Adolfas Svirskis

Adolfas Svirskis - (1904 m. vasario 2 d. Grauželių kaime, Pandėlio valsč., Rokiškio apskr. – 1991 m. kovo 11 d. Radviliškyje).

Kilmė ir šeima

Tėvai - Juozapas Svirskis, Prano (1875-1945, Radviliškyje), ūkininkas; ♦ Puluikytė Stefanija (1877–1948, Radviliškyje). Gyveno Svėdasuose, Antalieptėje, kur dirbo pas įvairius ūkininkus ir prie geležinkelio darbų, turėjo 2 ha žemės, buvo pusininkai kol atvyko į Arimaičius.

Yra tikimybė, kad tėvas galėjo būti garsaus kryždirbio Vinco Svirskio brolio Prano sūnus, kuris kartu su kitu broliu už dalyvavimą 1863 m. sukilime, A. Mackevičiaus būryje, buvo ištremtas į Sibirą ir pakeliui pabėgę apsigyveno tuose kraštuose, kur gimė senelis. Grįžti į Kėdainių kraštą jie negalėjo, nes bijojo vėl patekti į caro žabangas. Giminaitis yra radęs pamatus Mikiškių kaime, netoli Antaliepties namo,kuriame vargingai gyveno du broliai Svirskiai. Senelė Stefanija Puluikytė buvo kilusi iš daugiavaikės šeimos, anksti liko našlaite.

Gyvenimo kelias

1927 m. rudenį Adolfą Svirskį paėmė į kariuomenę. Pateko į šarvuočių dalinį A. Fredoje, kur po 6 mėnesių kursų tapo kulkosvaidininku ir buvo perkeltas į šarvuočių rinktinę Radviliškyje kur puskarininkiu ir ištarnavo iki 1941 m. sausio 31 d.

Užėjus rusams, jam pačiam prašant, išėjo į atsargą ir su šeima persikėlė gyventi ir ūkininkauti į Arimaičių kaimą, kuriame ūkininkavo jo tėvai 1934 m. nusipirktame 11,6 ha ūkyje.

1949 m. įstojo į kolūkį, kur gyveno ir dirbo iki mirties. Tarnaudamas kariuomenėje sėkmingai baigė 2 gimnazijos klases, garvežio mašinisto padėjėjo bei vyriausiojo konduktoriaus kursus. Todėl, kaip raštingiausias kaimo gyventojas, 1949 m. buvo išrinktas Sedūnų apylinkės seniūnu.

Atgimimo metais atsiimtoje žemėje ūkininkauti ėmėsi sesuo Birutė (iš antrosios santuokos).