Agota Balzarevičiūtė-Šidlauskienė

    Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
    Agota Šidlauskienė
    Mergautinė pavardė Balzarevičiūtė
    Agota Balzarevičiūtė -Šidlauskienė 1977.JPG

    Gimė 1959 m. gegužės 11 d.
    Linkuvoje

    Tėvas Ipolitas Balzarevičius
    Motina Elena Motiejūnaitė-Balzarevičienė
    Sutuoktinis(-ė) Algirdas Šidlauskas

    Agota Šidlauskienė (iki 1977 m. Balzarevičiūtė, g. 1959 m. gegužės 11 d. Linkuvoje) – Linkuvos gimnazijos mokytoja.

    Kilmė ir šeima

    Gimusi 1959 m. gegužės 11 d. Linkuvoje darbininkų šeimoje. Mama Elena Balzarevičienė ilgus metus dirbo. virėja, vėliau pardavėja. Tėtis Ipolitas dirbo tuometinėje MSV ekskavatorininku.

    Šeimoje augo brolis Laimutis, mokėsi Linkuvos vidurinėje ir, baigęs aštuonias klases, įstojo į Žeimelio profesinę technikos mokyklą. Vėliau baigė Klaipėdos jūreivystės mokyklą.

    Agota užaugina dvi dukras Vaidota, gimusi 1978 metais ir Jūratė, gimusi 1981 metais. Vaidota studijavo Kauno medicinos universitete ir įgijo farmacininko specialybę. Jūratė studijavo Kauno technologijos universitete, kur baigė chemijos technologiją, vėliau, ten pat ekonomiką-vadybą.

    Gyvenimo kelias

    Agota Linkuvos vidurinę mokyklą pradėjo lankyti nuo pirmos klasės ir 1977 metais baigė LIII laidą. Agota buvo labai gera mokinė, muzikali, gražiai dainavo, buvo visų renginių siela. Išvaizdi abiturientė traukė ne vieno jaunuolio žvilgsnį.

    1977 m. Agota sukuria šeimą su Linkuvoje jau dirbančiu istorijos mokytoju Algirdu Šidlausku.

    1978 m. įstoja mokytis į Šiaulių pedagoginį institutą, kur studijuoja pradinių klasių pedagogiką ir metodiką. Tais pat metais pradeda dirbti Pakruojo neakivaizdinės mokyklos Linkuvos konsultacinio punkto mokytoja. 1979 m. skiriama parengiamosios klasės mokytoja.

    1982 m. pereina dirbti į Pakruojo „Žemynos“ vidurinę (tuomet 2-ji) mokyklą. Mokytoja nuoširdi, pareiginga, labai mylima pradinukų ir jų tėvelių.

    1985 m. įgyja pradinių klasių mokytojos specialybę.

    Nuo 2005 metų Agota Šidlauskienė gyvena ir dirba Airijoje. Gėlių šiltnamyje dirbo 12 metų. Vėliau šokolado fabrike "Skelligs chocolates".

    Prisiminimai

    Cquote2.png

    Daug metų prabėgo, bet prisiminimai liko. Apie mūsų mokyklą išliko tik geriausi prisiminimai, o tas laikas praleistas repeticijose (rodos kasdien) tikrai buvo nuostabus. Nors dabar tas mūsų anų dienų muzikavimas atrodo gana prastai, bet mes buvome savamoksliai. Tais laikais labai trūko muzikinio išprusimo, nebuvo daug galimybių susipažinti su pasaulio populiaria muzika, nebuvo youtube, nebuvo interneto, tokių TV muzikinių projektų. Netgi muzikos mokytojai Linkuvos mokykloje dažnai keitėsi, o pusmetį atrodo visai nebuvo muzikos pamokų. Reikėjo remtis tik savo entuziazmu ir dideliu noru. Vėjavaikių repertuare daugiausia buvo grojamos tuo metu populiarios lietuvių ansamblių dainos ir tik viena kita buvo kitokios.

    Prisimenu, kad kai susinešdavome aparatūrą iš „kazarmės“ į salę, viską sujungdavom, paaiškėdavo, kad neveikia garso kolonėlės, vėl koks laidas nutrūko, tekdavo lituoti. Mūsų ansamblio solistės Agota ir Vaiva tuo metu mokydavosi pamokas. Taip ne kartą ateidavo ir vėlus vakaras.

    Vieną vakarą, jau kai aparatūrą sutvarkėme ir ėmėme repetuoti, gerai pavyko susigroti, buvo labai smagu, kad net nepajutom kaip prabėgo laikas, jau buvo pusė dvylikos. Greitai viską išjungėm ir ėmėme nešti aparatūrą į "kazarmę", žiūrim tarpdury pasirodo mokyklos direktorius a. a. Jonas Klikūnas su apatiniais ir su lazda. Jau galvojom tvos su ta lazda, arba apšauks, bet jis tik pakraipė galvą ir pasakė kad per ilgai užsibuvom ir mums jau laikas namo.

    Turbūt šis mano laiškas jau pavėluotas ir jau nelabai pagelbės toms mergaitėms, bet dar noriu prisiminti ir kitus mokyklinius ansamblius.

    Kai mokiausi IX klasėje mane ir Rimantą pakvietė groti Vitalijus Kacilevičius ir Gediminas Čekauskas. Tada repetuodavome Guostagalyje, kultūros namuose, aš grojau būgnais, Rimantas bosine gitara, Vitalijus (vadovas) soline, o G. Čekauskas elektriniais vargonais.

    Kitais mokslo metais, kai mokiausi X klasėje groti neteko. Tais metais grojo Vitalijus, Rimantas, Gediminas ir Virgis Krivickas (būgnais). Jie jau bandė groti savos kūrybos dainas, Virgis dainavo „angliškai“ Creedence Clearwater Revival ir Cream dainas.

    XI klasėje jau buvo „Vėjavaikiai“. Pavadinimą pasiūlė labai kūrybinga ir talentinga mokytoja a. a. Irena Liutkevičiūtė, kuri ir pavadinimą meniškai užrašė ant būgno. Ansamblį suburti sekėsi sunkiai, labai padėjo mūsų fizikos mokytojas, a.a. Henrikas Juodeika. Reikėjo išprašyti iš mokyklos direktoriaus pinigų instrumentams, aparatūrai. Gerai, kad Direktorius (parašiau iš didžiosios raidės su didele pagarba jam) buvo labai aktyvus, energingas ir suprato jaunimą, jų norus, užsidegimą, mėgo ir propagavo sportą, saviveiklą. Ir iš viso daug darė ir stengėsi dėl mūsų mokyklos.

    Kai gavom pažadą, kad bus skirti pinigai (aišku ne tokie dideli), teko ieškoti nusipirkti instrumentų, aparatūros. Pamenu su mokytoju Juodeika motociklu važiavom į Panevėžį į muzikos instrumentų parduotuvę. Nuvažiavom, o parduotuvė nedirba (gal pirmadienis buvo), teko tuščiomis grįžti atgal. Bet po to instrumentus ir dalį aparatūros nusipirkom, kolonėles dar pasiskolinom iš Alberto Builio. Taip ir bandėm muzikuoti.

    Iš pradžių ansamblyje grojo: Voldemaras Švėgžda, Rimantas Kilčiauskas, Kęstutis Juknis. Po to sudėtis pasikeitė, prisijungė Rimantas Pėželis, kuris grojo gitara ir dainavo bei turėjo labai gerą Beag firmos mikrofoną, ir vietoj Rimanto, kuris nebenorėjo su mumis kartu groti, pakvietėme bosine gitara grot a. a. Joną Krivicką. Mūsų ansamblio išskirtinumas - pagrindinės solistės buvo merginos: Agutė ir Vaiva. Manau, iki „Vėjavaikių“ niekada mokykliniuose estradiniuose ansambliuose merginos nedainavo. Taip pat dainavo dar viena mergaitė Sandra Žalkauskaitė (rodos toks jos vardas). Kiek atsimenu, kadangi ji buvo dar labai jauna, dainavo krokodilo Genos dainą apie gimtadienį.

    Tai tiek tų prisiminimų...


    Voldemaras

    Vaizdas:Cquote1.png


    Vaizdas:Cquote2.png

    Didžiausiu autoritetu buvo ir išliko tuometinis Linkuvos vidurinės mokyklos, vėliau Pakruojo 2-osios vidurines mokyklos direktorius, dabar jau šviesios atminties, Jonas Klikūnas. Būdama mokine, o vėliau ir pedagoge, jo vadovaujamose mokyklose, prisibijojau Jo (nesmagiai jausdavaus, jei nepateisindavau kartais Jo pasitikėjimo), o kartu žavėjaus šio žmogaus turimu humoro jausmu, atvirumu, begaliniu pareigingumu ir atsidavimu darbui. Prisimenu, jau pradėjus dirbti Pakruojyje, tuo metu naujai pastatytoje mokykloje, Direktorius labai norėjo, kad būtu sukurta ir veiktų kuo daugiau mokiniu meno kolektyvų (Jam labai patiko šokantys ir dainuojantys vaikai). Nežinau kodėl-pasiūlė Jis man mokinti šokio mokyklos pradinukus. Nepavyko man tada įrodyti, kad niekada pati nebuvau šokusi (turėjau labai didelį norą, bet visada tekdavo dainuoti), kad neturiu tam darbui jokio pasirengimo, išgirdau trumpa ir, kaip tada supratau, jau nebeginčytina atsakymą- „reikia, vaikeliuk, šoksi”. Ir šokau. 15 metų to mokinau pradinių klasių mokinukus, patirties semdamasi choreografijos kursuose bei seminaruose, nuoširdžiai konsultuojama gerai rajone žinomos, dabar jau a.a. šokių mokytojos Ritos Blaškienes, pati šokdama Pakruojo miesto jaunimo šokių kolektyve (dabar „Reketys”). Matyt, tas žodis „reikia” tuokart buvo pasakytas taip tvirtai ir įtikinamai, kad tebelydi mane iki šiol kai kuriais gyvenimo atvejais.


    Agota Balzarevičiūtė-Šidlauskienė

    Cquote1.png


    Cquote2.png

    Labai šilti prisiminimai išliko iš to laikotarpio, kai buvau dešimtokė ir mane pakvietė dainuoti į mokyklos estradinį ansamblį. Jame tuo metu grojo Rimantas Kilčiauskas, Valdas Švėgžda, Kęstutis Juknis, dainavo Agota Balzarevičiūtė. Buvo nuostabus metas, nes patys labai norėjome, repetuodavome beveik kiekvieną vakarą, gana ilgai, o atėjus šeštadieniui, grodavome mokyklos diskotekose. Tuomet jos buvo, iš šių dienų žvelgiant, unikalios, nes didžiąją diskotekos laiko dalį grodavo „gyva muzika“. Iš to laikotarpio išliko patys šilčiausi prisiminimai, geroji patirtis, galbūt labai padėjusi renkantis profesiją. Nuoširdžiai didžiuojuosi, kad kažkada mokiausi šioje mokykloje.


    Vaiva Klupšienė

    Cquote1.png


    Šaltiniai

    Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

    Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
    • Emilija Stanevičienė – autorius ir redaktorius – 58% (+6093-12=6081 wiki spaudos ženklai).
    • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 43% (+4496-14=4482 wiki spaudos ženklai).