Akmuo Baravykas

Kitos reikšmės – Baravykas (reikšmės) .

Akmuo Baravykas – buvęs valstybinės reikšmės geologinis gamtos paveldo objektas, akmuo Klaipėdos rajone, Dovilų apylinkėse, Dumpių miške, 0,5 km į rytus nuo Dumpių gamybinių statinių, 1,2 km į vakarus nuo Ketvergių (praeina kelias  2202  Klaipėda–Veiviržėnai–Endriejavas). Akmuo stovi Kretingos miškų urėdijos Šernų girininkijos 19–tame kvartale.

Akmuo paskelbtas valstybės saugomu Gamtos apsaugos komiteto prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1964 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 76. Išbrauktas iš saugomų LR aplinkos ministro 2016 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. D1-88. Atminimo akmenį prižiūri ir jo išlikimo istorija domisi bei sklaida rūpinasi Šernų girininkijos darbuotojai ir Ketvergių pagrindinės mokyklos mokiniai, kurie čia dažnai apsilanko.

Atminimo paminklas

Baravykas iš akmens pastatytas kaip paminklas, skirtas pažymėti Dumpių miško sodinimą XX a. pradžioje. Akmenyje iškaltas užrašas vokiečių kalba: „Sodink mišką, nors ir nežinai, kas kada nors jo šešėlyje šoks. Ir pagalvok, žmogau, tai tavo protėviai tavęs nepažinę tau pasodino. Sodinta 1917-1928 m. C.G. Hildendorfo“. Šoninėje pusėje ant „koto” iškalta: „Kr. K. Bajorai 1934″. Kr. K. – tai Kretingos kalėjimas. „Grybas” stovi ant betoninio pagrindo, atsuktas į vakarus, į buvusio Dumpių dvaro pusę. Jis sudėtas iš dviejų dalių: „koto“ ir „kepurės“. „Kotas“ stačiakampis, „kepurė“ pusapvalė, priekinė pusė lygi. Jos apatinėje dalyje yra nedidelė duobutė-mova, kad galvutė nenuslystų.

Paminklas stovi sodinto Dumpių miško lygios stačiakampės aikštelės, kuri apaugus žole, samanomis, dešiniajame, t. y. šiaurrytiniame kampe. Ši aikštelė vakariniu kraštu remiasi į miško keliuką, jos kraštinių ilgiai: 8 m (palei keliuką) ir 9 m (gilyn į mišką). Aplinkui miške vyrauja eglės, bet nemažai auga ir beržų. Šie medžiai paminklui sudaro paunksnę. Aikštelės kairiajame, t. y. pietvakariniame kampe, prie pat keliuko, įkasta 77 cm aukščio informacinė rodyklė su metaline lentele (jos ilgis 59,5 cm ir aukštis 34 cm), kurioje nurodytas paminklo pavadinimas ir vokiškojo teksto, esančio ant paminklo, vertimas.

Istorija

Grybo formos paminklo atsiradimo Dumpių miške istoriją 1976 m. paskelbė Vokietijoje leidžiamas Klaipėdos krašto išeivių laikraštis „Memeler Dampfboot”, o Lietuvos kraštotyrininkams jį pristatė Klaipėdos krašto išeivis iš Vokietijos Bernd Dauskardt.

Paminklo sumanytojas buvo vietinio Dumpių dvaro savininko C. G. Hilgendorfo sūnus Heinrichas (1900-1979). Jis už politinę veiklą 1934 m. kurį laiką kalėjo Bajorų kalėjime, garsėjusiame akmens apdirbimo dirbtuvėmis. Kaip politinis kalinys jis neprivalėjo dirbti, todėl turėdamas laisvo laiko, sugalvojo savo tėvo 1917-1928 m. sodintame miškelyje pastatyti akmeninį atminimo ženklą. Iš laikraščių skiaučių susiklijavo grybo pavidalo pavyzdį, iš didelės akmenų krūvos išsirinko du reikiamo dydžio granito luitus. Akmens tašymo bei šlifavimo darbus vykdė kartu su labiau patyrusiu kaliniu lietuviu. Kai po šešių savaičių H. Hilgendorfas buvo paleistas į laisvę, su savimi pasiėmė ir akmens dirbinį, kuriame buvo iškalti vokiečių filosofo Johano Gotlibo Fichtės žodžiai.

Geologija

Baravyko „kepurėlės” tašytame sferiškame paviršiuje matomos kulkų išskeltos 3 duobutės, o jo nušlifuotame vertikaliame pjūvyje yra vokišką įrašą pažeidusios dvi 1-2 cm gylio duobutės (vienoje dar buvo kulkos likučių). Nuo šaudymo atsiradusius du ryškius įdubimus turi ir Baravyko „koto” priekinė dalis. Paminklo sušaudymas vertintas kaip tyčinis, vandališkas aktas, kuris galėjo būti atliktas Antrojo pasaulinio karo metu ar vėliau. Šiame miške sovietmečiu vykdavo TSRS kariuomenės atsargos kareivių ir karininkų pratybos (išlikę apkasai karinei technikai slėpti).

Paminklo akmenį sudaranti uoliena – kvarcinis dioritas. Diorite vyrauja plagioklazas yra raginukės ir kvarco. Jo matmenys: aukštis 1,22 m, ilgis 1,14 m, plotis 0,47 m.

Nuorodos

• Saugomų teritorijų valstybės kadastras
• Akmeninis Dumpių miško „baravykas” (voruta.lt)
• Lietuvos geologijos tarnyba. Geotopai (išrašas)
• Akmuo Baravykas (wikimapia.org)

---