Aklasis teksto rinkimas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Pirštų naudojimas aklajame teksto rinkime. Žalia linija parodytos pirštų, raudona - kairės ir dešinės rankų ribos. Parodyti taip pat standartiniai apčiuopiami Š ir J orientavimosi brūkšneliai.

Aklasis teksto rinkimas (angl. touch typing) – teksto rinkimas nežiūrint į klaviatūrą. Metodas pagarsėjo po to, kai 1888 jį naudojantis stenografistas Frank Edward McGurrin laimėjo spausdinimo greičio konkursą, pasiekdamas to metu neįtikėtinais laikytų rezultatų[1]. Tačiau nėra žinoma, ar McGurrin iš tiesų ir išrado šį metodą.

Renkama visais abiejų rankų pirštais. Kiekvienas klavišas turi jam spausti skirtą pirštą. Kiekvienas pirštas, išskyrus nykščius, turi nuolatinę vietą ant jam paskirto klavišo. Kai reikia paspausti kurį nors kitą klavišą, pirštas perkeliamas ant jo ir paspaudus klavišą grąžinamas į nuolatinę vietą.

Paveiksle parodyta, kuriems pirštams priskiriami lietuviškos standartinės klaviatūros klavišai. Geltonai nuspalvinti klavišai, ant kurių laikomi pirštai.

Privalumai

„Hakerio klaviatūra“

Spausdinant labai vargina nuolatinis dėmesio perkėlimas tarp klaviatūros, spausdinamo teksto (ekrano, popieriaus) ir neretai dokumento kuris spausdinamas ar su kurio dirbama rengiant tekstą. Klaviatūrai nebereikalaujant dėmesio, sumažėja ne tik nuovargis bet ir klaidų skaičius, tai itin svarbu programuojant. Spausdinimo greitis taip pat paprastai didesnis nors tai priklauso ir nuo įgudimo. Paskirstant krūvį daugeliui pirštų sumažėja ir fizinis nuovargis. Prireikus nesunku spausdinti ir kitakalbe (dažniausiai angliška) klaviatūra kurioje lietuviškos raidės nesužymėtos (gaminamos „hakerio klaviatūros“ klavišais be jokių ženklų).

Trūkumai

Mokymasis aklai rinkti tekstą yra laiko reikalaujanti investicija. Būtinas standartinis klavišų išdėstymas kurį po to sunku pakeisti net jei kitoks išdėstymas teoriškai konkrečiam darbui būtų optimalesnis.

Mokymo metodika

Klasikinė mokomoji metodika yra iš pradžių išmokti aklai spausdinti pagrindinės pozicijos raides (geltoni klavišai), paskui mokytis viršutinę eilę, vėliau apatinę bei kitus klavišus. Tam parengiami specialūs žodžiai bei sakiniai. Svarbu išmokti greitai grąžinti rankas į pradinę padėtį, nes jos dažnai pakeliamos nuo klaviatūros (praeityje to reikėdavo perstumti rašomosios mašinėlės vežimėliui, šiuo metu - naudoti kompiuterio pelę ar kursoriaus valdymo klavišus). Pagrindinės pozicijos radimui nežiūrint palengvinti klavišai Š (F angliškoje klaviatūroje) ir J žemiau raidės ženklo turi apčiuopamą brūkšnelio pavidalo iškilimą. Aklojo metodo mokymuisi gali būti naudojamos ir įvairios mokomosios kompiuterio programos.

Mokantis svarbu nepalikti „silpnų klavišų“, kurių simboliai prastai prisimenami ir paspaudimas ilgiau užtrunka. Spausdinimo greitis daug labiau priklauso nuo to ar yra (ir kiek) tokių klavišų nei kaip greitai spausdinama likusiais. Jei spausdinimo greitis laikui bėgant nedidėja, gali tekti kuriam laikui grįžti prie pratimų. Neretai spausdinimo greitis ilgainiui didėja ir papildomai nesitreniruojant. Vaikus galima mokyti maždaug nuo septynių metų[2].

Šaltiniai

|Straipsnis=Aklasis teksto rinkimas |Žodynas=Enciklopedinis kompiuterijos žodynas |Žodyno sąvoka=aklasis teksto rinkimas | }}

  1. Frank Edward McGurrin (didelis tekstas, ieškokite skaičiaus "500")
  2. Clare, John. "Should children be taught to touch-type? If so, from what age? And what's the best way of doing it?." The Telegraph. Nuoroda tikrinta 23 May 2012.

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Audrius Meškauskas – autorius ir redaktorius – 66% (+3124-1=3123 wiki spaudos ženklai).
  • Vitas Povilaitis – autorius – 34% (+1606-0=1606 wiki spaudos ženklai).