Albinas Andrulionis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Albinas Andrulionis

Gimė 1908 m. rugpjūčio 14 d.
Demeniškiuose, Lazdijų raj.
Mirė 1986 m. sausio 7 d. (77 m.)
Kaune

Veikla
lietuvių poetas, prozininkas

Alma mater VDU, 1951 m. Kauno mokytojų seminarija

Albinas Andrulionis (1908 m. rugpjūčio 14 d. Demeniškiuose, Seirijų vls., Lazdijų r., Alytaus apskr. – 1986 m. sausio 7 d. Kaune) – bibliotekininkas, mokytojas, vaikų literatūros rašytojas, visuomenininkas.

Kilmė ir šeima

Tėvai — Tomas Andrulionis (...), mažažemis valstietis. — Marijona Andrulionienė (iki ... m. Graževičiūtė, g. ... - m. ...), namų šeimininkė?
Broliai, seserys — Feliksas, Pranas, Kazimieras, Veronika.

Žmona — Jonė Andrulionienė (iki 1934 m. Andriuškevičiūtė, 1910 m. ... d. Vietovė - 2007 m. ... d. Vietovė), tarnautoja.

Vaikai — Aloyzas Alytis Andrulionis (g. 1936 m. ... d. Vietovė), gydytojas terapeutas (KMI, ...). — Sigitas Albinas Andrulionis (1938 - 2008), teisininkas, advokatas. — Laimutis Stasys Andrulionis (1943 – 2008), darbininkas. — Jūratė Andrulionienė (nuo ... m. Voloskevičienė, g. 1949 m. ... d. Vietovė), mokytoja (?).

Jaunystės metai

Gimė ir augo vargingo mažažemio valstiečio šeimoje. Buvo jauniausias vaikas iš devynių. ... m. mokėsi Marijampolės Marijonų gimnazijoje, bet dėl lėšų stygiaus ... m. turėjo pereiti į Alytaus gimnaziją, kurią didelių pastangų dėka baigė 1930 m.

19321937 m. studijavo VDU humanitarinius mokslus, tuo pačiu metu dirbo įvairius darbus - Švietimo ministerijos knygų tikrinimo komisijoje, Liudo Giros asmeniniu sekretoriumi.

1936 m. Kaune baigė Švietimo ministerijos Kultūros reikalų departamento organizuotus bibliotekininkų kursus.

1937 m. iš Kauno grįžo į Dzūkiją ir įsidarbino Lazdijų meteorologijos stoties vedėju. Tuo pačiu metu rūpinosi Lazdijų bibliotekos kūrimu ir tapo pirmuoju jos vadovu.

Kūrybinės veiklos pradžia

1932 m. pradėjo bendrauti vaikų žurnale „Žiburėlis“. 1936 m. Spaudos fondas išleido originalią elėraščių vaikams knygelę „Pirmos plaštakės“. Šio rinkinio eilėraštis „Mano tėviškė“ paplito po Lietuvą ir tapo liaudies daina.

Ptašeko knygynas Kaune leido jo iš vokiečių kalbos išverstas knygeles, atpasakotas Brolių Grimų pasakas (1937) bei Žiulio Verno „Penkiolikos metų kapitoną“ (1938). 1937 m. išėjo apysaka „Baltaplunksnė“, o 1938 m. apsakymėlių rinkinys „Margasparnė“.

Įsitraukė į vertimų darbą. Iš lenkų kalbos išvertė ir išleido M. Jokaj 3 tomų romaną „Akmeninė širdis“, lenkų istoriko J. I. Kraševskio „Lietuviai lenkų soste“. Pradėjo versti B. Pruso „Lėlę“, bet rankraštis dingo stribų kratos metu.

Tarybinės okupacijos metu jo kūrinių niekas nepriėmė ir nespausdino, o prieš karą išleisti kūrinėliai buvo išimti iš apyvartos.

Karo ir pokario metai

1942 m. pradėjo mokytojauti Leipalingio vidurinėje mokykloje, nuo ... m. dėstė lietuvių kalbą ir matematiką Seirijų progimnazijoje, ... m. buvo Seirijų valsčiaus švietimo skyriaus vedėjas. Rūpinosi, kad Seirijų progimnazija taptų gimnazija.

Buvo apskųstas už posakį „raudonų marškinių nevilkėsiąs“, todėl atsidūrė sovietų dėmesio centre. Baigiantis karui atsisakė pasiūlymo su šeima pasitraukti į Vokietiją, nes be galo mylėjo Lietuvą.

Rezistencijos laikotarpiu dzūkijos partizanus aprūpindavo medikamentais bei popierium. Buvo ne kartą stribų tardytas, 1946 m. rudenį kalintas Seirijų „sklepe“ bei Alytaus kalėjime. 1946 m. spalio 1 d. Alytaus AVK Liaudies švietimo skyriaus vedėjo S. Totoriaus įsakymu Nr. 26 buvo atleistas iš „visų pareigų nuo š. m. rugpjūčio 31 d., kaip sulaikytas ir nedirbantis“. Grįžęs iš Alytaus kalėjimo, buvo įspėtas apie tai, jog yra įtrauktas į naktinio trėmimo sąrašus, todėl su šeima pasislėpė pas patikimus žmones.

1946 m. pabaigoje grįžo į Kauną. 1951 m. baigė Kauno mokytojų seminariją.

Tarybinės okupacijos metai

1946.12.01 – 1949.09.01 dirbo Kauno 42 pradinės mokyklos vedėju. Šią mokyklą uždarius, Albinui Andrulioniui su šeima buvo leista apsigyventi jos patalpose, esančiose Marvelės gatvėje. Kadangi Marvelėje, tuometiniame Kauno priemiestyje, nebuvo bibliotekos, Albino Andrulionio rūpesčiu tame pačiame pastate, vienoje buvusių klasių, apie 1950 m. buvo įsteigta 11 Kauno miesto viešoji biblioteka. Iki 1958 (gal iki 1959) m. vasaros Albinas Andrulionis dirbo šios bibliotekos vedėju. Tuo pačiu metu, 1949.09.01. – 1951.09.01, mokytojavo Kauno 25 pradinėje mokykloje.

1951.09.01 - 1956.09.01 – Kauno 17 vidurinės mokyklos mokytojas. 1956.09.01 – 1965.09.01 – Kauno 4 pradinės mokyklos mokytojas. 1965.09.01 – 1970.10.01 – Kauno 21 vidurinės mokyklos pailgintos darbo dienos grupės auklėtojas. 1970.10.01 – 1982.08.13 – Kauno gamyklos „Pirmūnas“ darbininkas.

Visą pedagoginės veiklos laikotarpį Albinas Andrulionis jautė psichologinę įtampą, mokyklas keitė ne savo noru, o buvo kilnojamas iš vienos į kitą. Netgi dukrai Jūratei pasirinkus pedagogės kelią Kauno miesto komjaunimo komitete ji buvo paklausta, ar ji nesanti „to“ mokytojo Andrulionio dukra, esą tokiu atveju ji negalėsianti dirbti mokytoja...

Visuomeninė veikla

Besimokydamas Marijampolės marijonų, o vėliau ir Alytaus gimnazijose, dalyvavo skautų, ateitininkų bei šiaulų organizacijų veikloje.

Dirbdamas Lazdijų bibliotekos vedėju, prie bibliotekos subūrė saviveiklinį dramos būrelį, režisavo P. Vaičiūno 3 veiksmų dramą „Liepsnojančios širdys“.

Būdamas 11 Kauno viešosios bibliotekos vedėju su žmona Jone Andrulioniene organizavo saviveiklinį tautinių šokių ratelį, taip atitraukdamas jaunimą nuo gatvės muštynių. Vaidino Kauno medikų kultūros namų dramos būrelio spektaklyje „Kolegos“.

Pomėgiai

Kūryba, skaitymas, teatras, vaidyba, mezgimas, drožinėjimas, kelionės.

Bibliografija

Poezijos rinkiniai vaikams

  • Pirmos plaštakės (1936)
  • Baltaplunksnė (1937)

Išvertė

Nuorodos, šaltiniai

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Edvinas Giedrimas – autorius ir redaktorius – 81% (+5791-352=5439 wiki spaudos ženklai).
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 25% (+1821-75=1746 wiki spaudos ženklai).