Aldona Savickaitė-Jaselskienė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigacija, paiešką
Aldona Jaselskienė

(Savickaitė)

LG Aldona Savickaitė-Jaselskienė 1957 m..png

Gimė 1933 m. lapkričio 21 d. (87 m.)
Pakruojo rajono, Linkuvoje

Veikla
ilgametė Linkuvos bibliotekininkė

Išsilavinimas 1951 m. Linkuvos gimnazija,
Bibliotekininkystės technikumas


Aldona Savickaitė-Jaselskienė (g. 1933 m. lapkričio 21 d. Linkuvoje) – ilgametė Linkuvos bibliotekininkė.


Gyvenimo kelias[taisyti]

Tėtis Adolfas Savickas (1899-1950), kilęs iš Saločių kaimo, muzikas, armonikų meistras.

Mama Ona Leimontaitė-Savickienė (1901- 1936)

Sesuo Danutė Savickaitė (1926 m.) 1946 m. baigė Linkuvos gimnaziją (XXII laida). Medicinos darbuotoja Joniškyje.

Sesuo Stefanija Savickaitė (1931-...), linų fabriko darbuotoja.

Brolis Jonas Savickas (1926 m.), inžinierius.

Sutuoktinis Petras Jaselskis (1933 m.), Linkuvos miesto vykdomojo komiteto pirmininkas, paruošų ūkio darbuotojas.

Dukra Gražina (1960 m.) Linkuvos gimnaziją baigė aukso medaliu

Sūnus Kęstutis (1963 m.), baigė Šiaulių politechnikumą.


Kai Aldonai buvo treji, mirė mama ir ji su broliu bei sesute, liko gyventi su tėčiu. Tėtis sukūrė kitą šeimą, viso augo septyni vaikai. Tada Aldutė jau buvo pradėjusi lankyti pradinę mokyklą Linkuvoje. Tėtės brolis Jonas pasiėmė mergaitę į savo namus, leido mokytis toliau, tačiau jis su šeima buvo ištremtas į Sibirą. Tada Aldutę priglaudė sesers Danutės šeima ir ji mokėsi Joniškyje. Baigusi 6 klases, Aldona atvyko gyventi į Veselkiškius pas krikšto mamą Emiliją Usevičienę. Kartu gyveno ir Elzbieta Kazilionienė , kuri Aldoną globojo ir leido į vakarinę mokyklą Linkuvoje.

Jaunutė Aldona pradėjo dirbti klube-skaitykloje Veselkiškių kaime ir mokėsi Linkuvos darbo jaunimo vidurinėje mokykloje. 1951 m. baigė Linkuvos gimnaziją (XXVII laida). Vėliau neakivaizdiniu būdu baigė Bibliotekininkystės technikumą Vilniuje.

1951-1980 m. Aldona Jaselskienė dirbo Linkuvos miesto bibliotekoje.

Vaikystės svajonės pildymosi metas[taisyti]

Tapybai reikalingų įrankių Aldona Jaselskienė beveik neturi: dirbtuvėlę atstoja svetainė, paletę - stiklo gabalėlis. Neretai atrodo, kad, išėjus į pensiją, gyvenimas praranda prasmę. Linkuvietė Aldona Jaselskienė sako, kad tas amžiaus tarpsnis - geriausias laikas, kai gali atsidėti savo svajonei. Prieš kelerius metus ji pradėjo tapyti paveikslus.

Tik pradedanti piešėja

Trisdešimt metų Linkuvos bibliotekoje dirbusi Aldona Jaselskienė dabar - pensininkė. Ji mano, kad jautrumą menui, grožiui kaip dovaną gavusi iš tėvų. Mamos net neprisimena ji mirė, kai Aldonai tebuvo treji metukai. Tačiau giminaičiai, pažįstami jai yra pasakoję, kad mamytė dailias statulėles iš molio lipdžiusi. Iš tėvelio moteris paveldėjo potraukį muzikai: visa giminė iš jo pusės dainininkai, armonikininkai.

A.Jaselskienė sako, kad gero balso jai Dievulis nedavė, tačiau vos išgirsta muziką - kojos nejučia pačios ima mušti taktą. Linkuvietė tvirtina niekada gyvenime jokiais talentais nepasižymėjusi, nors nuo jaunų dienų ir svajojusi mokytis dailės. Ji įsitikinusi, kad tik mokslus baigusieji gali būti gerais dailininkais, o save vadina pradedančia piešėja. Tam ji galėjo atsidėti tik būdama pensininkė.

Piešti mokėsi pati

Nors potraukį piešti A.Jaselskienė iš mažumės jutusi, tačiau ilgai tam atsidėti nebuvo kada anksti našlaite tapusiai reikėjo pačiai duoną užsidirbti. Dar toli nuo Linkuvos - pas tolimus giminaičius ir svetimus žmones kažkur Suvalkijoje. Tik septyniolika metų turėdama Aldona nupiešė pirmuosius paveikslėlius. Net nepamena, kokie buvę tie piešiniai, bet draugams visus juos išdalydavo.

LG A.Jaselskienė. Šiaulių kraštas 2001-3-27.png

Jau grįžus į Linkuvą, Aldonos Jaselskienės dėmesį patraukė miestelyje gyvenusio dailininko A.Beresnevičiaus paveikslai. Ir ne vien jie. Jos pasakojimu, labai mėgdavusi žiūrėti, kaip dailininkas tapo, kaip maišomi dažai, dedamas gruntas. Grįžusi namo, pati bandydavo taip daryti. Dailininkui patikęs merginos susidomėjimas daile, todėl pats ir aliejinių dažų jai dovanojęs, ir rėmelius, ir teptukus šių priemonių miestelio parduotuvėse nebūdavo, o ir pinigų tada tam neturėjo. Kurį laiką aliejiniais dažais ji ir tapė.

Prieš kelerius metus Linkuvoje buvo surengta vienos menininkės pastelės darbų paroda. Į ją nuėjo ir Aldona Jaselskienė. Ir beveik visą dieną ten prabuvo. "Stovėjau tada ir žiūrėjau į įstabaus grožio paveikslus. Akių negalėjau atitraukti. Staiga kilo noras ir pačiai pabandyti taip nupiešti. Parlėkiau namo, pasiėmiau popieriaus ir spalvotus pieštukus. Grįžusi atgal, ėmiau braukyti, derinti spalvas", mena linkuvietė. Paskui duktė Gražina nupirko specialaus grublėto popieriaus, spalvotų kreidelių, knygą apie pastelę.

Po ilgos pertraukos

Net keturiasdešimt metų Aldona Jaselskienė buvo nustojusi piešti sukūrus šeimą, trūkdavo laiko. Po darbo bibliotekoje dienos laisvesnę valandą surydavo buitis, vaikai. Tik knygos kompensavo tai, ko ji labiausiai troško - piešti.

Išėjusią į pensiją linkuvietę vaikai pradėjo raginti vėl imtis piešimo. Marti net dažų ir teptukų nupirkusi. Pamažu, o prieš porą metų ir daug rimčiau vėl pradėjo tapyti. Tada ir pramoko pastelės technikos.

Piešia Aldona Jaselskienė vakarais - tokiu metu jai nesinori dykai sėdėti, o serialai jau neįdomūs. Vasarą tam laiko neužtenka - daržo ir sodo darbai, gėlės, kurias taip mėgsta... O taip norėtųsi nueiti prie upės, atsiriboti nuo visko ir piešti...

Geriausi darbai ateityje Aldona Jaselskienė džiaugiasi, kad tokiais sunkiais laikais vis dar atsiranda besidominčių daile. Savo paveikslus ji mielai dovanoja draugams, artimiesiems. Jei kas nors norėtų nupirkti kurį, tikriausiai parduotų. Tik už jį daug neprašytų - supranta, kad ne kiekvienas dabar užtektinai turi pinigų.

Praėjusiais metais Linkuvoje, pagyvenusių žmonių klubo "Pabūkime kartu" iniciatyva, buvo surengta A.Jaselskienės paveikslų paroda. Ir nors save vadinanti pradedančiąja piešėja labiausiai mėgsta tapyti peizažus, svajoja ir piešti portretus. Ji įsitikinusi, kad gyvenime daug ko galima išmokti. Ir nors, pačios žodžiais, jos darbai kol kas nėra tokie geri, tačiau tiki, kad patys geriausi vis dar laukia savo eilės. "Žinoma, - priduria Aldona Jaselskienė, - jei tik pati gyvensiu. Kitiems palinkėčiau kada nors pažvelgti į melsvą dangų, tekančią saulę, apsižvalgyti aplinkui - mūsų krašto gamta tokia graži. Tada ir gyvenimas nebus toks niūrus akyse nušvis nuostabiomis spalvomis".

Stanislava Vičaitė 2001 m. kovo 27 d

Nuotraukos[taisyti]

Nuo jaunystės pomėgis piešti[taisyti]

Šaltiniai[taisyti]

Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:
  • Emilija Stanevičienė – autorius – 99% (+11723-0=11723 wiki spaudos ženklai).
  • Vitas Povilaitis – redaktorius – 1% (+151-0=151 wiki spaudos ženklai).
Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys

Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Spausdinti/eksportuoti