Alkūnkaulis

Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Enciklopedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite; apie sutvarkymą galite pranešti specialiame Enciklopedijos projekte.

Alkūnkaulis priklauso viršutinės galūnės laisviesiems kaulams, tai tuščiavidurės prizmės pavidalo kaulas. Stovint normaliai, priglaudus delnus prie šlaunų, dilbio kaulai būna susikryžiavę, jie atsiduria lygiagrečiai, kai delnus atsukame į priekį. Tada alkūnkaulis yra vidinėje (medialinėje) dilbio pusėje. Kaip ir visų ilgųjų kaulų, jo vidurinė dalis vadinama kūnu, corpus ulnae, kuris pereina į masyvesnį artimąjį galą, extremitas proximalis, ir laibesnį tolimąjį galą, extremitas distalis.

Alkūnkaulio kūnas

Kūnas tuščiavidurės prizmės formos, jo trys paviršiai ir juos skiriantys kraštai vadinami pagal tai, į kur jie atsigręžę. Paviršiai - priekinis, facies anterior, užpakalinis, facies posterior, ir vidinis, facies medialis. Kraštai - priekinis, margo anterior, užpakalinis, margo posterior, ir tarpkaulinis, margo interosseus. Pastarasis yra aštriausias, atsigręžęs į kitą dilbio kaulą - stipinkaulį, taigi iš šono, prie jo tvirtinasi abu dilbio kaulus jungianti tarpkaulinė jungiamojo audinio plėvė. Viršutinė tarpkaulinio krašto dalis prie pat proksimalinio galo stipininės įlankos vadinama atgręžiamojo raumens skiautere, crista musculi supinatoris.

Artimasis alkūnkaulio galas

Artimajame alkūnkaulio gale, extremitas proximalis ulnae, matyti gili, į priekį atsigręžusi skridininė įlanka, incisura trochlearis, kuri sudaro sąnarį su žastikaulio skridiniu. Iš viršaus ir užpakalinės pusės įlanką užtveria alkūnė, olecranon, kurios pamatas gyvam žmogui lengvai apčiuopiamas žasto ir dilbio paribio užpakalinėje pusėje. Iš apačios skridininę įlanką riboja aštroka vainikinė atauga, processus coronoideus, kurios pamato priekyje yra ryški alkūnkaulio šiurkštuma, tuberositas ulnae, žasto raumenims tvirtinintis. Žemiau skridininės įlankos atsigręžusi į šoną matyti sekloka stipinkaulinė įlanka, incisura radialis, į kurią remiasi stipinkaulio sąnarinis apvadas.

Tolimasis alkūnkaulio galas

Tolimasis alkūnkaulio galas, extremitas distalis ulnae, baigiasi alkūnkaulio galva, caput ulnae, kurią juosia sąnarinis apvadas, circumferentia articularis, susijungti su stipinkauliu. Medialinėje pusėje ir kiek atgal nuo distalinio galo kyšo alkūnkaulio ylinė atauga, processus styloideus ulnae. Ją galima apčiuopti ir net matyti riešo paribio dorsomedialinėje pusėje.

Kaulo pusės nustatymas

Lengviausia nustatyti, kurios pusės kaulas, jeigu jį laikysime taip, kad masyvesnis artimasis galas būtų viršuje, skridininė įlanka atsigręžusi į priekį, o aštrus tarpkaulinis kraštas - į išorę, stipinkaulio pusę.

Alkūnkaulio kaulėjimas

Alkūnkaulio kūno kremzlinio modelio kaulėjimo centras užsimezga gemalo antrojo mėnesio pabaigoje ir greitai plinta į galus. Distalinio galo kaulėjimas prasideda ketvirtaisiais metais, o proksimalinio - apie devintuosiuos gyvenimo metus. Esti dar nedideli kaulėjimo centrai ylinėje ataugoje ir alkūnėje. Anksčiau (14 - 16 metais) priauga proksimalinis galas, vėliau (17 - 18 metais) - distalinis galas.

Eil. Nr.	Pavadinimas (lotyniškai)	Paaiškinimas
1.	Olecranon	Iš viršaus ir užpakalinės pusės užtveria skridininę įlanką.
2.	Incisura trochlearis	Sudaro sąnarį su žastikaulio skridiniu
3.	Processus coronoideus	Riboja skridininę įlanką iš apačios
4.	Tuberositas ulnae	Šiurkštuma žasto raumenims tvirtintis
5.	Margo interosseus	Tvirtinasi abu dilbio kaulus jungianti tarpkaulinė jungiamojo audinio plėvė
6.	Caput ulnae	Galvą juosia sąnarinis apvadas susijungti su stipinkauliu
7.	Processus styloideus	Alkūnkaulio ylinė atauga
8.	Incisura radialis	Remiasi stipinkaulio sąnarinis apvadas
9.	Foramen nutricium	Kaulo maitinamoji anga

Literatūra

• Vilniaus Universiteto, Medicinos fakulteto, anatomijos, histologijos ir antrapologijos katedros „Žmogaus anatomijos pratybos“.
• „Žmogaus anatomija“ G. Česnys, J. Tutkuvienė, A. Barkus, V. Gedrimas, R. Jankauskas, R. Rizgelienė, J. Žukienė .