Alsėdžiai
- Kitos reikšmės – Alsėdžiai (reikšmės).
Alsėdžiai | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Visuotinė lietuvių enciklopedija | ||||||||||||||||
Alsėdžių bažnyčia | ||||||||||||||||
Koordinatės: | ||||||||||||||||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
Respublika: | Lietuva | |||||||||||||||
Apskritis: | Telšių apskritis | |||||||||||||||
Savivaldybė: | Plungės rajono savivaldybė | |||||||||||||||
Seniūnija: | Alsėdžių seniūnija | |||||||||||||||
Gyventojų: | 749 (2021 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Istoriniai pavadinimai | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Vikiteka: | AlsėdžiaiVikiteka |
Alsėdžiai – miestelis Plungės rajono savivaldybėje, 13 km į šiaurės vakarus nuo Telšių ir 19 km į šiaurės rytus nuo Plungės. Seniūnijos ir parapijos centras, 4 seniūnaitijos (Pietinė, Rytinė, Šiaurinė ir Vakarinė; joms priskirti ir seniūnijos kaimai). Urbanistikos paminklas – miestelio planas radialinis, savaimingos raidos. Daug liaudies architektūros vienaukščių medinių namų, pagrindinėje aikštėje ant Alkos kalno – bažnyčia ir varpinė.
STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI |
Ant Alkos kalno stovi medinė Alsėdžių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia, panaši į barokinę bebokštę baziliką, ir varpinė (abi pastatytos 1793 m.).
|
Kapinės |
Vaizdas:SilentHillFilmCultSymbol.svg Alsėdžių piliakalnis prie miestelio. |
Medinis koplytstulpis partizanų žygiams atminti
|
Pagrindinėje aikštėje stūkso Alkos kalnas. |
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS |
Alsėdžių vidurinė mokykla |
Alsėdžių biblioteka |
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI |
Paštas (LT-90042) |
Ambulatorija-vaistinė |
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS |
SUSISIEKIMAS |
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS |
Geografija
Miestelis įsikūręs Žemaičių aukštumos centre, prie Sruojos upės. Stūkso Alsėdžių piliakalnis (vadinamas Žvėrinyčia). Aptiktas X–XIII a. kapinynas. Už 5 km į pietus telkšo Alsėdžių ežeras. Molio telkinys. Per miestelį teka Sruoja.
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
PLATELIAI – 18 km Vilkai – 5 km PLUNGĖ – 19 km |
ŽEMAIČIŲ KALVARIJA – 10 km Rotinėnai – 7 km |
||||||||||
|
|||||||||||
Žvirblaičiai – 2 km TELŠIAI – 16 km |
<tabber>
OpenStreetMap=
|
|-| SSRS genštabas (1985–1990)=
Alsėdžiai TSRS topografiniame žemėlapyje[4][5]. |
|-| Retromaps=
|
</tabber>
Istorija
Archeologiniai radiniai rodo žmones šioje vietoje gyvenus mezolito laikais. Gyvenvietė išaugo iš papilio prie piliakalnio, pirmą kartą paminėta kryžiuočių kronikose 1253 m. (kaip Aliseiden, Alizeyde), buvo istorinėje Ceklio žemėje. Manoma, kad pagrindinė gyvenvietės vieta buvo į pietus nuo piliakalnio, vakariniame Sruojos krante, prie kelio į Žarėnus, Medininkus (Varnius), Gandingą. 1421 m. Alsėdžių valsčių Ldk Vytautas priskyrė Medininkų vyskupui, nuo 1465 m. Žemaičių vyskupo pagrindinė rezidencija, tik 1850 m. vyskupas Motiejus Valančius ją perkėlė į Varnius. XIX a. viduryje vyskupų rezidenciją nusavino carinės Rusijos valdžia.
1475–1476 m. vyskupas Baltramiejus Svirenkavičius pastatydino Alsėdžių bažnyčią, įkūrė parapiją. XV a. pabaigoje – XVI a. prie vyskupo rezidencinio Alsėdžių dvaro išaugo miestelis.
Alsėdžiai pažymėti 1526 m. B. Vapovskio ir 1613 m. LDK žemėlapiuose. 1702 m. suteikta prekymečio, 1790 m. – dviejų prekymečių privilegija. 1844 m. miestelį nusiaubė gaisras. XX a. pradžioje sudegė Alsėdžių dvaras, 1930 m. – didelė miestelio dalis. 1944 m. viduryje čia susitelkė laisvės kovotojai, LLA nariai, buvo formuojami „Vanagų“ būriai. Alsėdžių girininkijoje buvo įkurtas LLA apylinkės (apskrities) štabas, sutelkęs Telšių apskrities kovotojus.
Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. 2003 m. patvirtintas Alsėdžių herbas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
1421 m. | Alsėdžių valsčiaus centras | ? |
XVIII a. pabaiga – 1950 m. | Telšių apskritis | |
1950–1995 m. | Alsėdžių apylinkės centras | Plungės rajonas |
1995– | Alsėdžių seniūnijos centras | Plungės rajono savivaldybė |
Pavadinimo kilmė
Manoma, kad Alsėdžiai – kuršiškas vietovardis, XIII a. tartas *Alisē(i)dei. Miestelio pirmasis dėmuo al- greičiausiai sietinas su veiksmažodžio „alėti“ (tekėti, varvėti) šaknimi, kuri būdinga kai kuriems vandenvardžiams (ežeras Alys, upė Alantas ir kt.). Antrasis dėmuo -sėdžiai siejamas su veiksmažodžiu „sėdėti“ (kaip ir Medsėdžiai, Traksėdžiai ir kt.), kuris be savo pagrindinės reikšmės dar gali reikšti ir „būti kur nors, kur nors laikytis ar gyventi“. Todėl pirminė Alsėdžių reikšmė galėjo būti „gyvenantys prie kokio vandens (ežero ar upės), kurio pavadinimas panašus į Alys“ arba tiesiog „gyvenantys prie vandens (balos, upės ar ežero)“.[6]
Alsėdiškiams taip pat žinomas padavimas apie miestelio vardo kilmę (liaudies etimologija). Kartą į Alsėdžius atsitiktinai užklydęs keliauninkas. Norėdamas sužinoti, kur atsidūrė, pastarasis paklausė pakelėj sėdinčio senuko: „Kuokė če vėita?“, kas bendrine kalba reikštų – kokia čia vieta? Senukui gi pasigirdę, kad teiraujamasi, ką jis čia veikiąs: “Kon če veiki?”. Į tai senolis atsakęs: „Al siedu“, kas reiškia – nagi sėdžiu. Nuo to laiko miesteliui prigijęs Alsiediu (Alsėdžių) vardas. Čia reikėtų paminėti, kad vietiniai žemaičiai miestelio pavadinimą taria – Alsiedē.
Gyventojai
Demografinė raida tarp 1849 m. ir 2021 m. | ||||||||
1849 m. | 1867 m.*[3] | 1897 m.sur. | 1902 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
535 | 565 | 988 | 1 102 | 1 049 | 1 043 | 974 | ||
1974 m. | 1979 m.sur. | 1984 m. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m. | ||
1 098 | 1 215 | 985 | 1 005 | 956 | 896 | 749 | ||
|
Iki XX a. vidurio miestelyje gyveno daug žydų.
Šnekta
Alsėdžių šnektą labai išsamiai ištyrė žymus lietuvių kalbininkas Jonas Jablonskis.
Žymūs žmonės
- Valerijonas Bernotas, veterinarijos gydytojas.
- Steponas Dargis, vargonininkas ir chorvedys.
- Stanislovas Narutavičius (1862–1932), Lietuvos Nepriklausomybės signataras, palaidotas Alsėdžių kapinėse.
- vyskupas Juozapas Arnulfas Giedraitis (1754–1838), švietėjas, tautos žadintojas.
Šaltiniai
- ↑ Alsėdžiai. Vietovės.lt. Video YouTube.
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (Valstybinė lietuvių kalbos komisija, 2010 m.)
- ↑ 3,0 3,1 Олсяды. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 631 psl. (rus.)
- ↑ Alsėdžiai SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Alsėdžiai loadmap.net
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 19–20 psl.
- Alsėdžiai. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. I (A–K). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. – 41 psl.
- 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 244–245 psl.
- Alsėdžiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. - 387 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
- Alsėdžiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. - 51 psl.
- Alsėdžiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1976. T.I: A-Bangis. - 170 psl.
- Alsėdžiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 49 psl.
- Alsėdžiai. Mūsų Lietuva, T. 4. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. - 47 psl.
- Trumpai apie Alsėdžius
|