Abu Simbelas

Abu Simbelas
Abu Simbelo didžioji šventykla
Abu Simbelas
Koordinatės:
Vieta:	Egiptas, Asuano muchafaza
Regionas:	Nubija
Istorija
Statytojas:	Ramzis II
Pastatytas:	1244 m. pr. m. e.
Laikotarpis:	senovė
Tauta:	egiptiečiai
Informacija
Tirtas:	nuo 1813 m.
Vikiteka:	Vaizdas:Commons-logo.svg VikitekaVikiteka
UNESCO	(angl.) (pranc.): 88

Abu Simbelas – archeologinė vieta pietų Egipte, kurios pagrindiniai objektai – dvi šventyklos uolose. Vieta yra vakariniame Nasero ežero krante, apie 290 km į pietryčius nuo Asuano. Abu Simbelas yra įtrauktas į UNESCO pasaulio kultūros paveldo sąrašą, kur vadinamas Nubijos paminklais. Tai viena pagrindinių Egipto turizmo vietų.

Nilo aukštupio dykumose – romėnų laikais Abu Simbelas vadintas Nubija – Ramzis II įsakė iškalti uolose dvi šventyklas. Šiandieną jos laikomas Ramzių valdymo laikotarpio (1291 – 1075 m. pr. m. e.) architektūros bei meno simboliais. Abiejų vakarianiame upės krante esančių šventyklų fasadus puošia milžiniškos statulos, išskaptuotos tiesios iš uolos – tos pačios, kurioje iškirsti fasadai.

Klaida kuriant sumažintą paveikslėlį:

matomos pjūvių žymės

Didesnioji iš dviejų šventyklų buvo skirta Amonui, Ra Harachučiui ir Pta, taip pat pačiam Ramziui II. Faraono veidą turi keturios sėdinčios apie 20 m aukščio statulos. Jos išdėstytos poromis, po vieną kiekvienos įeigos, besidriekiančios 35 m gilyn į kalną, pusėje. Valdovo didybę gerai įkūnijo ir architektūra, ir puošyba. Milžiniškų matmenų statulos simbolizuoja faraono, dėvinčio Aukštutinio ir Žemutinio Egipto raštais margintą karūną, valdžią ir jėgą. Visų keturių veiduose matoma tyli išmintis, teisingumas ir įkūnijamas sumanus valdymas.

Prabangi išorė kontrastuoja su maža uoloje išskobta interjero erdve. Joje yra kolonų apsuptas kiemas, hipostilė (kolonų salė), vestibiulis ir celė (šventyklos viduje), kurioje stovėjo valdovo ir Ramzių dinastijos dievų trejybės statulos. Faraono statula greta dievų buvo didžiausios pagarbos jam, dar gyvam, išraška. Dizainas būdingas Naujosios karalystės laikotarpiui, tik perkeltas į požeminį statinį. Ant šventyklos fasado krentančios šviesos kuriami efektai panašūs į sumaniai paringtą vidaus apšvietimą.

dalis šventyklos vidaus bareljefų

Faraono privilegija ir dieviškumą rodė mažesnės, deivei Hator (dangiškajai Ramzio žmonai) ir Nefertitei (žemiškajai faraono žmonai) skirtos, šventyklos puošyba. Iš hipostilės atriumo ir celės sudarytą fasadą puošia šešios stovinčios valdovų poros statulos.

Iš pradžių šventyklos stovėjo ant Nilo pusėn žvelgiančių iškyšulio šlaitų. Jas 1813 m. atrado didysis šveicarų orientistas J. L Burkhardtas (1784 m.- 1814 m.). Tačiau Nilo potvynių tręšiama Nubijos sritis XX a. patyrė didelių pokyčių. 1898 m. buvo pastatyta pirmoji Asuano užtvanka ir upės lygis pakilo. XX a. 6 dešimtmetyje pradėjus statyti antrąją, Sad el Alio, užtvanką, kilo pavojus Nubijos architektūros ir meno vertybėms – kylantis Nasero saugyklos vanduo galėjo užlieti Abu Simbelio šventyklas. Joms gelbėti UNESCO 1963 m. organizavo gelbėjimo operaciją, kuriai pakako tik ketverių metų. Šventyklos buvo atskirtos nuo uolų, supjaustytos 30 tonų luitais ir vėl surinktos vietovėje, esančioje 65,5 m aukščiau vandens lygio. Viskas sudėta lygiai taip pat, kaip stovėjo prieš tai. Statulos žvelgė ta pačia kryptimi, kaip tada, kai buvo pastatytos XIII a. pr. m. e.