Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnai
Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnai (lenk. Urzędy senatorskie) – aukščiausio valstybinio rango Abiejų Tautų Respublikos pareigūnai, kurių pareigybės ir hierarchija galutinai nusistovėjo valdant Žygimantui Senajam.
1569-1795 m. Abiejų Tautų Respublikoje Senatas buvo nuolatinė karaliaus taryba, aukštieji Seimo rūmai, kuriuos po Liublino unijos sudarė Lenkijos karaliaus taryba ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Ponų taryba. XVI a. Senate posėdžiavo 87 asmenys, prijungus Mazoviją – 94, o po Liublino unijos – 136–140 senatorių. Žygimanto Senojo įvesta posėdžių tvarka buvo kiek pakeista 1569 m. ir dar kartą 1768 m., kai buvo įsteigta Gniezno vaivadija. Senato pareigūnų kaita buvo karaliaus kompetencijoje.
Senatorių hierarchija atitiko jų atstovaujamų diecezijų, vaivadijų ir žemių svarbą. Pirmasis senatorius buvo Lenkijos katalikų bažnyčios primas Gniezno vyskupas, kuris tarpuvadžio laikotarpiu, kai nebūdavo karaliaus, atlikdavo svarbiausias karaliaus funkcijas – interrex. Po jo pagal svarbą ėjo senatoriai dvasininkai: lotynų apeigų Lvovo archivyskupas, Krokuvos vyskupas, Kujavijos vyskupas, Vilniaus vyskupas, pakaitomis su Poznanės vyskupu, Polocko vyskupas, pakaitomis su Varmijos vyskupu, Lucko vyskupas, Pšemyslio vyskupas, Medininkų arba Žemaitijos vyskupas, Chelmo vyskupas, Kijevo vyskupas, Kamenecko vyskupas ir nuo 1612 m., kai buvo įsteigta vyskupija, Smolensko vyskupas.
Aukščiausią pasauliečių poziciją Senate turėjo Krokuvos kaštelionas. Po jo išskirtines vietas pagal svarbą turėjo Krokuvos vaivada, pakaitomis su Poznanės vaivada, Vilniaus vaivada, Sandomiežo vaivada, Vilniaus kaštelionas, Sieradzo vaivada, Trakų vaivada, Kališo vaivada, Trakų kaštelionas, Lenčicos vaivada, generalinis Žemaitijos seniūnas, Kujavijos Bžesko vaivada, Kijevo vaivada, Inovroclavo vaivada, Rusijos vaivada (Lvovo), Voluinės vaivada, Podolsko vaivada, Smolensko vaivada, Liublino vaivada, Polocko vaivada, Bielsko vaivada, Naugarduko vaivada, Plocko vaivada, Vitebsko vaivada, Mazovijos vaivada, Palenkės vaivada, Ravos vaivada, Lietuvių Bresto vaivada, Chelmno vaivada, Mstislavlio vaivada, Malborko vaivada, Braslavo vaivada, Pamario vaivada ir Minsko vaivada. Nuo 1598 m. į Senatą įėjo dar trys nauji nariai – Vendeno vaivada, Pernu vaivada ir Dorpato vaivada. 1635 m. įsteigta Černigovo vaivadija, bet nuo 1667 m. ji tapo tik tituline, o Černigovo vaivada sėdėdavo pačiame gale.
Toliau pagal hierarchiją ėjo 31 kaštelionas: Poznanės kaštelionas, Sandomiežo kaštelionas, Kališo kaštelionas, Voiničo kaštelionas, Gniezno kaštelionas, Sieradzo kaštelionas, Lenčicos kaštelionas, Žemaitijos kaštelionas, Kujavijos Bžesko kaštelionas, Kijevo kaštelionas, Inovroclavo kaštelionas, Lvovo kaštelionas, Voluinės kaštelionas, Kamenc Podolsko kaštelionas, Smolensko kaštelionas, Liublino kaštelionas, Polocko kaštelionas, Belcų kaštelionas, Naugarduko kaštelionas, Plocko kaštelionas, Vitebsko kaštelionas, Čersko kaštelionas, Palenkės kaštelionas, Ravos kaštelionas, Lietuvių Bresto kaštelionas, Chelmno kaštelionas, Mstislavlio kaštelionas, Elblongo kaštelionas, Braclavo kaštelionas, Gdansko kaštelionas ir Minsko kaštelionas.
Po jų ėjo 49 žemesnieji kaštelionai, dar vadinami karietiniais, nes sėdėjo blogojoje Senato rūmų vietoje ir ne ant krėslų, o ant suolų. Šioje grupėje buvo atstovaujami Infliantai, Černigovas, Novy Sončas, Tarpupis, Vislica, Biečas, Rogožnas, Radomas, Zavichostas, Londas, Šremas, Žarnovas, Malogosas, Vielunas, Pšemyslis, Haličas, Sanokas, Chelmas, Dobžinas, Polianiecas, Pšemientas, Kžyvina, Čchovas, Naklas, Rozpša, Biechovas, Bydgoščius, Bžezinai, Krušvica, Osvencimas, Kamienskas, Spycimiežas, Inovludzas, Kovalis, Santokas, Sochačevas, Varšuva, Gošlickas, Vizna, Racionžas, Sierpcas, Vyšgorodas, Rypinas, Zakročimas, Ciechanovicė, Livas, Slonskas, Liubačiovas. Vėliau prie jų prijungė Cėsys, Tartu ir Pernu.
O pačiame senato gale sėdėjo Sieradzo, Lenčicos ir Inovloclavo arklininkai.
Formaliai hierarchijoje paskutiniai, nors pagal reikšmingumą ir pirmaplaniai buvo Abiejų Tautų Respublikos ministrai. Nuo 1569 m. Senate jų buvo 10: karūnos didysis maršalka, Lietuvos didysis maršalka, karūnos didysis kancleris, Lietuvos didysis kancleris, karūnos pakancleris, Lietuvos pakancleris, karūnos didysis iždininkas, Lietuvos didysis iždininkas, karūnos dvaro maršalka ir Lietuvos dvaro maršalka. Teoriškai karūnos ir Lietuvos ministrai buvo lygūs, tačiau didesnį vaidmenį vaidino karūnos ministrai, kurie nuolat buvo greta karaliaus.
Iš svarbiausių valstybės pareigūnų Senate vietų neturėjo tik etmonai, kurių institucija buvo įsteigta jau po Senato sudėties nusistovėjimo. Tačiau jie dažnai taip pat dalyvaudavo Senato posėdžiuose.
Kiti straipsniai
Nuorodos
| ||||||