Adolfas Damušis
Adolfas Damušis | |
---|---|
Jadvyga ir Adolfas Damušiai | |
| |
Gimė | 1908 m. birželio 16 d. Toščica, Mogiliavo sritis |
Mirė | † 2003 m. vasario 27 d. Vilniuje, palaidotas Petrašiūnų kapinėse Kaune |
| |
Sutuoktinis(-ė) | Jadvyga Aleksandra Damušienė |
Vaikai |
Saulius Jurgis Damušis, Vytenis Damušis, Gintė Bernadeta Damušytė |
| |
Veikla | JAV lietuvis, inžinierius chemikas, mokslininkas išradėjas, pasipriešinimo sovietiniam ir naciniam okupaciniams režimams veikėjas, visuomenininkas
|
Adolfas Damušis (iki 1939 m. Domaševičius, 1908 m. birželio 16 d. Toščica, Mogiliavo sritis – 2003 m. vasario 27 d. Vilniuje, palaidotas Petrašiūnų kapinėse Kaune) – JAV lietuvis, inžinierius chemikas, mokslininkas išradėjas, pasipriešinimo sovietiniam ir naciniam okupaciniams režimams veikėjas, visuomenininkas.
Mokymasis
1919 m. su tėvais grįžo į Lietuvą. 1928 m. baigė Panevėžio gimnaziją. 1934 m. baigė Vytauto Didžiojo universiteto Technikos fakultetą ir liko jame dirbti.
1940 m. apgynė disertaciją „Aliuminio ir geležies deginių įtaka į portlandcemento susitraukimą“, inžinerijos daktaras. 1964 m. Lietuvių katalikų mokslų akademijos akademikas. 1997 m. Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaras.
Darbinė veikla
Nuo 1940 m. Neorganinės chemijos katedros vedėjas, 1942 m.-1943 m. Technologijos fakulteto (nuo 1943 m. kovo mėn. veikė nelegaliai) dekanas.
1947 m. apsigyveno JAV. 1997 m. su žmona grįžo į Lietuvą.
Mokslinė veikla
Profesorius Pranas Jodelė paskatino susidomėti cemento gamybos galimybėmis Lietuvoje. 1936 m.-1940 m. vasaromis prie Kauno ir Papilės – Akmenės bei Karpėnų–Vegėsių apylinkėse tyrė kreidos ir klinčių klodus, o žiemą medžiagas analizavo laboratorijoje. 1937 m.-1938 m. specializavosi Vokietijos, Čekoslovakijos, Suomijos cemento fabrikuose. Bandomąjį žaliavų vagoną buvo nugabenęs į fabriką Vokietijoje. Atlikęs tyrinėjimus ir apskaičiavimus, 1939 m. parengė cemento fabriko Skirsnemunėje projektą, pagal jį statyba Skirsnemunėje buvo pradėta, deja baigti darbus sutrukdė karas. N. Akmenėje cemento gamykla pastatyta tik po 20 m.
1947–1957 m. dirbo „Sherwin-Williams“ bendrovėje Klyvlende, 1957–1973 m. dirbo BASF Wyandotte chemijos bendrovėje Detroite. 1973–1983 m. Detroito universiteto profesorius, Polimerų tyrimo instituto vicedirektorius.
24 išradimai patentuoti JAV, Kanadoje, Anglijoje ir Prancūzijoje.
Visuomeninė veikla
1932 m. Inžinierių ateitininkų korporacijos „Grandis“ įkūrėjas. 1946 m.-1952 m. Ateitininkų federacijos vyriausiasis vadas, 1957 m.-1964 m. ir 1977 m.-1983 m. tarybos pirmininkas. 1957 m. įsteigė JAV lietuvių jaunimo stovyklą „Dainava“ ir jai kelis dešimtmečius vadovavo. 1985 m.-1987 m. Vykdomojo komiteto Lietuvos krikšto 600 m. sukakčiai paminėti pirmininko pavaduotojas.
Politinė veikla
1941 m. Lietuvos aktyvistų fronto karinio štabo vadas, vienas Birželio sukilimo Kaune organizatorių ir vadovų, Lietuvos laikinosios vyriausybės pramonės ministras. 1943 m. Vienas Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo komiteto organizatorių, 1943–1944 m. vicepirmininkas. Už pasipriešinimo nacių okupacinei valdžiai organizavimą 1944–1945 m. nacių kalintas Vokietijoje, Bairoite. Išėjęs į laisvę, surado šeimą ir apsigyveno Kempteno DP stovykloje, dirbo lietuvių gimnazijos direktoriumi. 1945 m. įkurtos Lietuvos rezistencijos buvusių politinių kalinių sąjungos vienas kūrėjų ir vadovų.
1947–1950 m. ir 1966 m.-1969 m. Lietuvių fronto bičiulių pirmininkas. 1948 m.-1954 m. Amerikos lietuvių Romos katalikų federacijos vicepirmininkas, 1954–1955 m. pirmininkas. Aktyviai dalyvavo TSRS okupuotos Lietuvos laisvinimo byloje, daug rašė į užsienio lietuvių spaudą. Vienas radijo stoties „Laisvoji Europa“ redaktorių.
Bibliografija
- Uretaninės dangos: Dangų apdorojimas (Urethane Coatings: Treatise on Coatings 1967 m.)
- Sandarikliai (Sealants 1967 m.)
- Lietuvos gyventojų aukos ir nuostoliai Antrojo pasaulinio karo ir pokario 1940–1959 m. (1988 m., 1991 m. Lietuvoje),
- Lietuvių pogrindis vokiečių saugumo policijos dokumentuose (1989 m.)
- Lietuvos rezistencija prieš sovietų ir nacių agresiją (Lithuania Against Soviet and Nazi Agression 1994 m.)
Įvertinimai
- 1984 m. - Vatikano Šv. Silvestro ordinas
- 1994 m. - Vyčio kryžiaus III laipsnio ordinas
Kilmė ir šeima
Tėvai – A. Damušis
Šeima – Jadvyga Damušienė (Pšibilskytė g. 1915 m. spalio 29 d. Jaroslavlyje, Rusija - 2010 m. rugpjūčio mėn. 4 d. Chicago, JAV), pedagogė, visuomenininkė.
Vaikai – Indrė Damušytė, Saulius Jurgis Damušis, Vytenis Damušis, Gintė Bernadeta Damušytė.
Šaltiniai
- Knygos Amazon.com
- Adolfas Damušis. Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai. Biografijų žinynas. I tomas. A-M. Pasaulio lietuviai. Leidinio rengimo grupė: Grupės vadovė vyr. mokslinė redaktorė Jonė Liandzbergienė, Vyr. moksliniai redaktoriai: dr. Antanas Balašaitis, Birutė Juodienė, Apolonija Kuzmickienė, dr. Algis Matulevičius, Danutė Rimšienė, Jūratė Tamulaitienė, Birutė Žalalienė; moksliniai redaktoriai: Daiva Ancevičienė, Birutė Grabienė, Vilija Kneitienė, Onutė Pečiulienė, Jonas Varnauskas. Dalį I tomo straipsnių rengė moksliniai redaktoriai: Sakalas Janavičius, Aldona Juodvalkytė. Vietovardžius, įstaigų ir organizacijų pavadinimus tikrino: Jonas Steponaitis. Meninė redaktorė Dalia Šilainytė. Maketo dailininkas Jonas Pocius. Viršelio dailininkas Kęstutis Verseckas. Techninė redaktorė Elvyra Volkienė. Korektorės Danguolė Baliukynienė, Aldutė Sidarkevičienė. Leidinį padėjo rengti Lituanistikos tyrimo ir studijų centras Čikagoje. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Vilnius. 1998. 716 psl. ISBN 5-420-01415-7 T. l: ISBN 5-420-01416-5