Algirdas Eduardas Čižas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Algirdas Eduardas Čižas

Gimė 1929 m. rugsėjo 16 d.
Anykščiai (Ažupiečiai)
Mirė 2016 m. spalio 21 d. (87 m.)
Vilniuje

Veikla
Mokslininkas inžinierius statybininkas, pedagogas, visuomenininkas

Algirdas Eduardas Čižas (g. 1929 m. rugsėjo 16 d. Užupiečiai, Anykščių valsčius2016 m. spalio 21 d. Vilniuje. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse šeimos kape šalia žmonos) – Lietuvos inžinierius statybininkas, habilituotas technologijos mokslų daktaras. Algirdas Eduardas Čižas

Anykštėno Biografija

Proseneliai: Pranciškus Kairys (17981880) ir Kristina Kiaušaitė-Kairienė (apie 1827 – apie 1900). Seneliai: Jonas Pukenis (18511916) ir Marijona Kairytė-Pukenienė (18601944), Karolis Čižas ir Marijona Bareikytė-Čižienė. Tėvai: Pranas Čižas (18971989) – geležinkelio policininkas, sodininkas, ir Kamilė Pukenytė-Čižienė (18991985) – žemdirbė, dainininkė. Seserys Ona Milda Čižaitė (19361945), Regina Čižaitė (g. 1945 m.) – ekonomistė, brolis Kęstutis Jonas Čižas (19261928) ir sesuo Palmira Nijolė Čižaitė (19321932) mirė kūdikystėje.

1929 m. rugsėjo 29 d. Anykščių bažnyčioje jį pakrikštijo vikaras Kazys Macelis, Krikštatėviai buvo Pranas Deveikis ir Cecilija Viršilienė.

Ankstyvojoje vaikystėje augo Tauragėje, Pagėgiuose ir kitur, kur prie geležinkelio tarnavo jo tėvas. Porą metų mokėsi Anykščių vienuolyno pradžios mokykloje, trejus metus – Anykščių liaudies mokykloje, 19401947 m. mokėsi Anykščių progimnazijoje, gimnazijoje ir ją baigė 4-ojoje laidoje sidabro medaliu, buvo berniukų klasės seniūnas. 19471952 m. studijavo Kauno politechnikos instituto Statybos fakultete, po pertraukos dėl ligos 1952 m. pabaigoje įgijo inžinieriaus statybininko išsilavinimą. Studijų metais dalyvavo studentų dramos būrelio veikloje, vaidino spektakliuose, sportavo: buvo II atskyrio stalo tenisininkas, II atskyrio šachmatininkas ir I atskyrio šaškininkas.

1953 m. Valstybinėje politinės ir mokslinės literatūros leidykloje A. Čižas organizavo naują Techninės literatūros redakciją ir 19531957 m. buvo pirmasis jos vedėjas, leidyklos vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas.

19571958 m. jis dirbo Valstybiniame statybos ir architektūros reikalų komitete Respublikinės statybos parodos direktoriumi. Jis organizavo pirmąją nuolatinę statybos parodą, kurios bazėje vėliau atsirado Architektūros ir statybos muziejus.

Ėmus organizuoti lietuviškos enciklopedijos leidybą, A. Čižas buvo pakviestas į šią veiklos sritį ir 19591964 m. dirbo Lietuvos Mokslų akademijos Enciklopedijos redakcijoje skyriaus vyriausiuoju redaktoriumi, 19631964 m. buvo vardyno, mokslo ir literatūros kontrolės skyriaus vedėjas.

19641969 m. A. Čižas dėstė Kauno politechnikos instituto Vilniaus filiale. 19641967 m. jis taip pat studijavo šios aukštosios mokyklos aspirantūroje.

1967 m. Kauno politechnikos institute jis apsigynė technikos mokslų kandidato disertaciją "Matematinio programavimo metodų taikymas tampriųjų plastinių sijų ir rėmų skaičiavimui su deformacijų ribojimu".

1969 m. Kauno politechnikos instituto Vilniaus fakulteto vietoje įkūrus Vilniaus inžinerinį statybos institutą, A. Čižas buvo jo dėstytojas, docentas, nuo 1977 m. – profesorius.

1974 m. Kauno politechnikos institute jis parengė ir apsigynė disertaciją "Optimalių tampriųjų-plastinių tiesiškai stiprėjančių sistemų skaičiavimo teorija ir metodai", buvo technikos mokslų daktaras, 1993 m. nostrifikuotas habilituotas technologijos mokslų, mechanikos inžinerijos daktaras.

19761994 m. A. Čižas buvo Vilniaus inžinerinio statybos instituto Medžiagų atsparumo katedros vedėjas, 19801987 m. – dar ir Statybos fakulteto dekanas.

1989 m. jis buvo išrinktas ir Vilniaus inžinerinio statybos instituto Tarybos pirmininku, 1990 m. – įsteigto Vilniaus technikos universiteto laikinosios Tarybos pirmininku. Jis buvo darbo grupės, 19901992 m. parengusios šio universiteto Statutą, pirmininkas.

19952001 m. A. Čižas dirbo 1995 m. sausio 24 d. įsteigto Studijų kokybės vertinimo centro direktoriumi, buvo pirmasis jo vadovas. Jis buvo Mokslo ir studijų institucijų veiklos vertinimo ekspertų tarybos pirmininkas.

Nuo 2001 m. iki gyvenimo pabaigos jis buvo Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius emeritas.

A. Čižas paskelbė beveik šimtą mokslinių publikacijų konstrukcijų mechanikos, optimizacijos metodų ir aukštojo mokslo pedagogikos klausimais. Jis parengė optimalių sijų ir rėmų skaičiavimo metodiką, įvertinančią ne tik konstrukcijų stiprumą, bet ir standumą. Jis teoriškai pagrindė ir metodiškai parengė optimalių sijų, rėmų ir plokščių, pagamintų iš stiprėjančios medžiagos, skaičiavimą, atsižvelgiant į deformacinį medžiagos stiprėjimą ir realią skerspjūvio formą.

A. Čižas buvo Technikos enciklopedijos vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas, mokslinių žurnalų "Statyba", "Mechanika" redakcinių kolegijų narys. Jis buvo aktyvus mokslo bei technikos terminologijos tvarkytojas, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo narys.

Viena iš A. Čižo interesų sričių buvo aukštojo mokslo organizavimo ir kokybės problemos.

Lietuvos Atgimimo laikotarpiu A. Čižas buvo Vilniaus inžinerinio statybos instituto Sąjūdžio tarybos pirmininkas, 1989 m. išrinktas į Sąjūdžio Seimą, vadovavo jo Švietimo komisijai. 19981999 m. A. Čižas koordinavo Baltosios knygos "Lietuvos aukštasis mokslas" projekto rengimą, rengė įstatymų, reguliuojančių aukštąjį mokslą, projektus. Jis buvo Lietuvos mokslo tarybos Mokslo laipsnių ir pedagoginių mokslo vardų teikimo priežiūros komisijos primininko pavaduotojas.

Svarbiausi A. Čižo moksliniai ir mokomieji leidiniai:

  • 1958 m. – "Šriftai ir jų naudojimas brėžiniuose, plakatuose, sienlaikraščiuose" (su Kostu Dockumi).
  • 1959 m. – "Elementarios žinios apie namo dalis".
  • 1962 m. – "Aiškinamasis tekstilės terminų žodynas" (1 dalis, su Algirdu Jurevičiumi).
  • 1974 m. – "Tempimo-gniuždymo uždavinių sprendimas : metodiniai nurodymai", "Ženklų taisyklės. Statiškai išsprendžiamų strypinių sistemų įrąžų diagramų sudarymas. Medžiagų atsparumo metodiniai nurodymai" (su V. Zakarevičiumi).
  • 1977 m. – "Medžiagų atsparumo namų darbų atlikimo tvarka : metodiniai nurodymai".
  • 1979 m. – "Aiškinamasis medžiagų atsparumo uždavinynas" (su Vytautu Viršilu ir Jonu Žekevičiumi, antroji dalis – 1981 m., kiti leidimai: 1985, 2000 m.), "Dieninio skyriaus studentų einamojo pažangumo kontrolės ir valdymo sistema" (su V. Tulevičiumi, kitas pataisytas ir papildytas leidimas – 1982 m.).
  • 1984 m. – "Aleksandras Čyras : literatūros rodyklė" (su kitais autoriais).
  • 1989 m. – "Tempimas ir gniuždymas : paskaitų ciklas".
  • 1993 m. – "Medžiagų atsparumas. Konstrukcijų elementų mechanika" (vadovėlis aukštųjų technikos mokyklų studentams).
  • 2001 m. – "Rimantas Kačianauskas : literatūros rodyklė" (su kitais autoriais).
  • 2002 m. – "Aleksandras Čyras ir optimizacija statybinėje mechanikoje : analitinė apžvalga" (su Juozu Atkočiūnu).
  • 2006 m. – "Juozas Atkočiūnas : biografijos puslapiai ir bibliografinė rodyklė" (su kitais autoriais).
  • 2008 m. – "Mechanics of materials : study guide" (anglų kalba, "Medžiagų mechanika : studijų vadovas"), "Medžiagų mechanikos elektroninis vadovėlis" (interaktyvus elektroninis leidinys kompaktine plokštele).
  • 2009 m. – "Netamprių konstrukcijų mechanika : vadovėlis" (su Juozu Atkočiūnu).
  • 2013 m. – "Medžiagų mechanika : sudėtingų uždavinių sprendimas : mokomoji knyga" (su Stanislavu Stupaku).

A. Čižo gyvenimas ir mokslinė bei leidybinė veikla pristatyta leidiniuose: "Algirdas Čižas : literatūros rodyklė" (sudarė Danutė Sipavičiūtė, 1986 m.), "Algirdas Čižas : inžinierius : literatūros rodyklė" (parengė Ona Juršaitė, 1999 m.), "Algirdas Eduardas Čižas : Algirdui Eduardui Čižui 70" (Medžiagų atsparumo katedros humoristinis informacinis leidinys, 1999 m.), "Algirdas Eduardas Čižas : gyvenimo puslapiai ir bibliografinė rodyklė" (sudarė O. Juršaitė, 2009 m.).

Profesorius skaitė paskaitas ir mokslinius pranešimus Italijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Švedijoje, Vokietijoje, JAV ir kitose šalyse, konferencijose "27th Polish Solid Mechanics Conference" (1988 m.), "Quality Assurance in Higher Education" (2001 m.) ir kt., stažavosi aukštojo mokslo kokybės tema Upsaloje (Švedija, 1992 m.).

Nuo 1992 m. A. Čižas dalyvavo Pasaulio anykštėnų bendrijos ir Vilniaus anykštėnų sambūrio veikloje, buvo vienas iš šios bendrijos kūrėjų, bendrijos viceprezidentas (19921996 m.), Bendrijos Garbės narys (nuo 2010 m.), paskelbė prisiminimų apie Anykščius ir anykštėnus.

A. Čižui buvo suteiktas Lietuvos SSR nusipelniusio mokslo ir technikos veikėjo garbės vardas (1979 m.). Jis apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000 m.), medaliu "Už nuopelnus Vilniaus Gedimino technikos universitetui" (1997 m.).

Laisvalaikiu žaisdavo šaškėmis, šachmatais, mėgo keliauti, versti ir redaguoti techninę literatūrą.

Vedė 1952 m., žmona Janina Stanelytė-Čižienė (19242015) – pedagogė geografijos mokytoja. Liko našlys. Sūnūs: Dainius Čižas (g. 1956 m.) – architektas, Tauras Čižas (g. 1964 m.) – aktorius.

Mirė 2016 m. spalio 21 d. Vilniuje. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse šeimos kape šalia žmonos. Kapą ženklina masyvus pilko šlifuoto akmes paminklas-stela su skulptūriniu etnografiniu ornamentu ir iškaltais įrašais: "Mokytoja / Janina / Čižienė / 19242015" ir "Profesorius / emeritas / Algirdas / Čižas / 19292016".

Biografija

Ankstyvojoje vaikystėje augo Tauragėje, Pagėgiuose, kur geležinkelio policininku tarnavo jo tėvas. Porą metų mokėsi Anykščių vienuolyno pradžios mokykloje, trejus metus – Anykščių liaudies mokykloje, 19401947 m. mokėsi Anykščių progimnazijoje, gimnazijoje, ją baigė sidabro medaliu. 1952 m. baigė Kauno politechnikos institutą. 1967 m. Kauno politechnikos institute apsigynė technikos mokslų kandidato disertaciją „Matematinio programavimo metodų taikymas tampriųjų plastinių sijų ir rėmų skaičiavimui su deformacijų ribojimu“. 1974 m. apsigynė disertaciją „Optimalių tampriųjų - plastinių tiesiškai stiprėjančių sistemų skaičiavimo teorija ir metodai“, technikos mokslų daktaras.

1953 m. Valstybinėje politinės ir mokslinės literatūros leidykloje organizavo naują Techninės literatūros redakciją, 19531957 m. pirmasis jos vedėjas. 19571958 m. dirbo Valstybinio statybos ir architektūros reikalų komiteto Respublikinės statybos parodos direktoriumi, organizavo pirmąją nuolatinę statybos parodą, kurios bazėje vėliau atsirado Architektūros ir statybos muziejus. Ėmus organizuoti lietuviškos enciklopedijos leidybą, 19591964 m. Enciklopedijų redakcijos skyriaus vyriausiasis redaktorius.[1] 19631969 m. Kauno politechnikos instituto Vilniaus filialo, nuo 1969 m. Vilniaus Gedimino technikos universiteto dėstytojas, 19801987 m. Statybos fakulteto dekanas, 19761994 m. Medžiagų atsparumo katedros vedėjas, nuo 1977 m. profesorius. 19952001 m. Studijų kokybės vertinimo centro direktorius.

1989 m. išrinktas į Sąjūdžio Seimą, vadovavo jo Švietimo komisijai. 1998–1999 m. koordinavo Baltosios knygos „Lietuvos aukštasis mokslas“ projekto rengimą, rengė įstatymų, reguliuojančių aukštąjį mokslą, projektus.

Technikos enciklopedijos redaktorių tarybos pirmininko pavaduotojas. Aktyvus mokslo bei technikos terminologijos tvarkytojas, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo narys.

Mokslinė veikla

Svarbiausi darbai iš konstrukcijų mechanikos, sukūrė stiprėjančių tamprių – plastinių sistemų optimizacijos metodų.[2] Paskelbė apie šimtą mokslinių publikacijų konstrukcijų mechanikos, optimizacijos metodų ir aukštojo mokslo pedagogikos klausimais. Jis parengė optimalių sijų ir rėmų skaičiavimo metodiką, įvertinančią ne tik konstrukcijų stiprumą, bet ir standumą, teoriškai pagrindė ir metodiškai parengė optimalių sijų, rėmų ir plokščių, pagamintų iš stiprėjančios medžiagos, skaičiavimą, atsižvelgiant į deformacinį medžiagos stiprėjimą ir realią skerspjūvio formą.

Bibliografija

  • Aiškinamasis tekstilės terminų žodynas, 1 dalis, su Algirdu Jurevičiumi, 1962 m.
  • Aiškinamasis medžiagų atsparumo uždavinynas, su Vytautu Viršilu ir Jonu Žekevičiumi, antroji dalis – 1981 m., kiti leidimai 1985 m., 2000 m.
  • Medžiagų atsparumas. Konstrukcijų elementų mechanika, vadovėlis, 1993 m.

Šaltiniai

  1. Algirdas Eduardas ČIŽAS. Anykštėnų biografijų žinynas
  2. Algirdas Eduardas Čižas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. - 374 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.



Autorius: Anykštėnų biografijos - Tautvydas Kontrimavičius

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 100% (+14555-21=14534 wiki spaudos ženklai).