Albinas Jasiūnas
Albinas Jasiūnas (g. 1933 m. sausio 9 d. Vilkeliuose, Pandėlio vlsč., Rokiškio raj.) - inžinierius, vadybininkas, visuomenės ir politinis veikėjas, Rokiškio krašto garbės pilietis.
Kilmė ir šeima
Tėvai — Vladas Jasiūnas (...), mažažemis valstietis; — Adelė Jasiūnienė (iki ... m. <>, ...), ūkininkė.
Broliai, seserys — ...
Žmona — Regina Jasiūnienė (iki 1958 m. Mažeikaitė, g. ... Priekulėje), buvusi tremtinė Usūrijos taigoje, pedagogė chemikė, chemijos vadovėlių vidurinių mokyklų vyresnėms klasėms autorė.
Vaikai — Kęstutis Jasiūnas (g. ..), fizikas, vienas iš lazerių firmos ,,Ekspla” įkūrėjų ir generalinis direktorius, Lietuvos mokslo Tarybos valdybos narys; — Gražina Jasiūnaitė (g. ...), ekonomistė.
Anūkai — penki
Moksleivio ir studijų metai
1939-1943 m. mokėsi Lydžiūnų pradžios mokykloje, 1943-1951 m. — Pandėlio progimnazijoje ir vidurinėje mokykloje.
1951 m. pradėjo studijas Lietuvos žemės ūkio akademijos (LŽŪA) Mechanizacijos fakultete, kurį baigė 1956 m. įgydamas ... diplomą.
Profesinė karjera
1956 m. Albinas Jasiūnas pagal paskyrimą pradėjo dirbti Klaipėdos raj. Priekulės tarybinio ūkio vyr. inžinieriumi.
1962 m. jis persikėlė gyventi į Vilnių, kur gavo inžinieriaus darbą Vyriausiosios tarybinių ūkių valdybos prie LTSR Ministrų Tarybos rajonų grupėje.
1963 m. tapo Respublikinės normatyvų tyrimo stoties direktoriaus pavaduotoju–vyriausiu inžinieriumi.
1965–1990 m. dirbo Vilniaus mechanizacijos valdybos Nr. 2 vyriausiuoju inžinieriumi.
1993-1995 m. buvo Vilniaus miesto vicemeras.
Dirbo inžinieriumi Vyriausioje tarybinių ūkių valdyboje, Žemės ūkio ministerijoje. 1962-1990 m. dirbo Statybos ministerijos sistemoje.
Visuomeninė veikla
Prasidėjus Lietuvoje visuomeniniam judėjimui ir įkūrus Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdį (LPS) Albinas Jasiūnas iš pat pradžių įsitraukė į jo veiklą.
1990-1995 m. jis buvo Vilniaus miesto I šaukimo deputatas.
1990 m. sovietinės blokados metu buvo išrinktas Vilniaus miesto Tarybos deputatų antiblokadinės komisijos pirmininku. 1991-1993 m. Vilniaus Šnipiškių seniūno pavaduotojas.
1992 m. greta darbo seniūnijoje jis Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos buvo paskirtas Sovietų Sąjungos KGB veiklai Lietuvoje tirti konsultacinės tarybos nariu. 1992 m. birželio mėn. jis, vienas iš trijų Vyriausybinės delegacijos narių, važiavo į Uljanovsko KGB, kur iš archyvų saugyklų priėmė ir į Lietuvą parvežė 47 tūkst. baudžiamųjų ir filtracinių Lietuvos piliečių bylų.
1995 m. balandį pasibaigus darbinei kadencijai, būdamas pensininku Albinas Jasiūnas buvo išrinktas Lietuvos pensininkų sąjungos ,,Bočiai“ pirmininko pavaduotoju ir pensininkų reikalų Tarybos prie Socialinių reikalų ir darbo ministerijos nariu ir juo buvo iki 2002 m.
2000 m. jis organizavo pagyvenusių žymių Lietuvos žmonių intelektualų visuomeninę organizaciją „Sambūrį Patirtis“, įregistravo ją LR Teisingumo ministerijoje, buvo jos atsakingasis sekretorius.
... m. Albinas Jasiūnas inicijavo Pandėlio Švč. Mergelės Marijos bažnyčios bokštų, nugriautų Pirmojo pasaulinio karo metu - 1915-aisiais, atstatymą. Tam jis organizavo lėšų rinkimą Lietuvoje ir JAV (surinkta per 474 tūkst.Lt) bei atstatymo darbus, išleido informacinį leidinį „Atstatykime tai, ką sugriovė svetimšaliai".
2006 m. bokštai buvo atstatyti, o nauji varpai - pašventinti. Pandėlio bažnyčios šventoriuje Albinas Jasiūnas savo lėšomis pastatė kryžių tremtiniams, politiniams kaliniams ir partizanams atminti.
... m. Albinas Jasiūnas įsijungė į Vilniaus rokiškėnų klubo „Pragiedruliai" veiklą. 2003 m. jis pradėjo rinkti medžiagą monografijai „Pandėlys", organizavo lėšų rinkimą leidiniui išleisti.
2007 m. jam įteiktas popiežiaus Benedikto XVI „Ypatingo apaštališkojo palaiminimo raštas". 2014 m. rugpjūčio 29 d. Rokiškio rajono savivaldybės tarybos sprendimu kraštiečiui Albinui Jasiūnui suteiktas Rokiškio krašto garbės piliečio vardas. Šis titulas suteiktas už Albino Jasiūno pastangas garsinant gimtąjį kraštą, istorinės atminties įprasminimą bei didelį rūpestį atstatant Pandėlio Švč. Mergelės Marijos bažnyčios bokštus.
Įvertinimai
Pomėgiai
Bibliografija
Nuorodos, šaltiniai