Alfonsas Vaišvila (1942)

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
(Nukreipta iš puslapio Alfonsas Vaišvila)
Alfonsas Vaišvila
Gimė 1942 m. spalio 1 d.
Zbaras
Veikla
teisininkas, teisės filosofas ir teoretikas, teisės mokslų habilituotas daktaras, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius

Alfonsas Vaišvila (g. 1942 m. spalio 1 d. Zbaro kaime, Šiluvos valsčiuje, Raseinių apskritis) – teisininkas, teisės filosofas ir teoretikas, teisės mokslų habilituotas daktaras, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius.

Išsilavinimas

1949 m. Alfonsas pradėjo lankyti Šiluvos vidurinę mokyklą, kurią 1961 m. baigė.

1970 m. – pradėjo vientisąsias teisės studijas Vilniaus universiteto Teisės fakultete, kurias baigė 1975 m

1976 metais baigė aspirantūrą. 1977 m. apgynė filosofijos kandidato disertaciją (1993 m. nostrifikuota į humanitarinių mokslo daktaro laipsnį). 2001 metų birželio 28 d. Lietuvos teisės universitete apgynė teisės krypties habilitaciją tema „Teisinės valstybės koncepcija Lietuvoje“[1].


Profesinė veikla

1970-1973 m. logikos dėstytojas, VU Filosofijos fakulteto Filosofijos istorijos ir logikos katedros asistentas.

1973-1983 m. Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto mokslinis bendradarbis.

1983–1993 m. Mokytojų kvalifikacijos instituto vyresnysis dėstytojas, docentas, Kultūrologijos katedros vedėjas.

Nuo 1985 m. docentas.

1986 – 1991 m. – Lietuvos mokslų akademijos Filosofijos katedros docentas, nuo 1993 m. – Lietuvos policijos akademijos docentas.

1993 - 2001 m. Lietuvos teisės universiteto Teisės fakulteto (TF) Konstitucinės teisės katedros docentas, kartu ir Teisės instituto (nuo 1996 m.) vyresnysis mokslinis bendradarbis.

1994–2001 m. –Teisės instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis, 1998–2010 m. – Mykolo Romerio universiteto Teisės filosofijos katedros vedėjas, nuo 2011 m. – to paties universiteto profesorius

Nuo 2002 metų vadovavo MRU TF Teisės filosofijos katedrai. Nuo 2001 m. profesorius.[2]

Įvertinimai

  • 2004 m. - Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius, už nuopelnus Lietuvos mokslui
  • 2012 m.- Mykolo Romerio universiteto garbės profesoriaus vardas

Kilmė ir šeima

Šeima – žmona Ramutė Vaišvilienė;
Vaikai – Birutė Vaišvilaitė; – Šarūnas Vaišvila.

Bibliografija

  • Monografijos
  1. Vaišvila, A. Logikos mokslas Lietuvoje 1900– 1940 m. (Reziume rusų ir vokiečių klb.) Vilnius: Mintis, 1980. 206 p.
  2. Vaišvila, A. Kodėl esame tokie, kokie esame?. Vilnius: Mintis. 1990, 131 p.
  3. Vaišvila, A. Lietuva ir asmenybė kryžkelėje. Vilnius, 1992, 60 p.
  4. Vaišvila, A. Liberalizmas ir dorovinės būties krizė. Teisinės valstybės kūrimo Lietuvoje dorovinės prielaidos (Reziume vokiečių k.). Vilnius. Lietuvos teisės akademijos leidinys. 1997. 63 p.
  5. Vaišvila, A. Šiluvos apšvieta 1592 – 1992 m. Vilnius, 1999, 326 p.
  6. Vaišvila, A. Socialliberalizmas. Vilnius. 1999, 152 p.
  7. Vaišvila, A. Teisinės valstybės koncepcija Lietuvoje (Reziume anglų ir rusų klb.). Vilnius, “Pradai”, 2000, 648 p.
  8. Vaišvila, A. Žmogaus teisės ir jų gintis (Reziume anglų k.) (bendraautorius G. Mesonis).Vilnius. 2000, 60 p.
  9. Vaišvila, A. Teisės teorija. (Reziume anglų klb.). Vadovėlis , Vilnius: Justitia, 1999, II laida 2004, III laida , 2009, IV laida 2014 m., 542 p.
  10. Vaišvila, A. Žmogaus teisės ir jų istorinė raida p. 95-108. - in: Konstitucingumas ir pilietinė visuomenė. Monografija Vilnius, 2003. 408 p.
  11. Vaišvila, A. Teisinis personalizmas: teorija ir metodas (Teisės sugrąžinimo visuomenei ideologija). Vilnius: Justiitia, 2010, 487 p.
  12. Vaišvila, A. Herbas „Jūrų Katinas“. Vaišvilų giminės genealogija. Dokumentinis aprašymas nuo 1535 m. Vilnius, Justitia, 2012 m., 266 p.
  13. Vaišvila, A. Šiluvos regiono dvarai ir jų vidaus teisė XVI-XX a. T. I, Bendroji dalis, Monografija, Vilnius: MES, 2013, 584 psl.
  14. Vaišvila, A. Šiluvos regiono dvarai ir jų vidaus teisė XVI-XX a. T. II, Specialioji dalis Monografija, Vilnius: Versmė, 2017, 590 psl.
  15. Vaišvila, A. Conception of the State ruled by Law in Lithuania. Summary of the research report presented for habilitation. Lietuvos teisės universitetas. Vilnius, 2001. 50 p.
  16. Vaišvila, A. Nenusilenkusi Šiluva (apie rezistenciją). Vilnius: Versmė, 2018. 520 psl.
  • Monografijų bendrautorius
  1. Vaišvila, A. Lietuvos Respublikos Prezidento vaidmuo garantuojant teisės viešpatavimą. // kn: Valstybės kūrimo drama: krizė ir vizijos. Vilnius. “Margi raštai”. 2000. P.90-110.
  2. Vaišvila, A. Demokratija ir teisė tapatumo požiūriu p. 88-151. - in: Teisė ir demokratija. Demokratija Lietuvoje: tarp Rytų ir Vakarų (1990-2007m.). Sudarytojas ir mokslinis redaktorius Alfonas Vaišvila, Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2009, :Vaišvila A. Įvadinis žodis, p. 12-18,
  3. Vaišvila, A. Korporacinis valdymas – istorinis atsitiktinumas ar demokratijos esmės komponentas? p. 152-211, - Ten pat.
  4. Vaišvila, A. (kartu su A. Kaluina) Terorizmas ir “karas su terorizmu” – dvi grėsmės žmogaus teisėms, p. 243-265. - Ten pat.,
  5. Vaišvila, A. Pilietiškumas: tarp geistinų ir vengtinų vertybių p.; 266-292. - Ten pat.
  6. Vaišvila, A. Įstatymų leidėjo civilinė atsakomybė piliečiams p.; 381-481. - Ten pat.,
  7. Vaišvila, A. Nuo demokratijos prie sąveikos demokratijos p.; 430-442. - Ten pat.
  8. Vaišvila, A. Demokratijos perspektyvos integracijos sąlygomis p.; 443-472. Ten pat.
  9. Vaišvila, A. Личность и правовое регулирование: творческие поиски раскрепощенного сознания (философия права на постсоветском пространстве). Авторы: Вайшвила А. Левченков О.И. Литвинов О.М. Тюренков М.А. Монография. 2006. Луганск. ЗИО ЛГУВД (c.7-27).
  10. Vaišvila, A. Ugdymas kaip asmenybės rengimas kūrybai ir socialumui (Teisinės valstybės ugdomoji orientacija, p. 315-328. - in: Akademinė edukologija.. Monografija. Lietuvos mokslas. T. I. 45 knyga. Vilnius. Mokslotyros institutas. 2003, 473 p.
  11. Vaišvila, A. Lietuvos ateitis (iki 2020 metų) Europos Sąjungoje (p.; 38-54),. - Lietuvos ateitis pasaulio kontekste (specialistų žvilgsnis). Monografija. Vilnius, 2003. p 404.
  12. Vaišvila, A. Prezidento institucijos vaidmuo. p. 146-155. - Ten pat.
  13. Vaišvila, A. Teisės viešpatavimo vidinis prieštaringumas (p.; 156-161). - Ten pat.
  14. Vaišvila, A. Kultūrologinė dvasingumo samprata, p. 72-87. In: Šiuolaikinė filosofija: globalizacijos amžius. Monografija. Vilniaus, 2004:
  15. Vaišvila, A. Tautos išbandymas laisve: nuo liberalizmo iki oligarchinio valdymo, p.; 29-39. - in: Tautinės tapatybės dramaturgija. Lietuvių tautinis identitetas ir integralumas kintančiame pasaulyje. Monografija. Vilniaus pedagoginis universitetas. Vilnius. 2005. 396 p.:
  16. Vaišvila, A. Pilietiškumas: demokratijos viltis ar persona non grata? p.; 110-126. - in: Tautiškumas ir pilietiškumas: atskirtis ar dermė? Monografija. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2007.
  17. Vaišvila, A. Autoriteto ir asmens laisvės vaidmuo kuriant ir griaunant Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. – in: Teisės raida: retrospektyva ir perspektyva. Vilnius MRU, 2013, p.; 130-161.
  • Moksliniai straipsniai recenzuojamuose užsienio leidiniuose

Kitame puslapyje

Šaltiniai

  1. ↑ Lietuvos mokslo potencialas
  2. ↑ Vytautas Andriulis, Aldona Bentkuvienė. Teisės instituto mokslininkų darbų bibliografija. LR teisingumo ministerija, Teisės institutas, 2002, Vilnius, 153 psl.
Parengta pagal iki 2016 m. įvairiuose šaltiniuose pateiktą medžiagą. Duomenys sutikslinti bendradarbiaujant su Alfonsu Vaišvila.

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Edvinas Giedrimas – autorius – 100% (+45-0=45 wiki spaudos ženklai).
Rodomas puslapis "https://m.lietuvai.lt/w/index.php?title=Alfonsas_Vaišvila_(1942)&oldid=34054756"