Adutiškio piliakalnis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigacija, paiešką
Adutiškio piliakalnis
Kiti pavadinimai

Adutiškio piliakalnio su gyvenviete piliakalnis,
Viduožnugaris

Adutiškio piliakalnis.jpg
Lokalizacija

Adutiškio piliakalnis
55°09′28″N 26°35′24″E / 55.1578°N 26.5900°E / 55.1578; 26.5900 (Adutiškio piliakalnis)


Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė: Vėliava Švenčionių rajono savivaldybė
Seniūnija: Adutiškio seniūnija
Gyvenvietė: Adutiškis
Piliakalnio ypatumai
Aukštis, m 12–15
Aikštelės apimtis, m 120 × 50-60
Naudojimo laikotarpis I tūkstm. pr. m. e. 2-oji pusė – II tūkstm. pradžia
Žvalgymo metai 1992 m.
Registrinės savybės
Statusas Paminklas
Tipas Piliakalnis
Unikalusis objekto kodas 21445
Objekto kodas

iki 2005-04-19

A1058K1P
Piliakalniai.lt informacija
Aprašymo nuoroda Tinklalapis
Žemėlapio nuoroda Žemėlapis

Žiūrėti didesniame žemėlapyje

Adutiškio piliakalnis (arba Viduožnugaris) stūkso Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, Adutiškyje. Pasiekiamas Adutiškyje pervažiavus Kamoją, priešais bažnyčią pasukus į kairę šiaurėn, 150 m per laukus – yra priekyje.

Piliakalnis[taisyti]

Piliakalnis įrengtas atskiroje 12-15 m aukščio kalvoje Kamojos dešiniajame krante, santakoje su bevardžiu upeliuku, turinčioje stačius šlaitus. Kalva pailga šiaurės vakarų–pietryčių kryptimi. Jos ilgis apie 120 m, plotis - 50-60 m. Nuo upės esantis kalvos galas nežymiai pasisukęs į pietvakarius. Piliakalnis turi aikštelę, kurios ilgis pietryčių–šiaurės vakarų kryptimi 70 m, plotis šiaurės rytų–pietvakarių kryptimi - 30 m. Aikštelė platesnė pietvakarinėje piliakalnio dalyje - 30 m., o šiaurės vakarų gale - 20 m. Piliakalnis neturi pylimų, tik pietryčių pakraštyje galėjo būti supiltas 0,5 m aukščio, 6 m pločio pylimas 1,5 m aukščio išoriniu šlaitu. Jis galėjo būti nuo aukštumos pusės, bet dabar yra pilnai nuartas. Šlaitai statūs, 12-15 m aukščio.

Piliakalnis apardytas arimų, jame stovėjusių dvaro pastatų, šlaitų vakarinė ir pietvakarinė pusės nukastos imant iš jų molį. Jis dirvonuoja.

Senovės gyvenvietė[taisyti]

Gyvenvietė yra į pietus ir pietvakarius nuo piliakalnio papėdės, 2,3 ha plote. Šiaurėje ji ribojasi su piliakalniu, vakaruose - su Kamojos upe, o pietuose - prieina iki sodo ir sodybos. Gyvenvietė apima visą taip vadinamą „Dainų slėnį“. Gyvenvietės ilgis rytų–vakarų kryptimi - 170 m, šiaurės–pietų kryptimi - 120 m.

Tyrimai[taisyti]

1992 m. piliakalnį žvalgė Lietuvos istorijos institutas. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio pr. m. e. antrąja puse - II tūkstantmečio pradžia. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 22300 m². Vizualinio apsaugos zonos pozonio plotas 184000 m². Išmatavimai: apie 130 m ilgio šiaurės–pietų kryptimi ir iki 100 m pločio.

Aplinkiniai piliakalniai[taisyti]

Blank-50px.png Stajėtiškio piliakalnis 4 km Pūškų piliakalnis 34 km Dubravos piliakalnis 28 km Blank-50px.png
Mikštų piliakalnis 19 km
Nevieriškės piliakalnis 28 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Diaugūnų piliakalnis 8 km Svierių piliakalnis 35 km Simonikų piliakalnis 18 km
Bielavščinos piliakalnis 25 km

Šaltiniai[taisyti]

  • Naujai išaiškinamų istorijos ir kultūros paminklų sąrašas,
  • Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992-1993 metais, leidimo metai 1994. P. 294.
  • Bronius Dakanis. Mažai žinomi Lietuvos piliakalniai // Kultūros paminklai. Vilnius. 1994. T. 1, p. 35-36 (Nr. 1).
  • Algirdas Girininkas, Vidas Semėnas. Nalšios žemės senovė. 1. Nauji piliakalniai // Žvaigždė. Švenčionys, 1993 m. liepos 28 d. Nr. 57 (6176), p. 3.
  • Algirdas Girininkas, Vidas Semėnas. Archeologiniai tyrinėjimai Adutiškio krašte // Adutiškio kraštas. Vilnius, 2003. p. 5–7.
  • Algirdas Girininkas. Nauji archeologiniai paminklai Rytų Lietuvoje // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992 ir 1993 metais. Vilnius, 1994. p. 293-294.
  • Vidas Semėnas. Nauji archeologiniai paminklai Švenčionių ir Ignalinos rajonuose // Baltų archeologija. Vilnius. 1994. Rugpjūtis. Nr. 2, p. 5.
  • Gintautas Zabiela. Lietuvos medinės pilys. Vilnius. 1995, p. 223 (Nr. 1).

Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 118% (+4751-35=4716 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 0% (+0-698=-698 wiki spaudos ženklai).
Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys

Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Vikipedijose
Spausdinti/eksportuoti