Akmeniškiai
Kitos reikšmės – Akmeniškiai (reikšmės).
Akmeniškiai | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Koordinatės: | ||||||||||||||||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
Respublika: | ||||||||||||||||
Apskritis: | ![]() | |||||||||||||||
Savivaldybė: | ![]() | |||||||||||||||
Seniūnija: | Katyčių seniūnija | |||||||||||||||
Gyventojų: | 48 (2011 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Istoriniai pavadinimai | ||||||||||||||||
Akmeniškiai – kaimas Šilutės rajono savivaldybėje, prie Klaipėdos krašto ribos, dešiniajame Šyšos upės krante, 3 km į šiaurės rytus nuo Katyčių.
![]() |
![]() |
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS |
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI |
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS |
SUSISIEKIMAS |
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS |
Istorija[taisyti]
Po Melno sutarties (1422 m.) Akmeniškių kaimo teritorija buvo LDK, Žemaičių seniūno Kęsgailos valdoje. 1533 m. šią teritoriją užgrobė Prūsija.
1737 m. Akmeniškių kaime įsteigta vienakomplektė pradinė mokykla (nuo 1879 m. iki I pasaulinio karo pabaigos buvo net dvi klasės). XIX a. pabaigoje mokyklai pastatytas naujas pastatas. 1937 m. Akmeniškių pradinėje mokykloje mokėsi 29 mokiniai, iš kurių 25 išpažino evangelikų liuteronų, 4 katalikų tikėjimus. Dėstoma buvo vokiečių kalba, nežiūrint, kad kaimo dauguma gyventojų buvo lietuvininkai (1905 m. jie sudarė 83 proc.). Mokyklai priklausė trys pastatai (du mūriniai ir vienas medinis) ir 4 ha žemės. Akmeniškių kaime dar buvo dvaras, kalvė, vėjo malūnas. Vokiškuose raštuose Akmeniškiai buvo vadinami Ackmonischken (nuo 1939 m. Akmonischken).
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
1525–1701 m. | Prūsijos kunigaikštystė | |
1701–1736 m. | Prūsijos karalystė | |
1736–1818 m. | Lietuvos departamentas, Prūsijos karalystė | |
1818–1871 m. | Katyčių valsčius, Tilžės apskritis, Prūsijos karalystė | |
1871–1919 m. | Katyčių valsčius, Tilžės apskritis, Vokietijos imperija | |
1920–1923 m. | Pagėgių apskritis, Klaipėdos kraštas | |
1923–1939 m. | Pagėgių apskritis, Klaipėdos kraštas, Lietuva | |
1939–1944 m. | Šilutės apskritis, Trečiasis Reichas | |
1945–1950 m. | Pagėgių apskritis, LTSR | |
1950–1962 m. | Katyčių apylinkė, Pagėgių rajonas | |
1962–1977 m. | Katyčių apylinkė, Šilutės rajonas | |
1977–1995 m. | Usėnų apylinkė, Šilutės rajonas | |
1995–1999 m. | Šilutės rajono savivaldybė | |
nuo 2000 m. | Pagėgių savivaldybė |
Pavadinimas[taisyti]
Kaimas vadintas 1542 m. Agminischken, 1584 m. Ackminischken / Ackmanischken, nuo 1898 m. Ackmonischken.[3]
Gyventojai[taisyti]
Demografinė raida tarp 1905 m. ir 2011 m. | ||||||||||
1905 m. | 1910 m. | 1925 m. | 1941 m. | 1959 m.sur.[4] | 1989 m.sur. | 1997 m. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
243 | 256 | 263 | 236 | 128 | 72 | 76 | 77 | 48 | ||
|
Gyventojų dauguma priklausė Katyčių evangelikų liuteronų bažnyčiai.
Po karo iš esmės Akmeniškiuose pasikeitė gyventojai. Gyventojai dirbo Katyčių paukštininkystės tarybiniame ūkyje. Pagrindinis verslas – žemdirbystė. 1997 m. buvo 32, 2003 m. – 21 ūkis (laikė 112 galvijų).
Aplinkinės gyvenvietės[taisyti] | |||||||||||
![]() |
Žalpiai – 2,7 km | VAINUTAS – 6,2 km | Lazduonėnai – 2,4 km | ![]() | |||||||
|
Skiržemė – 4,8 km | ||||||||||
KATYČIAI – 2,8 km |
|
Šaltiniai[taisyti]
- ↑ Vietovardžių žodynas (Lietuvių kalbos institutas, 2007 m.)
- ↑ Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai (Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta): jų kilmė ir reikšmė. Mažosios Lietuvos fondas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
- ↑ Dietrich Lange: Geographisches Ortsregister Ostpreußen einschließlich des Memelgebietes, des Soldauer Gebietes und des Reg.-Bez. Westpreußen (1919-1939)
- ↑ Akmeniškiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 32 psl.
- ↑ Akmeniškiai SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Akmeniškiai loadmap.net
- Akmonischken GenWiki
- Šilutės kraštas. Enciklopedinis žodynas. Šilutė. 2000.
- Mažosios Lietuvos enciklopedija. T.1., Vilnius. 2000.
- Albertas Juška. Mažosios Lietuvos mokykla. Klaipėda. 2003.
- Jonas Remeika. Ką kalneliai pasakoja: Padavimai iš Klaipėdos krašto praeities. Kaunas. 1990. P.58, 59.