Akaba

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Akaba
العقبة
Aqaba1.jpg

Miesto panorama


Akaba
Koordinatės: 29°31′0″N 35°0′0″E / 29.51667°N 35°E / 29.51667; 35 (Akaba)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Vėliava Jordanija
Muchafaza: Akabos muchafaza
Gyventojų: (2009 m.)
Plotas: 375 km²
Tankumas (2009): 275 žm./km²
Commons-logo.svg Vikiteka: AkabaVikiteka

Akaba (arab. العقبة = Al-ʻAqabah) – miestas pietų Jordanijoje, prie Raudonosios jūros dalies – Akabos įlankos. Muchafazos centras. Akaba geležinkeliu ir plentu sujungta su Amanu. Yra Karaliaus Huseino tarptautinis oro uostas, pasienio postas Izraelio pasienyje (į Eilatą).

Akaboje yra strategiškai svarbus jūrų uostas, per jį išvežami fosforitai. Fosforo trąšų gamybos, naftos perdirbimo pramonė. Yra žvejybinis laivynas. Amatai[1]. Svarbus turistinis centras (pajūrio paplūdimiai, vandens pramogos, Vadi Rumo uolos ir kt.).

Istorija

Vietovė gyvenama jau apie 6000 metų. Pirmoji gyvenvietė įsikūrė čia gyvenant semitų tautai idumėjams. Nuo I a. ties Akaba apsigyveno arabai nabatėjai. Graikai miestą vadino Berenise, romėnai – Aila arba Elana (lot. Aelana). Romėnų laikais miestą su Damasku jungė Naujasis Trajano kelias (Via Traiana Nova). Vėliau teritorija buvo užkariauta musulmonų, greta pastatytas Ailos uostas. XII a. Akabą užėmė kryžininkai ir prijungė prie Jeruzalės karalystės (yra to meto Helimo tvirtovės liekanos bei Faraono salos tvirtovė Egipto teritoriniuose vandenyse). Nuo 1250 m. iki XVI a. Akabą valdė mameliukai. Vėliau valdant osmanams Akabos reikšmė sumenko, tai buvo nedidelis žvejų miestelis. I-ojo pasaulinio karo metais čia įvyko Akabos mūšis, kuriame jungtinės britų ir arabų pajėgos nugalėjo osmanus. Po šios pergalės Akaba tapo Hidžazo karalystės dalimi, vėliau priklausė Transjordanijai. 1965 m. Jordanijos karalius Huseinas išpirko iš Saudo Arabijos 12 km pakrantės ruožą Akabos plėtrai mainais į 6000 km² dykumos ploto.

Šaltiniai

  1. Akaba. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. ISBN 978-5-420-01654-1.


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+3467-0=3467 wiki spaudos ženklai).