Adutiškio miškai
Adutiškio miškai – miškai Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, 8 km į šiaurės rytus nuo Adutiškio, Baltarusijos pasienyje.
Geografija
Adutiškio miškai priskirti Švenčionėlių miškų urėdijos Adutiškio (4000 ha) ir Ignalinos miškų urėdijos Tverečiaus (1310 ha) girininkijoms. Sudaro Adutiškio, Antanų ir Guntauninkų miškai. Plotas 5310 ha, mišku apaugę 3873 ha. Valstybinės reikšmės miškų plotas 4913 ha. Šiaurės vakarų dalis siekia Svirkų ežerą. Diduma miškų nusausinta, išskyrus šiaurės vakarų dalį ir 764 ha telmologinio draustinio. Draustinyje saugoma plokščia limnoglacialinei lygumai būdinga Adutiškio pelkė. Paviršius - lyguma.
Yra lūšių, kurtinių, juodųjų gandrų.
Medynai
Augavietės nederlingos ir derlingos pelkinės, derlingos ir labai derlingos užmirkusios. 18 % miškų yra ekosistemų apsaugos ir rekreaciniai, 3 % apsauginiai ir 79 % ūkiniai. Kultūrinės kilmės medynų 10 %. Beržynų 24 %, drebulynų 12 %, eglynų 36 %, juodalksnynų 11 %, pušynų 16 %, uosynų 1 %. Jaunuolynai sudaro 16 %, pusamžiai medynai 27 %, pribrestantys 27 %, brandūs 30 %. Medynų vidutinis amžius 59 m., bonitetas II. 3, skalsumas 0,71, tūris 194 m³/ha. Našiausių medynų tūris 350 m³/ha. Kasmet priauga 4,8 m³/ha medienos.[1]
Istorija
Adutiškio ir Antanų miškuose 1945-1952 m. kovo mėn. veikė Lietuvos partizanų Vytauto apygardos Tigro rinktinė ir štabas.[2]
Šaltiniai
- ↑ Algirdas Brukas. Adutiškio miškai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. - 102 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
- ↑ Dalius Žygelis. Adutiškio miškai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. - 102 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
| ||||||