Algimantas Radzevičius

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Jump to navigation Jump to search
Algimantas Radzevičius
Algimantas Radzevičius.png

7 Kauno dienos. Jūsų laikas – 450. Lietuvių literatūros ir kultūros istorikui, kritikui, profesoriui Algimantui Radzevičiui atminti.


Gimė 1932 m. lapkričio 29 d.
Alytus
Mirė 2020 m. balandžio 25 d. (87 m.)
Vilnius, palaidotas Alytaus apskr., Liškiavos kapinėse

Tėvas Kostas Radzevičius (1907–1974)
Motina Elena Abramavičiūtė Radzevičienė (1909–1973)

Veikla
lietuvių literatūros ir kultūros istorikas, kritikas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, profesorius

Algimantas Radzevičius (1932 m. lapkričio 29 d. Alytus – † 2020 m. balandžio 25 d. Vilnius, palaidotas Alytaus apskr., Liškiavos kapinėse[1]) – lietuvių literatūros ir kultūros istorikas, kritikas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, profesorius.

Gyvenimo kelias[taisyti]

Algimantas 19401944 m. mokėsi Viktarinos pradinėje mokykloje, 19441951 m. – Leipalingio vidurinėje mokykloje, 19511956 m. studijavo Vilniaus universiteto (buv. Vilniaus valstybinio V. Kapsuko vardo universiteto) Istorijos ir filologijos fakultete, 19571969 m. dirbo Mokslų akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros institute, 19691994 m. Vilniaus universiteto Kauno vakariniame (humanitariniame) fakultete dėstė lietuvių literatūros istoriją, literatūros teoriją ir estetiką. 1989 m. Vytauto Didžiojo universiteto Atkūrimo tarybos narys, o universitetą atkūrus porą metų dėstė lietuvių literatūros istoriją, 1989–1996 m. Vytauto Didžiojo universiteto Atkuriamojo senato narys.

Veikla[taisyti]

Nors prof. Algimantas Radzevičius, pasak doc. dr. Gintaro Lazdyno[2], priklauso mokslininkų kartai, kuri šaknimis įsikibo į tarpukario Nepriklausomos Lietuvos dirvą, tačiau dvasiškai ir intelektualiai brendo niūriausiais sovietinės okupacijos metais, prof. Gabijos Bankauskaitės-Sereikienės nuomone, „tokių išsamių, visuminio žvilgsnio ir kartu problemas keliančių knygų po Nepriklausomybės atgavimo iš viso nebuvo išleista.“[3]

„Jo studijoms būdinga nekonvencionali lietuvių literatūros vertinimo bei interpretavimo būdų sistema: kultūrinių meninės formos funkcijų konceptualus išryškinimas – A. Radzevičiaus mokslo tyrimų pagrindas, kuris verčia koreguoti, o neretai ir absoliučiai reviduoja nusistovėjusias sampratas, lituanistinių procesų raidos suvokimo bei aiškinimo kanonus. Darni istorinio, teorinio, metodologinio lygmenų sąveika A. Radzevičiaus knygose leidžia naujai, netikėtai ir originaliai perskaityti vertinamojo objekto kilmės, specifinės jo egzistencijos, taip pat prigimties ir esmės klausimus. Tuo pasižymi jau A. Radzevičiaus knygos „Vaižgantas lietuvių prozos kryžkelėse. Meninės sintezės problema“ (Vilnius, 1987), „Literatūros kryptis. Metodologiniai aspektai“ (Vilnius, 1990), kuriose veikė mūsų istoriografijoje neįprastas periodizavimo, aksiologinių korekcijų ir kūrybos klasifikavimo principas; jo kitoniškumas buvo konstruktyviai taikomas ir senosios raštijos, ir XX a. kultūrinio sociumo realybei. Šiuose veikaluose iniciavęs atidesnį meninio žodžio ištakų tyrimą, kultūrinių epochų (Viduramžių, Renesanso) analizes A. Radzevičius nūnai pats susintetino fundamentaliojoje ir probleminiais svarstymais persunktoje monografijoje „Senosios lietuvių literatūros ir kultūros akiračiai: probleminiai svarstymai“ (Kaunas, 1997). Šiame universalių mokslinių aspiracijų veikale lietuviškosios raiškos savitumo problema aktyvizuota bendraestetinėje Europos kultūros procesų paradigmoje. Nepaklusdamas tradicinėje istoriografijoje įsigalėjusioms schemoms, profesorius ieško kultūrinio savimoniškumo charakteristikų Lietuvoje, kuri pati išryškėja kaip unikalus vėluojančių krikščioniškosios civilizacijos ketinimų subjektas. Per komparatyvistinę etninės lietuvių minties ir Vakarų intelektualinės humanistikos sankirtą analitinis ir sintetinis literatūrologo žvilgsnis A. Radzevičiui leidžia pirmą kartą išsamiai aprėpti senosios Lietuvos kultūrinių barų visumą, apčiuopti istorinės raidos specifiką tikslinančias kultūrinės tipologizacijos linijas. Autorius nesitenkina pavieniais sinchroninių sutapčių fragmentais, o motyvuotai kelia pirmines ir drauge, jo žodžiais, pamatines gelmines raidos dėsningumų bei pokyčių priežastis. Lietuvių literatūros meninio savitumo formavimosi pradai knygoje atsiveria drauge su kompleksinėmis, mūsų humanitarinius mokslus ir teorinius lituanistikos tyrinėjimus akumuliuojančiomis įžvalgomis. Tai pirmas globalinio užmojo lituanistinis veikalas, kurio autorius sumaniai integruoja ir kitų teisės, politikos, filosofijos, dailės, architektūros, pedagogikos, teologijos sričių duomenis.“


Išrašas iš 1998 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus universiteto Senato posėdžio protokolo Nr. 15: doc. dr. R. Karmalavičiaus pasisakymo fragmentas

Tėvai ir šeima[taisyti]

Algimantas Radzevičius. Ant tėvo kelių

Tėvas Kostas Radzevičius (1907 m. gruodžio 8 d. – 1974 m. lapkričio 8 d.)

Mama Elena Abramavičiūtė Radzevičienė (1909 m. rugpjūčio 27 d. – 1973 m. pavasaris)

Krikštatėvis Mykolas Lukošiūnas (1906 m. rugsėjo 29 d. –1945 m. vasario 28 d.)

Broliai Jonas (1934–1990) ir Arvydas (1941–1944)

Žmona Regina Girgždytė Radzevičienė (g. 1941 m. balandžio 4 d.), susituokė 1965 m.

Dukra Rūta (g. 1966 m. kovo 4 d.)

Sūnus Audrius (g. 1969 m. kovo 13 d.)

Disertacijos[taisyti]

Algimantas Radzevičius
Disertacijos laipsnis daktaras
Disertacijos metai 1964 m. gruodžio 29 d.
Mokslų kryptis Filologija
Įstaiga Vilniaus valstybinis universitetas
Disertacija Charakterio problema lietuvių tarybiniame apsakyme
Algimantas Radzevičius
Disertacijos laipsnis habilituotas daktaras
Disertacijos metai 1988 m. gruodžio 6 d.
Mokslų kryptis Filologija
Įstaiga Vilniaus valstybinis universitetas
Disertacija Vaižgantas lietuvių prozos kryžkelėse. Meninės sintezės problema

1964 m. gruodžio 29 d. apgynė Lietuvos respublikos filologijos mokslų daktaro disertaciją „Charakterio problema lietuvių tarybiniame apsakyme“. Disertaciją apgynė mokslų įstaigoje: Vilniaus valstybinis universitetas.[4]

1988 m. gruodžio 6 d. apgynė Lietuvos respublikos filologijos mokslų habilituoto daktaro disertaciją „Vaižgantas lietuvių prozos kryžkelėse. Meninės sintezės problema“. Disertaciją apgynė mokslų įstaigoje: Vilniaus valstybinis universitetas.[4]

Svarbiausi moksliniai darbai[taisyti]

Algimanto Radzevičiaus knygų viršelių koliažas.

Išleistos knygos[taisyti]

  • Vaižgantas lietuvių prozos kryžkelėse: monografija. – Vilnius: leidykla „Vaga“, 1987. – 326 p., už kurią buvo suteiktas humanitarinių mokslų habilituoto daktaro laipsnis ir profesoriaus vardas.
  • Literatūros kryptis: probleminė studija. – Vilnius: leidykla „Mokslas“, 1990. – 237 p.
  • Senosios lietuvių literatūros ir kultūros akiračiai: monografija. – Kaunas: A. Butkaus leidykla „Aesti“, 1997. – 470 p.
  • Klasiko kūrybos slėpiniai: Donelaitis ir Renesansas: monografija. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2005. – 750 p.
  • Taip niekas tavęs nemylės: Maironio 150-osioms gimimo metinėms. – Kaunas: „Atminties“ leidykla[5], 2012. – 110 p.
  • Donelaičio kūrybos mįslė ir jos įminimo gairės: K. Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms. – Kaunas: „Atminties“ leidykla, 2014. – 158 p.
  • Poetas neoromantikas Vytautas Mačernis (1921–1944): Mačernio 95-osioms gimimo metinėms. – Kaunas: „Atminties“ leidykla, 2015. – 47 p.
  • Klasikinė lietuvių literatūra visuotinės literatūros kontekste. Bendrumai ir skirtingumai, t. 1. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2015. – 550 p.
  • Klasikinė lietuvių literatūra visuotinės literatūros kontekste. Lietuviškasis Švietimas: racionalistinis ir sentimentalistinis, t. 2. – Kaunas: A. Butkaus leidykla „Aesti“, 2021. – 404 p. (popierinė ir elektroninė versijos).[6]

Straipsniai[taisyti]

  • Antanas Vienažindys: (mūsų kalendorius) // Tarybinis mokytojas. 1957, rugpj. 15.
  • Apsakymo raida 1957 m. P. 49–80 // 1957 metų lietuvių tarybinė literatūra [mokslinės konferencijos pranešimų rinkinys] / Lietuvos TSR mokslų akademija, Lietuvių kalbos ir literatūros institutas. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1958. – 323 p.
  • Asmenybės koncepcija prozoje ir dramaturgijoje. P. 7–58 // Šiuolaikinės lietuvių literatūros bruožai. – Vilnius: leidykla „Vaga“, 1969. – 514 p.[7]
  • Didžioji Spalio socialistinė revoliucija ir lietuvių literatūra / Vytautas Galinis, Jonas Kaminskas, Vytautas Kubilius, Jonas Lankutis, Ričardas Pakalniškis, Algimantas Radzevičius (bendraautoris), Algis Samulionis, Janina Žekaitė. – Vilnius: leidykla „Vaga“, 1967. – 449 p.
  • Faktai ir jų įprasminimas „Lietuvių literatūros enciklopedijoje“. P. 265–275 // Hermeneutinė literatūrologija: literatūros tyrimai [straipsnių rinkinys] / Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. – Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2006. – 311 p.
  • Gyvos ir popierinės gėlės. – Pergalė, 1964, Nr. 2, p. 159–162.
  • Laikas ir poetas. – Pergalė, 1960, Nr. 4, p. 164–168.
  • Lietuva ir lietuviai poeto [Adomo Mickevičiaus] raštuose. P. 31–40. // Darbai ir dienos, [T.] 9 (18), Adomo Mickevičiaus Lietuva, 1999. – 108 p.
  • Lietuvių literatūros istorija, t. 2: (Tarybinė lietuvių literatūra) / Elena Baliutytė, Vytautas Galinis, Justinas Kačiulis, Vytautas Kubilius, Jonas Lankutis, Kęstutis Nastopka, Ričardas Pakalniškis, Algimantas Radzevičius (bendraautoris), Algis Samulionis, Janina Žėkaitė. – Vilnius: leidykla „Vaga, 1982. – 579 p.
  • Lietuvių literatūros istorija, t. 4: Tarybinis laikotarpis (1940–1967) / Lietuvos TSR mokslų akademija, Lietuvių kalbos ir literatūros institutas [ Petronėlė Česnulevičiūtė, Kostas Doveika, Vytautas Galinis, Justinas Kačiulis, Jonas Kaminskas, Kostas Korsakas, Vytautas Kubilius, Jonas Lankutis, Regina Mikšytė, Algimantas Radzevičius (bendraautoris), Lionginas Šepkus, Janina Žėkaitė ]. – Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1968. – 926 p.
  • Literatūros kritikas ir kritikos politikas. P. 64–69 // Nepaklusęs laikui: atsiminimai apie Vytautą Kubilių / sudarė Donata Mitaitė. – Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2011. – 340 p.
  • Mykoliukas kaip nacionalinis charakteris: ištraukos iš straipsnio „Nacionalinio charakterio problema Vaižganto „Dėdėse ir dėdienėse“ knygoje: Literatūra, XXIII (I). V., 1981. P. 114–117 // Lietuvių literatūros mokslo ir kritikos chrestomatija XI klasei [sudarė Vytautas Galinis]. – Kaunas: leidykla „Šviesa“, 1989. – 205 p.
  • Neoplatonizmo dvasia [K. Donelaičio] „Metuose“. P. 129–134. // Darbai ir dienos, [T.] 1 (10), 1995. – 236 p.
  • Poetas ir jo herojus. – Pergalė, 1959, Nr. 9, p. 175–178.
  • Pora štrichų K. Donelaičio kūrybos tautosaiškumui pagrįsti. P. 8–18. – Respectus philologicus, Nr. 1, 1999.
  • Problemos ir charakteriai. – Literatūra ir menas, 1958 m. sausio 11 d.
  • Psichologinio romano žingsniai. – Literatūra ir menas, 1967 m. vasario 18 d.
  • Rašytojas ieško naujų kelių. – Literatūra ir menas, 1962 m. vasario 17 d.
  • Stiliaus ir charakterio problemos lietuvių tarybinėje prozoje / Jonas Kaminskas, Algimantas Radzevičius. – Vilnius: leidykla „Vaga“,1966. – 289 p.
  • Šiuolaikinės lietuvių literatūros bruožai / Algimantas Bučys, Vytautas Kubilius, Antanas Masionis, Kęstutis Nastopka, Ričardas Pakalniškis, Algimantas Radzevičius (bendraautoris), Algis Samulionis, Albertas Zalatorius. – Vilnius: leidykla „Vaga“, 1969. – 514 p.

Rankraštinis palikimas[taisyti]

Nemažai liko neišspausdintų prof. A. Radzevičiaus mokslinių darbų – rankraštinio palikimo:

  • Klasikinė lietuvių literatūra visuotinės literatūros kontekste: Lietuvių preromantizmo sklaida, t. 3.
  • Klasikinė lietuvių literatūra visuotinės literatūros kontekste: Klasikinio Romantizmo peripetijos, t. 4.
  • Nuo klasikos į avangardą. Modernizmo tendencijos lietuvių literatūroje, 1 dalis.
  • Nuo klasikos į avangardą. Neoromantizmo raiška lietuvių literatūroje, 2 dalis.
  • Nuo klasikos į avangardą. Siurrealizmo apraiškos lietuvių literatūroje, 3 dalis.
  • Lietuvių tautinio charakterio evoliucija.

Pokalbiai[taisyti]

  • Besijuokiantis Donelaitis (profesorių Algimantą Radzevičių kalbina literatūrologas Eugenijus Žmuida) // Metai, 2007, Nr. 1, p. 113–120.[8][9][10]
  • Erezija ar mokslas? (profesorių Algimantą Radzevičių kalbina Aldona Zimnachaitė) // Nemunas, 2014 m. liepos 17-23 d., Nr. 27 (921).

Apie prof. A. Radzevičių[taisyti]

Literatūra[taisyti]

  • Benjaminas Kondratas. Kūrėjų pėdsakais Alytaus krašte: A–Ž biogramos, 9 knyga, p. 292–293 [Algimantas Radzevičius: biografija]. – Vilnius: Karminas, 2013. – 385 p.
  • Benjaminas Kondratas. Kūrėjų pėdsakais Druskininkų krašte: L–Ž biogramos, 11 knyga, p. 127–128 [Algimantas Radzevičius: biografija]. – Vilnius: Karminas, 2014. – 284 p.
  • Benjaminas Kondratas. Kūrėjų pėdsakais Lazdijų krašte: N–Ž biogramos, 13 knyga, p. 92 [biografijos: Algimantas Radzevičius]. – Vilnius: Karminas, 2015. – 283 p.
  • Leipalingio kalendorius, p. 29 [Algimantas Radzevičius: biografija]. – Vilnius: 2002.
  • Lietuva, [T.] 4: Biografijos: R–Ž, papildymai A–Ž., p. 38 [Radzevičius Algimantas: literatūrologas, humanitarinių mokslų daktaras, g. 1932 11 29 Alytuje]. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2015. – 1079 p.
  • Tarp knygų [Algimantas Radzevičius (g. 1932): literatūros ir kultūros istoriko, kritiko gyvenimo ir darbų bibliografija] / parengė Paulina Dabulevičienė. – 2002, Nr. 9, p. 47–48.
  • Visuotinė lietuvių enciklopedija, [T.] 19: Preadaptacija–Reutov, p. 450 [Radzevičius Algimantas: literatūrologas, humanitarinių mokslų daktaras; g. 1932 11 29 Alytus]. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2011. – 815 p.

Internete[taisyti]

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2020 m.

2021 m.

Išnašos[taisyti]

  1. Algimanto Radzevičiaus kapas Liškiavos kapinėse.
  2. Iš doc. dr. Gintaro Lazdyno 2021 m. straipsnio internete „Kitoniškas Algimantas Radzevičius (lietuvių) literatūros mokslo kontekste“.
  3. Iš doc. dr. Eglės Keturakienės 2015 m. straipsnio internete „Turiningos prof. A. Radzevičiaus monografijos sutiktuvės“.
  4. 4,0 4,1 Lietuvos mokslininkai.
  5. „Atminties“ leidykla.
  6. Algimantas Radzevičius. Klasikinė lietuvių literatūra visuotinės literatūros kontekste. Lietuviškasis Švietimas: racionalistinis ir sentimentalistinis. Monografijos aprašas. VDU.lt
  7. J. B. Šiuolaikinės lietuvių literatūros bruožai. Aidai.
  8. Besijuokiantis Donelaitis (profesorių Algimantą Radzevičių kalbina literatūrologas Eugenijus Žmuida)
  9. Besijuokiantis Donelaitis (profesorių Algimantą Radzevičių kalbina literatūrologas Eugenijus Žmuida)
  10. Besijuokiantis Donelaitis (profesorių Algimantą Radzevičių kalbina literatūrologas Eugenijus Žmuida). lituanistusamburis.lt
  11. Donelaičio kūrybos mįslė ir jos įminimo gairės. specialistams.skaitymometai.lt
  12. Prisimenant profesorių Algimantą Radzevičių. bernardinai.lt
  13. Prisimenant profesorių Algimantą Radzevičių. alkas.lt
  14. Prisimenant profesorių Algimantą Radzevičių. lrytas.lt
  15. 7 Kauno dienos. Jūsų laikas – 450. Lietuvių literatūros ir kultūros istorikui, kritikui, profesoriui Algimantui Radzevičiui atminti. Pasakoja doc. dr. Ramutis Karmalavičius 2020 m. gegužės 30 d. youtube.com
Parengta pagal Aldonos Zimnachaitės pateiktą medžiagą.

Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius (+21133-52=21081 wiki spaudos ženklai).
  • Aldona Zimnachaitė – redaktorius (+1703-38=1665 wiki spaudos ženklai).