airBaltic

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
AirBaltic
AirBaltic logo.svg
IATA
BT
ICAO
BTI
Šaukinys
AIRBALTIC
Įkurta 1995 m.
Pagrindinis oro uostas Rygos oro uostas
Antriniai oro uostai Vilniaus oro uostas
Dažno keleivio programa BalticMiles ir EuroBonus
Aljansas nepriklauso
Priklauso Latvijos vyriausybė
Būstinė Ryga, Latvija Latvija
Vadovybė Bertolt Flick (airBaltic direktorius)
Mats Jansson (SAS grupės direktorius)
Interneto svetainė [1]
Kyla airBaltic Bombardier Dash 8 Q400

airBaltic (A/S Air Baltic Corporation) – Latvijos nacionalinė oro linijų bendrovė. Pagrindinis bendrovės oro uostas yra Rygos oro uostas. airBaltic taip pat yra didžiausia oro linijų bendrovė jos antriniame mazge Vilniuje.

Istorija

Thumb

Oro linijų bendrovė įkurta 1995 m. rugpjūčio 28 d., sudarius sutartį tarp Latvijos valstybės ir SAS. Pirmieji skrydžiai pradėti tų pačių metų spalio 1 d. su pirmuoju kompanijos lėktuvu Saab 340.

1996 m. kompanija įsigijo savo pirmąjį AVRO RJ70 ir partnerio statusu pradėjo dalyvauti SAS dažno keleivio programoje. 1997 m. įkurtas krovinių pervežimo padalinys, o 1998 m. įsigijo pirmąjį Fokker 50 lėktuvą.

1999 m. airBaltic tapo uždarąja akcine bendrove ir visi jos lėktuvai Saab 340 buvo pakeisti Fokker 50 lėktuvais.

2003 m. airBaltic įsigijo pirmąjį Boeing 737-500 lėktuvą, o 2004 m. birželio 1 d. kompanija pradėjo tiesioginius skrydžius iš Vilniaus oro uosto. 2004 m. spalį bendrovės prekinis ženklas iš „Air Baltic“ pakeistas į „airBaltic“, lėktuvų dažymo spalvos pakeistos į baltą fiuzeliažą su šviesiai žalia uodega.

2006 m. gegužę airBaltic siūlė 30 skrydžių iš Rygos į Europą ir Aziją bei 14 skrydžių iš Vilniaus į Europą.

2005 m. oro linijų bendrovė pervežė 1037925 keleivius, o 2006 m. – 1425276 keleivius.

2008 m. bendrovė patyrė beveik 40 mln. EUR nuostolių ir 2009 m. birželio mėn. buvo priversta prašyti pagalbos iš Latvijos vyriausybės.

2009 m. birželio mėn. didžiausia oro linijų bendrovė Vilniuje tapo Small Planet Airlines (buvusi FlyLAL Charters).

47,2 % airBaltic akcijų priklauso SAS, likusi dalis – Latvijos valstybei. AirBaltic vykdo daug skrydžių į pagrindinius SAS oro uostus – Kopenhagą ir Stokholmą. Bendrovė turi „Well connected with SAS“ (Tvirtai prisijungusi prie SAS) statusą, bendrovės dažno keleivio programa yra SAS EuroBonus. Su SAS suderinti skrydžių tvarkaraščiai, naudojamos SAS keleivių laukimo salės. Skirtingai nuo SAS, airBaltic nepriklauso oro linijų aljansui Star Alliance (SAS kol kas nepareiškė noro prijungti airBaltic prie aljanso regioninio nario statusu). Su keletu bendrovių airBaltic yra pasirašiusi bendro kodo (codeshare agreement) ir bendradarbiavimo susitarimus.

Lėktuvai

2011 m. sausį bendrovės orlaivių parko vidutinis amžius sudarė 16 metų [1].

AirBaltic flotilė
Orlaivio tipas Iš viso nuosavų Iš viso nuomojamų Gaminama Keleivių skaičius Pastabos
Boeing 737-300 8 0 0 149
Boeing 737-500 10 0 0 120–126
Boeing 757-200 2 0 0 200
Bombardier Dash 8 Q400 5 3 4 76
Fokker 50 11 0 0 46–52


Partneriai

Su SAS grupe susijusios oro linijos („Well connected with SAS“)

Kiti

Nuorodos

Šaltiniai


Commons-logo.svg.png Vikiteka: AirBaltic – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 101% (+6413-48=6365 wiki spaudos ženklai).