Algirdas Patackas

Algirdas Vaclovas Patackas
Gimė	1943 m. rugsėjo 28 d. Trakai
Mirė	† 2015 m. balandžio 3 d. Kaunas
Tėvas	Antanas Patackas (1911 m. gruodžio 5 d.–1999 m. kovo 4 d.)
Motina	Marija Patackienė (Sabaliauskaitė, 1913 m. kovo 23 d.–2006 m. kovo 18 d.)
Veikla	inžinierius technologas, politinis ir visuomenės veikėjas
Alma mater	Kauno politechnikos institutas
Apdovanojimai	Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžius
	Lietuvos nepriklausomybės medalis

Algirdas Vaclovas Patackas (1943 m. rugsėjo 28 d. Trakuose – 2015 m. balandžio 3 d. Kaune) - inžinierius technologas, rezistentas, poetas, pedagogas, kovo 11 d. akto signataras, Seimo narys.

Moksleivio ir studijų metai

1949 m. Algirdas pradėjo lankyti Kauno 14-ąją vidurinę mokyklą, kurią baigė 1960 m. Mokykloje jam gerai sekėsi matematika ir chemija, todėl ir pasirinko vieną iš jų studijoms. Dar jaunystėje Algirdas pamėgo sportą - krepšinį, dviračius, kultūrizmą.

1961 m. įstojo į Kauno politechnikos institutą Chemines technologijos fakultetą, kur neorganinės chemijos katedros mokymo programoje 1966 m. gavo inžinieriaus technologo diplomą. 1965–1966 m. tapo pirmųjų Lietuvos ir Baltijos šalių kultūrizmo čempionatų prizininku.

1960 metai. 14 vidurinės m-los vienuoliktokai (Algirdas viršutinėje eilėje pirmas iš dešinės) nuotrauka iš Sauliaus Patacko archyvo

Darbo ir veiklos patirtis

1960 m. Algirdas studijuodamas papildomai įsidarbino Kauno radijo gamykloje galvanizacijos ceche darbininku.

1966 m. baigęs KPI A. Patackas gavo paskyrimą dirbti į Jonavos azotinių trąšų gamyklą, kur buvo paskirtas sintetinio amoniako cecho pamainos viršininku.

1968 m. A. Patackas tapo Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Chemijos instituto aspirantu (vadovas – akademikas Romanas Višomirskis). Nespėjęs parengti disertacijos (nes šalia to jį domino kultūrinė veikla ir jai skyrė daug laiko), Algirdas 1973 m. buvo įdarbintas jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu Chemijos institute ir šiame etate prabuvo iki 1980 m. Dirbdamas mokslinį darbą Algirdas publikavo 9 mokslinius straipsnius iš elektrochemijos srities.

1980 m. prasidėjus politiniams persekiojimams, Algirdas perėjo dirbti į Lietuvos geologijos mokslinio tyrimo institutą inžinieriumi, tačiau neilgai trukus iš ten KGB nurodymu buvo pašalintas.

1981 m. jis įsidarbino Kauno melioracijos eksploatavimo valdyboje darbininku (remontininku). Ir čia dirbant jis pastoviai buvo sekamas ir 1986 m. ... d. buvo suimtas ir nuteistas pagal LTSR BK 199/1 str. už pogrindžio leidinių („Lietuvos ateitis“, „Pastogė“, „ETHOS“) redagavimą ir leidimą - vienerių metų kalėjimu.

Tolesnis gyvenimas - iš pačio Algirdo prisimimų:
"Prieš suimant, dirbau melioracijoje darbininku-remontininku, darbo įrankiai buvo dalgis, kastuvas ir kirvis. 1987-ųjų žiema, kai buvau paleistas, nusprendžiau, kad nėra čia ko - grįžtu į savo darbą kaip niekur nieko. Tačiau jie, pasinaudoję tuo, kad žiema, nėra darbo, manęs nepriėmė. Beprasmiška buvo kur nors kitur prašytis darbo – visi bijojo.

Marvelėje, buvusiame dvare, veikė jojimo mokykla, o treneriu dirbo toks Civinskas – drąsus ir geras žmogus, jis mane priėmė žirgus prižiūrėti.

1987-ųjų vasarą aš vis dėlto grįžau į tuos savo “griovius”. Įžūliai, zekiškai – atėjau ir pasakiau: mane paleido, viskas, prašau grąžinti į tą patį darbą. Nedrįso nė pyptelti – jau sakiau, kad iš kalėjimo grįžęs žmogus nieko nebijo, yra toks zekiškas pasipūtimas – visi laisvėje esantys yra frajeriai, žiopli ir durni, nežinantys, kas yra tikras gyvenimas, tik zekas yra viską patyręs, viską išmano...

Dar nebuvau toks, bet į kgb’išnikus buvo nusipjauti. Tad visą vasarą vėl mosavau dalgiu. Žiemai įsidarbinau pas kelininkus. Kelininkai - šaunūs vyrai, savotiški patriotai, jie sugebėdavo iš Maskvos išmelžti Lietuvai pinigų, todėl mūsų keliai neblogi. Mano viršininku tapo toks Tamulionis, jau vyresnio amžiaus žmogus.

1988-ųjų vasarą Vytelis Umbrasas pakvietė į tokį pusiau slaptą susitikimą Rumšiškėse – ten buvo Ozolas, kiti, kalbėta apie daug ką, nieko konkretaus. Vytelis užsiminė, kad reikalinga organizacija... Aš tik klausiausi, nieko nesakydamas. Tuomet jau viskas virė...."

Rezistencinė veikla

1988 m. spalio 9 d. virš Vytauto Didžiojo karo muziejaus bokšto po pusės amžiaus pertraukos iškeliama trispalvė. Dešinėje Algirdas Patackas . (nuotrauka iš Sauliaus Patacko archyvo)

Prasidėjus politiniams persekiojimams, perėjo dirbti į Lietuvos geologijos institutą inžinieriumi, iš ten KGB nurodymu pašalintas.

1981–1990 m. dirbo Kauno melioracijos eksploatavimo valdyboje darbininku remontininku.

1986–1987 m. pagal LTSR BK 199/1 str. buvo kalinamas už pogrindžio leidinių („Lietuvos ateitis“, „Pastogė“, „ETHOS“) redagavimą ir leidimą.

Prasidėjus atgimimui dėstė etiką, kultūros filosofiją ir baltų kultūrą Kauno politechnikos institute, Vytauto Didžiojo universitete ir kt.

1988–1990 m. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės, vėliau – LPS Kauno miesto tarybos narys, Sąjūdžio seimų narys.

1990 m. Kauno Žaliakalnio rinkimų apygardoje išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatu. Lietuvos Respublikos nepriklausomybės akto signataras, turi laisvės kovų dalyvio statusą.

1992–1996 m., 1996–2000 m. Seimo narys. Priklausė Sąjūdžio, vėliau – Krikščionių-demokratų frakcijoms. 2000–2002 m. dirbo krašto apsaugos sistemoje, dalyvavo specialiosiose Užsienio reikalų ministerijos bei Seimo misijose Čečėnijoje ir Gruzijoje. Nuo 2002 m. Kauno įgulos Karininkų Ramovės viešųjų ryšių specialistas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Valstybinių pensijų komisijos narys.

Nuo 2012 m. Seimo narys.

1988–1990 m. Sąjūdžio iniciatyvinės grupės, vėliau LPS Kauno miesto tarybos narys, Sąjūdžio Seimų narys. 1989 m dalyvavo atkuriant Vytauto Didžiojo universitetą, buvo VDU Atkuriamojo Senato narys, pirmosios egzaminų komisijos pirmininkas. Kauno politechnikos institute ir Vytauto Didžiojo universitete dėstė etiką, kultūros filosofiją, baltų kultūrą. 1990 m. Žaliakalnio rinkiminėje apygardoje išrinktasAukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatu, Nepriklausomybės atstatymo akto signataras.

1992–1996 m. ir 1996–2000 m. kadencijų LR Seimo narys. Priklausė Sąjūdžio, vėliau Krikščionių demokratų frakcijoms, vadovavo Lietuvos-Čekijos tarpparlamentinių ryšių grupei. 2000–2002 m. dirbo Krašto apsaugos sistemoje, dalyvavo specialiosiose LR URM bei Seimo misijose Čečėnijoje ir Gruzijoje. 2002–2012 m. Kauno įgulos karininkų ramovės viešųjų ryšių specialistas. 2012–2015 m. LR Seimonarys, priklausė „Drąsos kelio“ frakcijai.

Yra paskelbęs straipsnių baltų kultūros, Lietuvos geopolitikos klausimais.

Kūryba

Algirdas Patackas paskelbė nemažai straipsnių, leidinių, kuriose gvildeno baltų kultūros, istorijos temas. Sprendė lietuvių kalbos šaknų sąskambių, anagramų klausimą, iškėlė teoriją apie galisų galimai galindišką (baltiska) kilmę. Algio Rudaminos slapyvardžiu rašė eiles, kuriose būdinga dievoieškos nuotaika, kosmopolitizmo kritika.

Kalintas už pogrindžio leidinių („Lietuvos ateitis“, „Pastogė“, „ETHOS“) redagavimą ir leidimą (1986–1987) (pagal LTSR BK 1991 straipsnį) Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras; Laisvės kovų dalyvis; Lietuvos ir Baltijos šalių pirmųjų kultūrizmo čempionatų (1965–1966) prizininkas Apdovanojimai: Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžius, Lietuvos Nepriklausomybės medalis, Garbės savanorio ženklas ir vardas, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis „Tarnaukite Lietuvai“ Publikacijos: 9 moksliniai straipsniai iš elektrochemijos srities; straipsniai baltų kultūros, indoeuropeistikos klausimais; aštuonios knygos („Gimties virsmas“, „Vestuvinis virsmas“, „Mirties virsmas“, „Virsmų Knyga“, „Galindiana“, publicistikos rinktinė „Pastogės Lietuva“, poezijos ir prozos knygelės „Vėjų pagairėje“, „Aisa“); parengta spaudai lituanistikos rinkti nė „Litua’ ir knyga „Karininkų Ramovė kaip paminklas tarpukario Lietuvos karininkijai“ Kalbos: anglų, baltarusių, lenkų, rusų, ukrainiečių

Yra paskelbęs straipsnių baltų kultūros, indoeuropeistikos klausimais, publicistinėmis temomis.

Poetinis slapyvardis Algis Rudamina.

Darbo patirtis

Nuo 2002 Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovė, viešųjų ryšių specialistas Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Valstybinių pensijų komisija,narys

2000–2002 Krašto apsaugos sistema, Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas Seimo ir Užsienio reikalų ministerijos specialiųjų misijų Čečėnijoje ir Gruzijoje narys

1989–1995 Kauno politechnikos institutas (dabar – Kauno technologijos universitetas), Vytauto Didžiojo universitetas ir kt., etikos, kultūros filosofijos ir baltų kultūros dėstytojas valandininkas

Politinė karjera

Nuo 2012 Lietuvos Respublikos Seimo narys, Frakcija „Drąsos kelias“, narys Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, narys Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisija, narys Seimo delegacija Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo ir Senato narių asamblėjoje, narys Seimo delegacija Lietuvos Respublikos Seimo ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Asamblėjoje, narys

1996–2000 Lietuvos Respublikos Seimo narys Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, narys Seimo delegacija Baltijos Asamblėjoje, narys Seimo delegacija Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo parlamentinėje asamblėjoje, narys 1992–1996 Lietuvos Respublikos Seimo narys Nacionalinio saugumo komitetas, narys 1990–1992 Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas Mandatų ir etikos komisija, narys Švietimo, mokslo ir kultūros komisija, narys 1988–1990 Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Kauno iniciatyvinės grupės narys, vėliau – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Kauno miesto tarybos narys, Sąjūdžio seimų narys

Kilmė ir šeima

1949 metai. Algirdas Patackas su broliu Sauliumi kairėje (nuotrauka iš Sauliaus Patacko archyvo)

Tėvai – Antanas Patackas (1911 m. gruodžio 5 d. Mikniškiai, Rudaminos valsč., Seinų apskr. - 1999 m. kovo 4 d. Kaunas), teisininkas, advokatas, mokytojas, dėstytojas, fizinių mokslų daktaras, docentas, Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas.
– Marija Patackienė [iki ... m. Sabaliauskaitė, 1913 m. kovo 23 d. Mišniūnai, Šešuolių vlsč., Ukmergės apskr. - 2006 m. kovo 18 d. Kaunas), lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja.

Broliai – Saulius Antanas Patackas (g. 1945 m. balandžio 15 d. Širvintos), medikas, pedagogas, visuomenės veikėjas.
– Gintaras Patackas (g. 1951 m. liepos 18 d. Kaune), poetas, vertėjas, prozininkas, dramaturgas.

Šeima – žmona Nijolė Patackienė (iki 1968-05-25 Miliūnaitė, g. 1941 m. balandžio 13 d. Kaune), 1963 m. baigė KTU Cheminės technologijos fakultetą, inžinierė technologė, nuo 1970 m. technikos mokslų daktarė, 1997 m. suteiktas socialinių mokslų docentės vardas.

Vaikai – Algirdas Vincentas Patackas (g. 1969 m. vasario 17 d. Kaune), vadybininkas (1994 m. baigė KTU Mechanikos fakultetą, tiksliųjų prietaisų inžinierius).
– Eglė Marija Patackaitė (Bogatyriovienė, 1973 m. gegužės 26 d. Kaune), lituanistė (1996 m. baigė VU Kauno humanitarinį fakultetą, lietuvių kalbos filologė).

1954 metai. Nuotraukoje mama Marija, broliai Gintaras ir Saulius, tėvas Antanas, Algirdas viršuje) nuotrauka iš Sauliaus Patacko archyvo

Algirdas Patackas 1965-1966 m. Lietuvos ir Baltijos šalių kultūrizmo čempionatų prizininkas (nuotrauka iš Sauliaus Patacko archyvo)

Bibliografija

A. Patacko knygos LITUA pristatymas (2014.01.03)

• Gimties virsmas, 1990 m.
• Vestuvinis virsmas, 1990 m.
• Mirties virsmas, 1993 m.
• Virsmų Knyga, 2002 m.
• Galindiana, 2010 m.
• Pastogės Lietuva, publicistikos rinktinė, 2010 m.
• Vėjų pagairėje, 2006 m.
• Aisa
• Litua’i, lituanistikos rinktinė, parengė spaudai, 2012 m.
• Karininkų Ramovė kaip paminklas tarpukario Lietuvos karininkijai, parengė spaudai.

Įvertinimai

• Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžius,
• Lietuvos nepriklausomybės medalis,
• Garbės savanorio ženklas,
• Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis „Tarnaukite Lietuvai“, už publicistiką.

Šaltiniai

Parengta pagal įvairiuose šaltiniuose surastą iki 2016 m. medžiagą. Duomenys patikslinti bendradarbiaujant su Sauliumi Patacku.