Adomas Vyšniauskas
| Adomas Vyšniauskas | |
|---|---|
|
| |
| Gimė | 1887 m. vasario 10 d. Geldenių k. (buv. Žemaičių Kalvarijos parapija, dab. Barstyčių parapija, Skuodo raj.) |
| Mirė | † 1967 m. vasario 13 d. Daugailiuose, Utenos raj. |
|
| |
| Veikla | Kunigas, švietėjas
|
Adomas Vyšniauskas ( 1887 m. vasario 10 d., Geldenių k. (buv. Žemaičių Kalvarijos parapija, dab. Barstyčių parapija, Skuodo raj.) – 1967 m. vasario 13 d. Daugailiuose, Utenos raj.) – Kunigas, švietėjas.
Biografija
Tėvai: Juozapas Vyšniauskas ir Domicelė Tyškutė-Vyšniauskienė – žemdirbiai ūkininkai. Augo penkių vaikų šeimoje su broliu ir trim seserimis, buvo jauniausias. Brolis Juozapas Vyšniauskas (?–1918) – žemdirbys ūkininkas, seserys: Domicelė, Rozalija ir Anelė Vyšniauskaitė – kunigo šeimininkė, sulaukusi 73 metų.
Vaikystėje ganė gyvulius, žiemomis mokėsi pas daraktorių. 1897–1900 m. baigė Mosėdžio (Skuodo raj.) pradžios mokyklą, 1900–1904 m. – Palangos progimnaziją, kur už gerą mokymąsi buvo atleistas nuo mokesčio už mokslą. 1904–1908 m. baigė studijas Kauno Žemaičių kunigų seminarijoje, bet dėl jauno amžiaus kunigystės šventimų negavo. 1908–1911 m. tęsė studijas Sankt Peterburgo (Rusija) dvasinėje akademijoje, kur po trijų kursų dėl pablogėjusios sveikatos mokslą nutraukė, grįžo į Lietuvą ir gydėsi. 1909 m. jis buvo įšventintas subdiakonu.
1911 m. Kauno arkikatedroje bazilikoje A. Vyšniauskas buvo įšventintas kunigu.
1911 m. jis trumpai buvo vikaras Palėvenėlėje (Kupiškio raj.), paskui 1911–1914 m. dirbo Kauno mergaičių gimnazijoje tikybos mokytoju ir kapelionu, 1914–1915 m. buvo vikaras Pavandenyje (Telšių raj.), 1915–1916 m. – Gruzdžiuose (Šiaulių raj.). 1916–1918 m. jis tarnavo Panevėžyje, buvo Šv. Stanislovo parapijos vikaras ir Panevėžio lenkų mokyklos kapelionas.
Staiga mirus Raguvėlės, Anykščių raj. bažnyčios kuratui Vincentui Zakarevičiui, 1918 m. balandžio 8 d. A. Vyšniauskas buvo ten paskirtas ir 1918–1924 m. tarnavo Raguvėlės bažnyčioje, buvo kunigas filialistas. Jo rūpesčiu 1924 m. pagaliau buvo įsteigta ir Raguvėlės Šv. kankinio Stepono parapija, 1924–1928 m. jis buvo pirmasis šios parapijos klebonas, į šias pareigas paskirtas 1924 m. rugsėjo 13 d. Vos tik pradėjęs tarnauti Raguvėlėje, 1918 m. jis ėmėsi iniciatyvos steigti liaudies mokyklą, kviesdamas kaimo vaikus mokytis.
1928 m. gruodžio 31 d. paskirtas į Alantą, 1929–1940 m. A. Vyšniauskas buvo Alantos (Molėtų raj.) Šv. apaštalo Jokūbo parapijos klebonas. Jo rūpesčiu 1929–1931 m. buvo perstatyti altoriai ir sakykla, 1937 m. meistrai Benediktas ir Pranas Zakarkos atnaujino ir perdažė bažnyčios vidų, koplyčiai nutapė paveikslų. 1940 m. jis parapijiečių lėšomis nupirko bažnyčiai naujas originalias Kryžiaus kelio stotis. Jo iniciatyva Alantos bažnyčios šventorius buvo aptvertas mūrine tvora, pastatyta naujų parapijos ūkio pastatų.
Alantoje jis pasižymėjo kaip gabus ūkininkas ir mėgėjas bendrauti su inteligentais. 1930 m. pavasarį A. Vyšniauskas Katalikų veikimo centro pavedimu vyko į Eucharistinį kongresą Kartaginoje (Ispanija), kur praleido pusantro mėnesio.
Pirmosios sovietinės okupacijos pradžioje A. Vyšniauskas skausmingai išgyveno Alantos parapijos ūkio konfiskavimą.
Paskirtas 1940 m. rugsėjo 15 d., nuo 1940 m. rudens iki gyvenimo pabaigos jis tarnavo Daugailiuose (Utenos raj.). 1940–1959 m. jis buvo Daugailių Šv. Antano Paduviečio parapijos klebonas, o nuo 1959 m. birželio 23 d. iki gyvenimo pabaigos liko altarista, talkino pastoracijoje klebonui Gediminui Šukiui.
1941 m. A. Vyšniauskas kartu su Daugailių vargonininku buvo suimtas ir kiek laiko kalintas Utenoje, kol karo pradžioje buvo išlaisvintas.
1961 m. Daugailiuose jis paminėjo kunigystės 50-metį, buvo kunigas jubiliatas.
Mirė 1967 m. vasario 13 d. Daugailiuose (Utenos raj.). Palaidotas Daugailių parapijos kapinėse šalia anksčiau mirusios sesers Anelės. Kapą ženklina paminklas, pastatytas dvasininko dukterėčios ir ilgametės šeimininkės Juzefos Vyšniauskaitės (1917–2010) rūpesčiu.
Šaltiniai
| Autorius: Anykštėnų biografijos - Tautvydas Kontrimavičius |