Aleksejus Michailovičius
Aleksejus Michailovičius | |
---|---|
Aleksejus Michailovičius | |
Romanovai | |
| |
Gimė | 1629 m. kovo 19 d. Maskva |
Mirė | † 1676 m. sausio 29 d. Maskva |
| |
Tėvas | Michailas I |
Rusijos caras | |
Valdė | 1645 m. - † 1676 m. |
Pirmtakas | Michailas I |
Įpėdinis | Fiodoras III |
| |
Vikiteka | Aleksejus MichailovičiusVikiteka |
Aleksejus Michailovičius (1629 m. kovo 19 d. Maskva – 1676 m. sausio 29 d. ten pat) – Rusijos caras (1645–1676).
Biografija
Petro I tėvas. Iki 1661 m. už Aleksejų valdė jo auklėtojas ir giminaitis B. Morozovas. Aleksejaus laikais Rusijoje iš luominės monarchijos ėmė formuotis absoliutinė. 1649 m. priimtas Teisynas visiškai įteisino valstiečių baudžiavinę padėtį, išplėtė bajorų teises. Dėl finansinės politikos ir stiprinamos socialinės priespaudos kilo sukilimai Maskvoje (1642–1662 m.), Naugarde ir Pskove (1650), St. Razino valstiečių sukilimas (1670–1671 m.). Didžiausias užsienio politinis laimėjimas – Ukrainos prijungimas prie Rusijos (1654 m.). Dėl Ukrainos ir galimybės prieiti prie Baltijos jūros 1654 m. Aleksejus pradėjo karą su Abiejų Tautų Respublika, okupavo didelę LDK dalį (Vilnių, Kauną, Gardiną), planavo LDK paversti Rusijos provincija. Karui nepasisekus, 1667 m. pasirašė Andrusovo paliaubų sutartį.[1]
Šaltiniai
- ↑ Aleksejus Michailovičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. - 317 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
|