Aleksandras Jacevičius
Aleksandras Jacevičius | |
---|---|
| |
Gimė | 1814 m. kovo 14 d. (Telšių parapija, Telšių raj.) |
Mirė | † 1879 m. sausio 6 d. Kavarske |
| |
Veikla | Kunigas, bažnyčios statytojas
|
Aleksandras Jacevičius (Jacewicz 1814 m. kovo 14 d., (Telšių parapija, Telšių raj.) – 1879 m. sausio 6 d. Kavarske. Palaidotas Kavarsko kapinių priekinėje dalyje šalia kitų kunigų) – Kunigas, bažnyčios statytojas.
Biografija
Tėvai – dvarininkai bajorai.
1833–1838 m. baigė Varnių (Telšių raj.) dvasinę seminariją, apie 1838 m. buvo įšventintas kunigu.
Paskirtas iki 1849 m., iki 1853 m. pradžios A. Jacevičius buvo Seredžiaus (Jurbarko raj.) Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas.
1853–1879 m. A. Jacevičius buvo Kavarsko, Anykščių raj. Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas. Kavarske jis ugdė vikarus: 1853–1854 m. – Juozapą Monstavičių, 1854–1856 m. – Antaną Kaladinską, 1856–1858 m. – Konstantiną Januškevičių, 1858–1859 m. – Izidorių Sedleckį, 1859–1860 m. – Antaną Valentą, 1860–1866 m. – Antaną Jacevičių, 1867 m. – Dominyką Mankauską, 1868–1870 m. – Antaną Karalių, 1872–1876 m. – Donatą Dominyką Lelausą.
Jis iškart ėmėsi organizuoti naujos bažnyčios statybą Kavarske, 1857 m. padėjo kertinį jos akmenį. Iki 1863 m. jo rūpesčiu buvo sumūrytos bažnyčios sienos, bet dėl Lietuvoje kilusio sukilimo naujos bažnyčios statyba carinės Rusijos valdžios buvo uždrausta. Tik 1864 m. buvo gautas leidimas ją tęsti, tačiau statyba įstrigo ir iki dvasininko mirties nebuvo baigta.
Senatvėje nesutardamas su Kavarske tarnavusiu vikaru, kuris užsiimdavo žmonių gydymu, A. Jacevičius sunkiai susirgo ir nebepasveiko, net buvo įtarta, kad vikaras kaltas dėl jo ligos, bet tai liko neįrodyta.
Mirė 1879 m. sausio 6 d. Kavarske. Palaidotas Kavarsko kapinių priekinėje dalyje šalia kitų kunigų. Kapą ženklina akmeninis paminklas su geležiniu kryžiumi ir nykstančiu įrašu: "+ / Kunigas / Aleksandr / Jacewiczo / 1879".
Šaltiniai
Autorius: Anykštėnų biografijos - Tautvydas Kontrimavičius |