Algirdas Puodžiūnas

    Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
    Algirdas Puodžiūnas

    Gimė 1937 m. gegužės 6 d.
    Anykščiai
    Mirė 1945 m. balandžio 11 d. (7 m.)
    Kuprių k., Anykščių raj.

    Veikla
    Mokslininkas chemikas vaistininkas, technologas, pedagogas

    Algirdas Puodžiūnas ( 1937 m. gegužės 6 d., Anykščiai – 1945 m. balandžio 11 d. Kuprių k., Anykščių raj.) – Mokslininkas chemikas vaistininkas, technologas, pedagogas.

    Anykštėno Biografija

    Seneliai: Vincentas Puodžiūnas (18461919) – žemdirbys ūkininkas, matininkas, verslininkas, ir Ona Augustinaitė-Puodžiūnienė (18581940) – žemdirbė. Tėvai: Stasys Puodžiūnas (18841976) – pedagogas, chorvedys ir vargonininkas, ir Marijona Gasparskaitė-Puodžiūnienė (19091975) – pardavėja. Augo vienturtis vaikas šeimoje.

    19441954 m. mokėsi Kavarsko, Anykščių raj. pradžios ir vidurinėje mokykloje. 19541959 m. studijavo Kauno medicinos instituto Farmacijos fakultete, kurį baigė su pagyrimu ir įgijo vaistininko išsilavinimą. Studijuodamas dalyvavo studentų mokslinės draugijos veikloje, buvo Kauno medicinos instituto studentų mokslinės draugijos tarybos narys, už mokslinius darbus ne kartą premijuotas.

    19591970 m. A. Puodžiūnas dirbo Kauno medicinos instituto Centrinėje mokslinio tyrimo laboratorijoje. 19591961 m. jis buvo jaunesnysis mokslinis bendradarbis, 1961 m. – vyresnysis inžinierius. 1961 m. gruodžio 1 d. įkūrus šioje laboratorijoje atskirą Organinės sintezės laboratoriją, jis buvo paskirtas šios laboratorijos vedėju ir 19611970 m. ėjo šias pareigas.

    19631964 m. A. Puodžiūnas stažavosi Vengrijoje, dirbo Szegedo universiteto Organinės chemijos institute, Budapešto Politechnikos universiteto Organinės chemijos technologijos institute ir Izotopų institute prie Atominės energijos nacionalinės komisijos.

    1970 m. sausio 1 d. prie Kauno medicinos instituto įkūrus Širdies ir kraujagyslių sistemos fiziologijos ir patologijos mokslinio tyrimo institutą, A. Puodžiūnas buvo paskirtas Biologiškai aktyvių medžiagų sintezės ir tyrimo laboratorijos vedėju ir 19701978 m. ėjo šias pareigas. Jis taip pat skaitė organinės chemijos paskaitų kursą Kauno medicinos instituto biofizikos specialybės studentams.

    1972 m. Kauno politechnikos institute jis apsigynė disertaciją "Tyrimai ftalazono-1 karboninių rūgščių eilėje", buvo chemijos mokslų kandidatas, nuo 1993 m. nostrifikuotas fizinių mokslų, chemijos daktaras.

    Svarbiausios A. Puodžiūno mokslinio darbo kryptys – naujų biologiškai aktyvių medžiagų sintezė ir tyrimas, naujų vaistų ir vaistų formų bei jų gamybos technologijos kūrimas ir parengimas gamybai, naujų citokinų paieška žinduolių organuose ir jų vaidmuo neuroimunohumoralinėje homeostazės reguliacijoje.

    19781994 m. A. Puodžiūnas dirbo Kauno eksperimentinėje gamykloje "Sanitas" Centrinės laboratorijos viršininku, o 19942000 m. buvo akcinės bendrovės "Sanitas" inžinierius-vadybininkas, rengė bendrovėje ruošiamų gamybai naujų vaistų normatyvinę-techninę dokumentaciją.

    1993 m. jam buvo patvirtinta aukščiausia provizoriaus-farmacinio darbo organizatoriaus kvalifikacinė kategorija.

    Jis taip pat buvo Kauno politechnikos instituto specializuotos tarybos K.061.02.03 narys, mokslinio-gamybinio susivienijimo "Fermentas" mokslinės tarybos narys, D. Mendelejevo chemikų mokslinės-techninės draugijos respublikinės tarybos ir Lietuvos chemikų draugijos valdybos narys, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerijos veterinarinių preparatų komisijos narys ir Farmakopėjos komisijos ekspertas.

    Mokslinėje spaudoje A. Puodžiūnas paskelbė daugiau kaip 70 darbų, tarp jų – daugiau kaip 10 išradimų: "Naujų cheminių medikamentų parengimas ir jų gamybos įsisavinimas. Interferono superindukcijos reiškinys (1987 m.), "Bioorganizmų imuno ir hemostazės reguliacijos gamtinės kilmės smulkiamoliakuliniais peptidais reiškinys" ir kiti. Jis rengia, redaguoja ir leidžia farmakopėjos straipsnių rinkinius.

    A. Puodžiūnas yra Mokslinių techninių draugijų Lietuvos respublikinės premijos laureatas (1987 m.).

    Vedė 1963 m., žmona Joana Urbonavičiūtė-Puodžiūnienė (?–1984) – gydytoja odontologė. Liko našlys. Sūnus Virginijus Puodžiūnas (g. 1973 m.) – dainininkas solistas, duktė Evelina Puodžiūnaitė-? (g. 1976 m.) – tarnautoja.

    Vėl vedė 1986 m., žmona Genė Narijauskaitė-Kovalskienė-Puodžiūnienė (g. 1951 m.) – mokslininkė vaistininkė technologė. Sūnus Julius Puodžiūnas (g. 1989 m.).

    A. Puodžiūno gyvenimas ir veikla pristatyta Reginos Stonkutės-Žukienės ir Anatolijaus Kostiukevičiaus sudarytame žinyne "Žymiausi Lietuvos farmacininkai" (leidinio "Lietuvos farmacija" I tomas, 1998 m.).

    Šaltiniai


    Autorius: Anykštėnų biografijos - Tautvydas Kontrimavičius

    Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

    Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
    • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 100% (+5916-21=5895 wiki spaudos ženklai).