąvoka=abėcėlė | }}

Vikiteka


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 102% (+8256-178=8078 wiki spaudos ženklai).